- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-556-366/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo D. Š. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nepriimtas priešpriešinis pareiškėjo skundas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn N. G. pagal LR BK 100 str. ir skundas grąžintas pareiškėjui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011 m. balandžio 20 d. Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal pareiškėjo N. G. skundą, toje byloje atsakovu pripažintas D. Š. pateikė priešieškinį, kuriame prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 100 str. ir nuteisti N. G.. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi nepriėmė D. Š. priešieškinio ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos LR BK 100 str. negali būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.
Pareiškėjas skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, priimti nagrinėjimui D. Š. 2011 m. balandžio 20 d. skundą ir išnagrinėti jį kartu su N. G. 2010 m. spalio 25 d. skundu.
Taip pat prašo pripažinti, kad teisėja L. D. vykdo privatų N. G. užsakymą susidoroti su D. Š. bei fiziškai jį sunaikinti.
Be to reikalauja informuoti LR Generalinį prokurorą apie Utenos r. apylinkės teismo teisėjos L. D. vykdomą tyčinį nusikaltimą žmogaus teisėms ir laisvėms bei tyčinį susidorojimą su Lietuvos piliečiu.
Posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nors skundas surašytas net ant keturių lapų, tačiau nei dėl vieno skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto reikalavimo teisinio pagrindimo ar motyvų nėra išdėstyta. Visas skundas – tai deklaratyvių šukių, įžeidinėjimų ir įvairių epitetų Lietuvos pareigūnų atžvilgiu kratinys, kuriuos atkartoti būtų tiesiog neetiška.
Utenos rajono apylinkės teismas visai teisėtai ir pagrįstai nepriėmė D. Š. priešpriešinio skundo privataus kaltinimo byloje. Teismas teisingai pastebėjo, kad D. Š. savo priešpriešiniame skunde prašo iškelti bylą ir nubausti N. G. pagal LR BK 100 str., tačiau šis straipsnis nepriskiriamas privataus kaltinimo byloms. Dėl kokių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir jos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, yra nurodyta LR BK 407 straipsnyje. LR BK 100 straipsnis šiame įstatyme nenurodytas. LR BK 410 str. 1 d. nurodyta, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas ji nuskalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jei ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Matyti, kad priešpriešinio skundo padavimui būtinos dvi sąlygos: nusikalstama veika kuria kaltinamas nukentėjusysis turi būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka ir tai turi būti susiję su kaltinamajam pareikštu kaltinimu. Šiuo atveju, kaip jau minėta, priešpriešiniame skunde reiškiamas kaltinimas, kuris negali būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka, todėl toks priešpriešinis skundas negali būti priimtas ir nagrinėjamas.
D. Š. reikalavimas pripažinti, kad teisėja L. D. vykdo privatų N. G. užsakymą susidoroti su D. Š. bei fiziškai jį sunaikinti neatitinka jokių baudžiamojo proceso normų. Šiuo reikalavimu D. Š. praktiškai siekia, kad teisėja L. D. būtų pripažinta kalta įvykdžiusi kažkokį nusikaltimą, t.y. prašome priimti apkaltinamąjį nuosprendį neiškėlus baudžiamosios bylos, neatlikus ikiteisminio tyrimo bei nenagrinėjus bylos teisme.
Taip pat visiškai nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas informuoti LR Generalinį prokurorą apie Utenos r. apylinkės teismo teisėjos L. D. vykdomą tyčinį nusikaltimą žmogaus teisėms ir laisvėms bei tyčinį susidorojimą su Lietuvos piliečiu. LR BPK 257 str. numatyta, kad jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad tokią nutartį teismas gali priimti kai nagrinėja teismui perduotą baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu ir teismas įžvelgia nusikalstamas veikas, kurių nepastebi ar neįžvelgia kiti proceso dalyviai. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismui nėra perduota su kaltinamuoju aktu jokia byla kurioje proceso dalyviais būtų teisėja L. D. ar pareiškėjas D. Š.. Be to atkreiptinas dėmesys, kad joks įstatymas nenumato jokiam proceso dalyviui teisės reikalauti, kad teismas rašytų kokią nors informaciją prokurorui, kadangi tai ir nereikalinga. Jei bet kuris žmogus žino apie padarytą nusikaltimą, jis turi visas teises pats kreiptis į policiją ar prokuratūra su atitinkamu pareiškimu.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Š. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.