- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2-9253-223/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo E. S. pareiškimo dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2015-10-21 pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodo, kad skundžia antstolio Mariaus Alšausko veiksmus, kadangi neteisėtai pasisavino jo pinigus, todėl juos prašo priteisti. Be to, nurodo, kad patyrė dėl to neigiamus išgyvenimus ir prašo priteisti neturtinę žalą.
LR CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, LR CPK 5 straipsnio 1 dalis). Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme numatytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal jų nesilaikymo procesines teisines pasekmes skirstomos į dvi grupes – teisės kreiptis į teismą prielaidas ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo realizavimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio (pareiškimo) priėmimo metu. Kai asmuo kreipiasi į teismą, teismas turi patikrinti ar jo pateiktas procesinis dokumentas atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus LR CPK 111 ir 135 straipsniuose. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį (pareiškimą) priimti, jį atsisakyti priimti vienu iš CPK 137 straipsnyje nurodytų pagrindų arba nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams šalinti (CPK 138 straipsnis).
Kadangi pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus iki 2015-11-12, t.y. pateikti teismui procesinį dokumentą atitinkantį įstatymo reikalavimus: suformuluoti procesinio dokumento dalyką, kuris būtų aiškus ir suprantamas, nurodyti kokį antstolio veiksmą skundžia, kurį būtų galima nagrinėti pagal CPK 510 str. nuostatas. Pareiškėjui minėta nutartimi buvo išaiškinta, kad jeigu jis prašo iš antstolio priteisti neteisėtai iš jo pasisavintus pinigus, turi į teismą kreiptis su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. 2015 m. spalio 29 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2015-11-03.
Pareiškėjas 2015-11-16 pateikė teismui dokumentą užvardintą kaip papildymas, tačiau 2015-10-29 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Pareiškėjui išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.