Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendžio, kuriuo:

L. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-07-15 iki 2011-08-31. Bausmės pradžią nustatyta laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas.

Nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys ir iš D. R. ir L. V. priteista solidariai 295 Lt (du šimtus devyniasdešimt penki litai) J. A. žalos atlyginimo (LR BPK 115 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. ir L. V. nuteisti už tai, kad 2011 m. liepos 14 d. apie 18 val. 15 min. Radviliškio m. (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, panaudojo prieš nukentėjusįjį J. A. fizinį smurtą pasireiškusį tuo, kad L. V. sudavė nukentėjusiajam J. A. vieną kartą ranka į galvą ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, D. R. nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės nuplėšė nuo J. A. rankos rankinę, t.y. pagrobė svetimą J. A. turtą: rankinę 100 litų vertės, piniginę 170 litų vertės, skėtį 25 litų vertės ir beverčius J. A. dokumentus: kompensuojamų vaistų pasą, pensijos gavėjo pažymėjimą, banko kortelę, sveikatos draudimo kortelę, banko sąskaitos numerio kortelę, grynųjų pinigų išėmimo kvitą, tuo padarė nukentėjusiajam 295 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad L. V. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis įvykdė plėšimą.

Nors nuteistasis L. V. neigia padaręs nusikaltimą, jo kaltė pilnai įrodyta kito nuteistojo D. R., liudytojos M. M., nukentėjusiojo J. A. parodymais.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. A. paaiškino, kad 2011-07-14 taksi automobiliu nuvyko į alaus barą, išgėrė alaus. Ten buvo kaltinamieji ir moteris su jais. Jis buvo išgėręs, bet ne taip, kad griuvinėtų. Bare pasėdėjo ir išėjo namo. Beeinant išgirdo, kad eina žmonės iš paskos, norėjo pasitraukti, juos praleisti ir gavo smūgį į galvą. Kai atsipeikėjo, grįžo į barą pas barmenę ir pasakė, kad jį apiplėšė. Pasigedo daiktų, rankinė buvo nuplėšta nuo rankos, joje buvo pinigai, pasas, užsienio sveikatos pažymėjimas, tremties pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės. Dokumentai nukentėjusiajam buvo grąžinti, D. R. jo atsiprašė (2 t., 171 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. R. parodė, kad matė, kaip L. V. sudavė nukentėjusiajam ranka per kaklą, šiam nugriuvus, D. R. nuplėšė rankinuką nuo rankos nukentėjusiajam ir kartu su L. V. nuėjo. L. V. nukentėjusiojo rankinėje rado 70 Lt, sau pasiėmė 50 Lt, o D. R. davė 20 Lt kartu su rankine (1 t., 125 b. l .; 2 t., 169 b. l.). Šiuos parodymus iš dalies patvirtino liudytoja M. M.. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja M. M. parodė, kad paties įvykio nematė, nes ji buvo paėjusi toliau, nei nukentėjusysis, D. R. bei L. V.. D. R. ją pasivijo, po to pasivijo ir L. V., kurio rankose buvo didelė juoda rankinė. D. R. su L. V. susistumdė, dėl kažko ginčijosi. Prieš tai L. V. jokios rankinės neturėjo. Kiek vėliau jai D. R. papasakojo, kad L. V. iš nukentėjusiojo paėmė 50 Lt, o D. R. davė tik 20 Lt (2 t., 27 b. l.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas L. V. kaltę pagrįstai rėmėsi kaltinamojo D. R. parodymais, kadangi jie visoje bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme eigoje buvo nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Kaltinamojo L. V. aiškinimas, jog nusikalstamos veikos nepadarė, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas, kaip jo gynybos versija ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. V. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.