Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-178-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
1S-178-1020/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-178-1020/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 59-37 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. gruodžio 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir A. J. paskirta galutinė 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. birželio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. birželio 2 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliks 2017 m. birželio 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. gegužės 2 d. – 2 metai ir 1 mėnuo.

2017 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 59-37 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarė netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika dar pakankamai aukšta. Komisija atsižvelgė į kriminalinę nuteistojo praeitį, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje, nepadarytas išvadas dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, padarytą nusikalstamą veiką lygtinio paleidimo metu, mąstymą ir elgesį, didelę neatliktos bausmės dalį. Šių aplinkybių kontekste Komisija nusprendė, kad A. J., būdamas laisvėje, gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti.

Šalies argumentai

Nuteistasis pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo. 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi A. J. skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo „Streso ir emocijų valdymo” programoje, nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. birželio 17 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje”, kurios užsiėmimų metu įgijo žinių apie priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei galimus šios priklausomybės gydymo būdus; šiuo metu A. J. pakartotinai lanko „Įžanginę grupę”, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. dalyvavo programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas”, kas savaitę dalyvauja susitikimuose su Šv. Jono Teologo Vienuolyno broliu D. L., stiprina savo tikėjimą. Asmuo teigiamai charakterizuojamas, motyvuotas nevartoti alkoholio, telefonu, laiškais bendrauja su artimaisiais, po paleidimo planuoja gyventi pas motiną. Visgi teismas nustatė, kad nors Komisijos nutarime A. J. charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu tai nėra pakankamas pagrindas teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu. Teismas įvertino A. J. teistumus, bausmės atlikimo metu pažeistą drausmės reikalavimą, nuteistojo asmenybę, tai, kad šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą bei tai, kad asmuo nusikalto lygtinio paleidimo metu, likusios didelės neatliktos bausmės dalį, pakankamai aukštą vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos balą. Teismas atsižvelgė ir į visuomenės interesą, poreikį įgyvendinti bausmės tikslus ir nustatė, kad šiuo metu A. J. paleidimas iš įkalinimo įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl išvardintų aplinkybių, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistasis A. J. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą nutartį, patenkinti jo skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas buvo skundžiamas dėl nepagrįsto sprendimo netaikyti A. J. lygtinio paleidimo. Nuteistasis nurodo, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Komisijos argumentas, kad A. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo yra deklaratyvus, todėl minėtas nutarimas keistinas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas tik išdėstė jau Komisijos paminėtus faktus, sprendimo netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos niekaip nepagrindė, todėl toks sprendimas, anot nuteistojo, negali būti paliktas galioti. A. J. pabrėžia, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad Europos Sąjungos narės įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis šiais principais: kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; darbo po paleidimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Pasak nuteistojo, tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Nuteistajam iš Komisijos nutarimo ir teismo nutarties neaišku, kokius kriterijus turi atitikti kaliniai, kad būtų lygtinai paleisti, nes Komisijos pateiktas rekomendacijas nuteistasis įvykdė, o paskutiniame svarstyme pateiktos rekomendacijos konsultuotis su psichologu, atlikti visuomenei naudingus darbus bei dalyvauti AA grupės užsiėmimuose, anot pareiškėjo, yra pertekliniai reikalavimai. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo pateiktas teisės aiškinimas dėl nuteistojo asmenybės vertinimo sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakteristikos vertinimą. Pirmosios instancijos teismo vertintas „asmens padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis“, anot nuteistojo, yra jo baudimas antrą kartą už tas pačias veikas, nes nurodytos aplinkybės kartą jau buvo įvertintos teismo, kuris paskyrė už šias nusikalstamas veikas bausmę. Skunde A. J. pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra laikomas lemiamu veiksniu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kuris turi būti sprendžiamas remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi. Skunde teigiama, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką valstybė privalo atsisakyti griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. A. J. teigimu, lygtinis paleidimas priskiriamas prie alternatyvių bausmės priemonių. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis privalo būti panaikinta ne tik skunde nurodytais motyvais, tačiau gali būti panaikinta ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pirma, nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus pateiktą medžiagą, A. J. pusę paskirtos bausmės bus atlikęs 2017 m. birželio 2 d. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. A. J. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, todėl pagrįstai prašymą pristatyti Komisijai jį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikė likus ne mažiau devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2017 m. vasario 17 d.

Antra, 2017 m. vasario 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-28 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Pažymima, kad būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti , jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, įvertinta 43 balais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra palankesnis nei anksčiau – rizika sumažinta 9 balais, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika visgi išlieka vidutinė, taigi nėra formalaus pagrindo (vienos iš būtinųjų BVK 157 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aplinkybė, kad iš 43 balų net 18 yra susiję su dinaminiais veiksniais rodo, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes dar labiau sumažinti kintamus (dinaminius) veiksnius.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. J. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tokiu atveju turi būti vertinama alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tiek viena, tiek kita aplinkybė turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apygardos teismas pabrėžia, kad siekiant įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors ir stebimas nuteistojo elgesio pokytis į teigiama linkme, vien tai negali paneigti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioriteto prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas itin išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ir: priešingai nei teigia nuteistasis, tai darė nuteistojo nediskriminuodamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sau kelia realistiškus tikslus, susijusius su šeimos išsaugojimu, doru gyvenimu laisvėje. A. J. laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja mokymų ir ugdymo programose, šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvinių gamintojo specialybės. A. J. turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Su artimaisiais socialinius ryšius palaiko laiškais ir telefonu. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau akcentuoja, kad taip turi elgtis kiekvienas nuteistas asmuo, todėl vien šios aplinkybės nėra lemiančios sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo A. J. atžvilgiu.

Nagrinėjamo klausimo kontekste itin akcentuotina, kad A. J. praeityje teistas net 15 kartų, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei, kurios nėra atsitiktinio pobūdžio. A. J. jau anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis nesilaikė jam nustatytų pareigų. Šios aplinkybės rodo, kad A. J. nėra linkęs savo veiksmus vertinti kritiškai, paisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nėra linkęs taisyti savo elgesio. Teismas taip pat akcentuoja, kad A. J. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Nepaisydamas to, gerai suvokdamas savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, A. J. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir ne karto sulaužyto pasitikėjimo, lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo metu vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Jau minėtų išvadų kontekste teismas pastebi ir tai, kad daug kartų teistas nuteistasis šiuo metu neatliko netgi pusės laisvės atėmimo bausmės, o neatliktos bausmės dalis didesnė nei 2 (dveji) metai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą įvaizdį dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įtikintų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, šiuo metu nėra pakankama taikyti lygtinį paleidimą.

Apygardos teismas neginčija nuteistojo skunde nurodytų probacijos principų ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, tačiau akcentuotina, kad kiekviena situacija dėl lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo turi būti vertinama individualiai, įsigilinant į konkrečios situacijos faktus ir būtent šiuos faktus vertinant per nurodytų (bei visų kitų susijusių) teisės normų bei principų prizmę. Lygiai taip pat turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai charakterizuojančių A. J. aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, nuteistojo nurodomos aplinkybės nėra pakankamos pagrįstai išvadai, jog šiuo metu bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą, rėmėsi visų byloje esančių bei lygtinio paleidimo klausimui išspręsti svarbių duomenų visuma, tinkamai išanalizavo šiuos duomenis bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, o vien aplinkybė, kad teismas priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, negali būti laikoma pagrindu keisti ar naikinti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jurgita MačionytėRegina PocienėErnestas Rimšelis