Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-1158-759/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
A20.-1158-759/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00206-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
LR Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Inesa Arbočienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-1158-759/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00206-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. birželio 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant Jūratei Gritienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui G. O. O. O., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) atstovui Pavel Kolosov,

Vertėjui Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Irako Respublikos piliečio G. O. O. O., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. gegužės 12 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo Nr. 4T-405 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Skundu prašoma panaikinti 2022 m. gegužės 12 d. VSAT sprendimą Nr. 4T-405. Nurodė, kad atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėją apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas atvyko Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną esant paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl migrantų antplūdžio, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir socialinių - ekonominių ar kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų Lietuvoje ir nebendradarbiauja su institucijomis. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pareiškėjas su sprendimu dėl jo apgyvendinimo sąlygų suvaržant jo laisvę nesutinka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui. Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių. Akcentuoja, kad atsakovas ginčijamame sprendime pats konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas ne sulaikymas, o būtent alternatyvi sulaikymui priemonė. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija. Jokių duomenų apie tai, kad užsienietis klaidintų institucijas ar pats atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra. Užsienietis nuo atvykimo į LR momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Taigi, byloje nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento laikyti užsieniečio atžvilgiu griežčiausią - sulaikymui prilygstančią priemonę, itin ribojančią jo teises. Byloje nėra ginčo, jog užsieniečiai galėjo judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Taigi, pareiškėjas jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas apgyvendintas Pabradės URC. Realiai užsieniečio judėjimo laisvė apribota ne tik kad apgyvendinimo teritorija, bet ir atskiru sektoriumi, kurio plotas yra itin mažas. Azijos gyventojams pritaikyto maisto užsienietis negauna, praustis ir skalbti drabužius užsieniečiai priversti naudojant tuos pačius sanitarinius įrenginius skirtus daugeliui žmonių, todėl itin sunku išlaikyti higienos normas. Psichologinė įkalintų asmenų būklė yra tragiška, nes labiausiai užsieniečių teises pažeidžia laisvės ribojimas, nes jie gyvena aptverti, todėl apgyvendinimo sąlygos prilygsta nežmoniškoms. Reikšminga faktine aplinkybe laikytinas faktas, kad visuotinai žinoma, jog Lietuvos Respublika nėra sudariusi susitarimo su Irako Respublika dėl piliečių readmisijos, todėl priverstinis užsieniečio grąžinimas į kilmės šalį nėra įmanomas. Konstatavus tokią aplinkybę netenka bet kokios logikos atsakovo teiginys, kad užsienietis turi būti sulaikytas iki tol, kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas, nes visuotinai žinoma, kad šis sprendimas negali būti įvykdytas. Todėl toks argumentas yra formalus ir apsimestinis, prasilenkiantis su žmogiškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais Administracinių bylų teisenos įstatyme.

2. Akcentuoja, kad atsakovas ginčijamu sprendimu patvirtino, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų po atvykimo į Lietuvą, taigi, tai iš esmės reiškia, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis. Akivaizdu, jog šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami, ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. Užsienietis turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, - jei tik jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė. Nepaisant to jis yra itin geranoriškas ir užmezgė kontaktus su Lietuvoje galinčiais laisvai judėti žmonėmis.

3. Užsienietis teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jis sulaikytas jau 11 mėnesių, nori išeiti į laisvę, pasižada laikytis LR įstatymų, nebandys pasišalinti.

4. Užsieniečio atstovė advokatė Inesa Arbočienė paaiškino, kad užsienietis nėra padaręs jokių nusižengimų, nėra prieglobsčio prašytojas, nėra teisinio pagrindo laikyti jį ribojant laisvę.

5. Institucijos atstovas Pavel Kolosov paaiškino, kad sprendimas priimtas teisėtas, nurodo, kad įstatymų leidėjas nesuteikė teisės VSAT užsieniečiui taikyti alternatyvios laisvės ribojimui teisės, tačiau institucija neprieštaraus jei teismas tenkins pareiškėjo prašymą ir apgyvendins užsienietį Užsieniečių registracijos centre neribojant laisvo judėjimo. Nurodė, kad užsienietis geranoriškai nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos, o tai komplikuoja ir daro neįmanomą jo išsiuntimą į kilmės šalį. Užsienietis nebandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, nekelia grėsmės viešam saugumui ir viešai tvarkai, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių.

Atsiliepimas

6. VSAT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti VSAT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 4T-405. Atsiliepime nurodoma, kad Irako Respublikos pilietis G. O. O. O. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Būdamas Lietuvos Respublikoje minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. 2021-12-02 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 21S45316 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas apskųstas. 2022-01-04 Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimu komisija išnagrinėjo skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo LR bei skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau užsienietis šį sprendimą apskundė teismui. 2022-03-21 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos priėmė Sprendimą Nr. 22S10858, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022-04-27 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo užsieniečio skundą bei priėmė neskundžiamą nutartį, kurioje atmetė užsieniečio apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. 2021-12-02 Migracijos departamento sprendimas Nr. 21S45316 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo įsiteisėjo. 2022-05-20 Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai skundą dėl Migracijos departamento 2022-03-21 sprendimo Nr. 22S10858 netenkino. Pasikeitus apelianto teisinei padėčiai, VSAT Užsieniečių registracijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 4T-405 apeliantas apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti LR teritorijoje.

7. Dėl teisinių skundo motyvų bei argumentų. Dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo bei apgyvendinimo sąlygų. Akcentuoja, jog apeliantas nėra sulaikytas - jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą, bet Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje: užsienietis gyvena moduliniame namelyje, patalpos nerakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, susitikti su advokatu ar visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų atstovais, naudotis ryšio priemonėmis, gauti maitinimo, laisvalaikio, medicinos paslaugas ir pan. Apgyvendinimo vietoje užtikrinamos visos su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu susijusios teisės, jokie papildomi apribojimai jam netaikomi. Vykdydama teisės aktų reikalavimus, užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina tam skirtose ir pritaikytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu šiems užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos ar psichologinė pagalba, vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Taigi, pirmuoju aspektu konstatuotina, jog apelianto teisės nėra pernelyg suvaržytos, nes jam taikomos laikinos apgyvendinimo priemonės yra tinkamos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Antruoju aspektu pažymėtina, jog, kaip nustatyta byloje, apeliantas iš savo kilmės šalies pirmiausiai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau toje šalyje ar gretimose kilmės šaliai valstybėse neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai, ne per valstybės sieną atvykti į Lietuvos Respubliką. Byloje nustatytos nepaneigiamos faktinės aplinkybės - apeliantas pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis pateikė tik sulaikytas VSAT pareigūnų vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. Skundžiamo sprendimo priėmimo bei šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl užsieniečių, atvykusių masinio užsieniečių antplūdžio metu, atžvilgiu yra taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos. Minėto Įstatymo 140⁸ str. 7 d. nustatyta, kad jeigu per įvesto karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėn. nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 113 str. 5 d. nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiui. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 str. 5 d. nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio įstatymo 113 str. 1 d. nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės laikymo. Įstatymo leidėjas iš esmės įsakmiai nustatė VSAT pareigą pirma - nustatyti, ar nėra įstatymo 113 str. 5 d. numatytų aplinkybių, kurių pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl užsieniečio apgyvendinimo, o tik po to, esant Įstatymo 113 str. 1 d. nurodytiems sulaikymo pagrindams, kreiptis į teismą dėl užsieniečio sulaikymo, t. y. nesuteikia VSAT diskrecines teisės. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tik sulaikytas pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2021-12-02 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau užsienietis ir įsiteisėjus sprendimui nesutinka savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį (kas iš esmės komplikuoja jo išsiuntimo klausimą), jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui bei šeimyninių, ekonominių, socialinių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pasikeitus jo teisinei padėčiai ir pradėjus grąžinimo į kilmės šalį procedūrą, apeliantas nepasinaudojo galimybe savanoriškai sugrįžti į Irako Respubliką, todėl neatmestina galimybė, jog jis iki šiol puoselėja planus, progai pasitaikius, pasišalinti iš jo apgyvendinimo vietos ir pasislėpti ar išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VSAT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 4T-405 apeliantą iki 2022 m. rugsėjo 21 d. apgyvendinti VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtas tinkamai ir visapusiškai, vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinus faktines bylos aplinkybes, o šio užsieniečio apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios, nustatytos įstatyme. Asmens laisvė - viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Byloje nustatyta, kad užsienietis Irako Respublikos pilietis G. O. O. O. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Būdamas Lietuvos Respublikoje minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. 2021-12-02 Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 21S45316 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2022-01-04 Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimu komisija išnagrinėjo Apelianto skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje bei skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau užsienietis šį sprendimą apskundė teismui. 2022-03-21 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos priėmė sprendimą Nr. 22S10858, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022-04-27 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo užsieniečio skundą bei priėmė neskundžiamą nutartį, kurioje atmetė užsieniečio apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. 2021-12-02 Migracijos departamento sprendimas Nr. 21S45316 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo įsiteisėjo. 2022-05-20 Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai skundą dėl Migracijos departamento 2022-03-21 sprendimo Nr. 22S10858 netenkino. Pasikeitus apelianto teisinei padėčiai, VSAT Užsieniečių registracijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 4T-405 apeliantas apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti LR teritorijoje.

10. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyti alternatyvi sulaikymui priemonė - užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pagal šio straipsnio 5 dalį šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

11. Įvertinus byloje esančias aplinkybes nustatyta, kad Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Užsienietis geranoriškai nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos, o tai komplikuoja ir daro neįmanomą jo išsiuntimą į kilmės šalį. Užsienietis nebandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, nėra duomenų apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės laikotarpiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad užsienietis imsis priemonių pasislėpti ar išvykti.

12. Įvertinus išdėstytą, todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundą tenkinti ir užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“

115 straipsniu, 140⁸ straipsnio 5 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti Irako Respublikos piliečio G. O. O. O., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą, panaikinti 2022-05-12 VSAT prie VRM sprendimą Nr. 4T-405 ir užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Snieguolė Bielskienė