Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-01-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-16-990/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
A6.-16-990/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02115-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. P.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Rytis Paukštė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-16-990/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02115-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Dianai Sabinai Bakaitytei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemone išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gruodžio 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja G. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja mano, kad UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus V. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. V. P., nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu V. P. parodė, kad 2020 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus apygardos teismui jis pateikė prašymą dėl UAB „S.“ bankroto bylos iškėlimo. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį iš teismo jis gavo atsakymą, kad prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis turi skolas susiderinti su kreditoriais. Derinti skolas jam sekėsi sunkiai, nes kai kurie įmonės kreditoriai į jo raštus neatsakė. Jis dėjo pastangas tuos trūkumus pašalinti, bet iš kai kurių kreditorių jis vis tiek negavo atsakymų. Pandemija sutrukdė viską padaryti. Nors įmonėje nebuvo lėšų padengti skolas visiems kreditoriams, bet VMI ir Sodrai jis pats sumokėjo apie 8 000 eurų.

3. UAB „S.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. liepos 22 d., jos vadovu Juridinių asmenų registre nuo 2010 m. lapkričio 18 d. įregistruotas V. P. (b. l. 25-29).

4. Iš UAB „S.“ balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. matyti, jog „UAB „S.“ 2020 metais turėjo turto už 6 585 eurų, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį – už 39 608 eurų. Įmonės nuostolis 2020 m. siekė 181 651 eurų, o praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu – 360 184 eurų (b. l. 16).

5. Išraše iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ valstybės biudžetui buvo skolinga 101 829,48 eurų (b. l. 6). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš UAB „S.“ priverstinai išieškomos tiek skolos VMI, tiek įsiskolinimai kitiems kreditoriams (b. l. 10-13).

6. Kelių transporto registro 2021 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, UAB „S.“ turi tris įregistruotas transporto priemones ir vieną išregistruotą transporto priemonę, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b. l. 15).

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo UAB „S.“ vadovo V. P. pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „S.“. Nutartyje nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnyje nurodytas pranešimas yra išsiųstas visiems kreditoriams, taip pat nėra gauti visi patvirtinimai apie pranešimų gavimą, kadangi pranešimai buvo siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, dėl ko padaryta išvada, kad išankstinė ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka buvo įgyvendinta netinkamai, dėl ko atsisakyta priimti V. P. pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „S.“ (b. l. 21-23).

8. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pagal ieškovės VMI ieškinį atsakovei UAB „S.“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog UAB „S.“ įsipareigojimų VMI nevykdo nuo 2019 m. gegužės mėnesio, yra nemoki bei laiku negali vykdyti turtinių prievolių (b. l. 7-9).

9. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

10. Minėta, kad „UAB „S.“ 2020 metais turėjo turto už 6 585 eurų, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį – už 39 608 eurų. Įmonės nuostolis 2020 m. siekė 181 651 eurų, o praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu – 360 184 eurų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „S.“ skola valstybės biudžetui nuosekliai augo įmonei vadovaujant V. P., kuris negalėjo nežinoti apie įmonės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Nors V. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti V. P. pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „S.“, pastarajam netinkamai įgyvendinus išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką. Pakartotinai V. P., pašalinęs trūkumus, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2021 m. rugpjūčio 25 d. inicijavo VMI.

11. Pažymėtina, kad JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. To paties JANĮ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

12. Kaip minėta, V. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. atsisakė priimti dėl to, kad kreditoriams išsiųstame pranešime nebuvo teiktas pasiūlymas dėl pagalbos susitarimo, o pranešimus kreditoriams išsiuntus elektroninio ryšio priemonėmis, nebuvo gauti šių patvirtinimai apie pranešimų gavimą. Nors teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad kreditoriai nenoriai atsakė į siųstus pranešimus, kas sutrukdė inicijuoti įmonės nemokumo procedūrą, tačiau pažymėtina, kad JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs pranešimų kreditoriams siuntimo būdai (registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus), kurie nereikalauja kreditorių patvirtinimo apie tokių pranešimų gavimą. Taip pat kreditoriams siųstame pranešime nebuvo teiktas pasiūlymas dėl pagalbos susitarimo, nors teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad vienintelis bankroto procedūros inicijavimo trūkumas buvo negauti atsakymai iš kreditorių.

13. Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Minėta, jog JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, o jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog V. P. būtų tinkamai inicijavęs įmonės nemokumo procesą: nors šią procedūrą jis iš tiesų buvo pradėjęs, tačiau jis nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų ir ją atliko netinkamai.

14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „S.“ vadovas nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. P., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau V. P. ignoravo UAB „S.“ nemokumą ir toliau tęsė veiklą bei pakartotinai, pašalinęs trūkumus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi V. P. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

15. Teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taigi V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

16. V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

17. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad egzistuoja V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. P., nors ir neįvykdęs visų įstatymo reikalavimų, 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad iš asmeninių lėšų sumokėjo 8 000 eurų UAB „S.“ skolų VMI ir Sodrai, UAB „S.“ bankroto administratoriaus S. Š. 2021 m. gruodžio 28 d. rašto duomenimis, V. P. aktyviai bendrauja su bankroto administratoriumi, perdavė įmonės valdymo dokumentus, sprendžia turto realizavimo ir žalos atlyginimo kreditoriams klausimus, bankroto administratorius nenustatė tyčinių V. P. veiksmų, kurie būtų sąlygoję bendrovės bankrotą, kas patvirtina, kad V. P. neveikimas tinkamai ir laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo piktybiškas, V. P. ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui. Teismas įsitikinęs, kad minimalios vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudos paskyrimas, atsižvelgiant į V. P. asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir V. P. skirtina mažesnė bauda, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 200 eurų bauda, kurios paskyrimas, teismo įsitikinimu, atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti V. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dviejų šimtų eurų dydžio baudą.

Išaiškinti V. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-16-990/2022“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas