Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. G., jo atstovui Ramučiui Prišmantui, išnagrinėjusi I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2014 m. gruodžio 11 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę MAN 19.403, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,95 promilių). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu I. G. pažeidimą pripažino iš dalies, teismui parodė, kad apie tai, jog vairavo transporto priemonę MAN neblaivus, nieko neprisimena, kuomet atvažiavo greitoji pagalba, jo transporto priemonė stovėjo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (62-63 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio liudytoju D. J. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis, įvykio dieną patruliavo su kolega vyr. patruliu D. B., per radijo ryšį išgirdo pranešimą, jog Savanorių pr. link miesto važiuoja krovininis automobilį, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, rado tarp pirmos ir antros juostos važiuojamoje kelio dalyje stovintį krovininį automobilį MAN. Vairuotojas buvo stipriai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai judėjo ir orientavosi aplinkoje (82-85 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio liudytoju D. B. parodė, jog yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis, įvykio dieną gavo nurodymą nuvykti į Savanorių pr. priešais Statoil degalinę, kur stovi krovininis automobilis, ir, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažo medikams reikalinga pagalba. Atvykus į įvykio vietą, prie minėto automobilio, rastas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jis sunkai orientavosi aplinkoje, matėsi, kad yra akivaizdžiai girtas, alkoholio kvapas jautėsi automobilyje, automobilio kabinoje mėtėsi alkoholio buteliai. Prieš tai buvo girdėję pranešimą, kad nuo autostrados A1 link Kauno važiuoja krovininis automobilis, blaškosi po kelią, vairuotojas galimai neblaivus (82-85 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio liudytoju M. B. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino įvykio dieną gavęs pranešimą, jog pareigūnams reikia pagalbos. Atvykus Savanorių pr. gale pamatė sunkvežimį, stovintį pirmoje eismo juostoje ir policijos pareigūnų ekipažą, kurie irgi gavo pranešimą, pirmi atvykę policijos pareigūnai pastebėjo žmogų sunkvežimyje, iškvietė jam greitąją medicininę pagalbą ir greitoji medicininė pagalba vairuotoją išsivežė. Paties vairuotojo policijos pareigūnas įvykio vietoje nematė (95-98 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio liudytojas A. S. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis, įvykio dieną patruliavo su vyr. patruliu M. B. ir gavo pranešimą, jog kitam policijos ekipažui reikalinga pagalba Kaune, ties Muravos sankryža. Atvyko į įvykio vietą, patruliai paaiškino, kad greitoji medicinos pagalba išsivežė krovininio automobilio vairuotoją ir reikia pasirūpinti jo automobiliu, surašė tarnybinį pranešimą, automobilis buvo priverstinai nutransportuotas į saugojimo aikštelę. Sekančią dieną į komisariatą atvyko I. G. ir liudytojas, vadovaudamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, surašė jam protokolą dėl vairavimo neblaiviam (95-98 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio liudytoju P. B. parodė, kad tiesiogiai matė teisės pažeidimo padarymą, nes važiavo link Partizanų g. iš darbo Sargėnuose. Jis matė, kaip iš autostrados išsukant link Muravos, didžiagabaritė mašina pradėjo staigiai stabdyti, mašinos, važiavusios priekyje liudytojo irgi sustojo, paskui aplenkė krovininį automobilį. Jis aplenkti negalėjo, nes minėtas krovininis automobilis pradėjo manevruot po kelią, kuris yra pakankamai siauras. Krovininis automobilis vis sustodavo, palengva judėjo, dar kartą prie susikirtimo su Savanorių pr. sustojo. Jis paskambino 112, nes pagalvojo, jog vairuotojui su sveikata negerai, mašina sugedo ar vairuotojas yra išgėręs. Kol sujungė su policijos dispečere, jis važiavo paskui krovininę mašiną, kuri tai sustojo, tai vėl pradėjo važiuoti, tai vėl sustojo. Nusukime link Muravos, krovininis automobilis sustojo, sukėlė avarinę situaciją, nors nebuvo jokių kliūčių (103-107 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, jog dirba Kauno klinikose Skubios pagalbos skyriuje ir Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pamatė tik iš ryto, o ne tuomet, kai jis atvyko į gydymo įstaigą. Ryte, 8 val. 15 min., jam buvo duota pūsti į alkotesterį ir buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,95 promilės. Kas tiksliai nustatinėjo jam neblaivumą, ji neprisimena (95-98 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad I. G. atvežė greitoji medicinos pagalba, pats pacientas nieko nepasakojo, nes buvo rastas girtas sėdintis už automobilio vairo. Jis buvo atvežtas gruodžio 11 d. 22 val. 40 min., o alkotesteriu tikrintas ryte – 8 val. 15 min. Neblaivumui (girtumui) nustatyti aktas buvo užpildytas (103-107 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), surašydama paaiškinamąjį raštą rėmėsi paciento I. G. kortele ir alkotesterio parodymų knyga, patvirtino, jog paaiškinamajame rašte nurodė teisingas aplinkybes (119-122 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog apie transporto priemonės MAN vairavimą būnant neblaiviam nieko neprisimena, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo patikimi, nuoseklūs liudytojo P. B. parodymai, kuris tiesiogiai matė teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Liudytojas P. B. parodė, kad matė, kaip krovininis automobilis MAN vis sustodavo, palengva judėjo, dar kartą prie susikirtimo su Savanorių pr. sustojo. Kol sujungė su policijos dispečere, jis važiavo paskui mašiną, krovininis automobilis MAN tai sustodavo, tai vėl pradėdavo važiuoti. Nusukime link Muravos, krovininis automobilis MAN sustojo, sukėlė avarinę situaciją, nors nebuvo jokių kliūčių. Jis, įtaręs, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, paskambino 112 (103-107 b.l.). Liudytojo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jos parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina liudytojų policijos pareigūnų D. J. ir D. B. parodymai. D. J. parodė, kad per radijo ryšį išgirdo pranešimą, kad Savanorių pr. link miesto važiuoja krovininis automobilis, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, rado stovintį tarp pirmos ir antros juostos važiuojamoje kelio dalyje krovininį automobilį MAN. Vairuotojas buvo stipriai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai judėjo ir orientavosi aplinkoje (82-85 b.l.). Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas nurodymas nuvykti į Savanorių pr. priešais Statoil degalinę, atvykus prie minėto automobilio, kuris stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostos, nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sklido alkoholio kvapas, jis sunkai orientavosi aplinkoje, matėsi, kad yra akivaizdžiai girtas, alkoholio kvapas jautėsi automobilyje, automobilio kabinoje mėtėsi alkoholio buteliai (82-85 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes (2 b.l.), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina ir gydytojų S. P. ir L. V. parodymai, duoti teismo posėdžiu metu. Liudytoja S. P. parodė, kad I. G. ryte, 8 val. 15 min., alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,95 promilės (95-96 b.l.). Liudytoja L. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atvežė greitoji medicinos pagalba, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo girtas rastas už automobilio vairo, I. G. buvo detoksikuotas (105-107 b.l.). Teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teigė, kad jo atstovaujamasis nepamena, kiek išgėrė alkoholio, taip pat vartojo vaistus Betaloc ZOK, Sortis, Zofistar, Plavix, todėl į atitinkamą būseną I. G. pateko dėl bendro alkoholio ir vaistų poveikio. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įsitikinęs savo blaivumu, neįvertino savo sveikatos būklės sumaišius alkoholį ir minėtus vaistus, nepateisina jo neatsakingo, nerūpestingo ir pavojingo elgesio, padarius vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – I. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris beveik 5 kartus viršijo įstatymo leistiną normą, vairavo krovininę transporto priemonę, tokiais savo veiksmais kėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuoja Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės), pagal kurių 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 p.). Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: 1) objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Negalėjimas objektyviai atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo suprantamas kaip buvimas objektyvių kliūčių, pavyzdžiui, asmens būsena yra tokia, dėl kurios jis nesugeba atlikti elementarių tikrinimo veiksmų, pareigūnai neturi su savimi specialios matavimo priemonės ir panašiai.

I. G. atveju asmens girtumas nebuvo nustatytas dėl objektyvios priežasties, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sunkiai apsinuodijęs alkoholiu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę nurodyta, kad I. G. atvežė greitoji medicinos pagalba, nes rastas sėdintis girtas už automobilio vairo (70 b.l.). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (69-70 b.l.) nurodyta, kad I. G. 2014 m. gruodžio 12 d. ryte, apie 8 val. 15 min. alkotesteriu nustatytas neblaivumas yra 1,95 promilės, konstatuota, kad jis neblaivus.

Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas laikytinas įrodymų ir tais atvejais, kai ši apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio. Neblaivumas tokiais atvejais nustatomas įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008). Kadangi net ir praėjus beveik 10 valandų nuo atvežimo į medicinos gydymo įstaigą, I. G. nustatytas vidutinis – 1,95 promilių girtumas, todėl teismui nekyla abejonių, kad 2014 m. gruodžio 11 d. 21 val. 30 min. I. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

I. G. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais (2, 3 b.l.), A. V. paaiškinimu (5 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų duomenų registravimo sistemos (13 b.l.), fotonuotrauka (14 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (18 b.l.), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų raštu „Dėl med. dokumentų ir informacijos apie I. G. pateikimo“ su priedais (67-73 b.l.), (duomenys neskelbtini) skyriaus administratorės E. A. paaiškinamuoju raštu (76 b.l.), 2015 m. kovo 13 d. P. B. paaiškinimu (89 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. G. 2014 m. gruodžio 11 d. apie 21 val. 30 min. Kaune, netoli Savanorių pr. ir Šiaurės pr. sankryžos, I. G. vairavo transporto priemonę MAN 19.403, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,95 promilių). Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. I. G. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b.l.) buvo nurodyta, kad teisės pažeidimas buvo nurodytas 23 val. 15 min. ir I. G. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tačiau teismo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, akivaizdu, kad I. G. jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą padarė apie 21 val. 30 min. (13 b.l.), o jam nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,95 promilės, atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (69-70 b.l.), todėl kaltinime šios aplinkybės atitinkamai patikslintinos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. apie kaltinimo faktinių aplinkybių patikslinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 1 d. ir 3 d., buvo įspėtas teismo posėdžio metu, jam buvo suteikta teisė pasiruošti gynybai (120 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinime nurodytina, kad I. G. teisės pažeidimą padarė apie 21 val. 30 min, o jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies, gailėjosi, yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, jog jis gailisi dėl teisės pažeidimo padarymo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymu I. G. skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas pažymi, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Skiriant administracinę nuobaudą, teismas taip pat įvertina I. G. atstovas prašė atsižvelgti į tą aplinkybę, kad I. G. nuoširdžiai gailisi, kaip asmuo ir darbuotojas charakterizuojamas teigiamai (15-17 b.l.), per visą savo darbinį -laikotarpį atstovaujamasis nėra dirbęs jokio kito darbo ir neturi kompetencijų kitoje veikloje (55-58, 60-61 b.l.), tačiau teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575–215/2009, N261-3042/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, pakenkti jo artimųjų gerovei, I. G. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, padarydamas vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo I. G. taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau, įvertinus I. G. nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose – minimalaus dydžio bauda, bei papildoma nuobauda – minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., paskirtosios baudos mokėjimas išdėstytinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str. 3 d., 27 str., 126 str., 249 str., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 313 str. 3 d., 302⁴ str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 1 d., 3 d.,

nutaria:

I. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

I. G. paskirtos administracinės nuobaudos – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudos sumokėjimą išdėstyti 2 (dvejiems) metams, pirmą mėnesį sumokant 27 Eur (dvidešimt septynis eurus), kitus mėnesius kas mėnesį mokant po 24 Eur (dvidešimt keturis eurus), įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pirmąją įmoką sumokant iki 2015 m. gegužės 31 d.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad įmokos už administracinę baudą sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.