Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-206/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
1S-206/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-206/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui R. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. U. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria įtariamajam E. U. , įtariamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. balandžio 28 d.

Teisėja, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjusi suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad neteisėtai įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2012 m. spalio 29 d. apie 17.15 val. Marijampolės m., (duomenys neskelbtini), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. P. , S. Š. , M. S. , L. T. V., neteisėtai įsigijo 60 gr. narkotinių medžiagų - kanapių, turėdamas tikslą jas platinti - perduoti asmenims atliekantiems bausmę Marijampolės pataisos namuose, ir šias narkotines medžiagas laikė savo įmonės tarnybinėse patalpose iki 2012 m. spalio 29 d., kol policijos pareigūnai kratos metu surado ir šias medžiagas paėmė.

E. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. spalio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2013 m. balandžio 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi E. U. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. balandžio 28 d. Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo sunkumą bei įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę bei kitas aplinkybes padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje E. U. , siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Įtariamojo E. U. gynėja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad E. U. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl neturi jokio motyvo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog būtent jos ginamasis yra prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos padarymo. Todėl skundžiama nutartis priimta iš esmės pažeidžiant BPK 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas.

Ginčydama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad E. U. turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, iki sulaikymo dirbo ir turėjo legalų pargyvenimo šaltinį, išlaikė neįgalią motiną, kuria be jo nėra kam pasirūpinti, dėl sūnaus suėmimo jo motina yra atsidūrusi beviltiškoje padėtyje. Nemažiau svarbu yra ir tai, kad E. U. yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės, gynėjos teigimu, paneigia teismo išvadą, kad būdamas laisvėje, E. U. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Motyvuodama prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne priemone, kaltinamojo E. U. gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje kitiems asmenims, kurie įtariami dėl analogiškos veikos padarymo, yra paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Gynėjos teigimu, pagrindą toliau taikyti E. U. suėmimą eliminuoja tai, kad jis ilgą laiką laikomas suėmime, tačiau su juo jau pusę metų nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, gynėjos nuomone, ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, nes byla nesudėtinga.

Gynėjos teigimu, teismas nesilaikė proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnio 1 dalyje, kur akcentuojama, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šioje byloje, gynėjos nuomone, neabejotinai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau teismas tokios galimybės net nesvarstė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo E. U. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo E. U. gynėjos skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis pratęsti įtariamajam E. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos skundo medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įtariamųjų D. P. ir S. Š. parodymai, kratos protokolas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir byloje esantys įrodymai. Tokie klausimai yra analizuojami ir sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kuriame iš esmės ištiriami byloje surinkti įrodymai, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju tokiu būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas įtariamajam E. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje E. U. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Jis įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato vien realią laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 260 straipsnio 1 dalis), be to, nusikalstama veika inkriminuota kaip galimai įvykdyta veikiant bendrininkų grupe. Taigi tuo atveju, jei būtų įrodyta įtariamojo kaltė, jam grėstų ilgalaikis įkalinimas. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad, kaip matyti iš pateikto pranešimo apie įtarimą, E. U. įtariamas atlikęs aktyvų vaidmenį bendrininkų grupėje, įtarimas pareikštas dėl neteisėto narkotinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, įgijimo ir laikymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, būdamas laisvėje, įtariamasis E. U. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad E. U. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, iki sulaikymo dirbo ir rūpinosi ligota senyvo amžiaus motina, teikė jai išlaikymą ir be jo nėra kam ja pasirūpinti, neteistas, yra svarbios aplinkybės, tačiau jos nepašalina nurodyto pagrindo tęsti jo suėmimo terminą.

Tai, kad šioje byloje kitiems įtariamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, neturi jokios reikšmės pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam E. U.. Kardomosios priemonės skiriamos ar pratęsiamos individualizuojant kiekvieną įtariamąjį bei įvertinant dėl kiekvieno asmens nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad byla laikytina sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada, kadangi ją pagrindžia objektyvūs duomenys: šioje byloje įtarimai pareikšti devyniems įtariamiesiems, taip pat buvo atliekama daug įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su liudytojais ir pačiais įtariamaisiais, paskirti ir iki šiol atliekami laiko reikalaujantys objektų (dėl ginklo ir narkotinių medžiagų sudėties) tyrimai.

Atkreipiamas įtariamojo gynėjos dėmesys, jog BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, kad būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pavyzdžiui, apklausiami kiti įtariamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir pan. Šiuo konkrečiu atveju per laikotarpį nuo ankstesnio suėmimo termino pratęsimo buvo sulaikytas dar vienas įtariamasis, atlikta jo apklausa, paskirtos užduotys specialistams dėl ginklo ir narkotinių medžiagų ištyrimo. Gavus atliktų objektų tyrimų išvadas bus pareikšti galutiniai įtarimai visiems devyniems įtariamiesiems. Įvertinus įtariamųjų skaičių ir tiriamos veikos pobūdį, suėmimo trukmė yra adekvati tyrimo apimčiai.

Pažymėtina ir tai, kad suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką.

Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Atsakant į gynėjos skundo argumentą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo, pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Įtariamasis ar jo gynėja su prašymu pakeisti kardomąją priemonę gali kreiptis į prokurorą, atliekantį ikiteisminį tyrimą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

įtariamojo E. U. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė