- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-872-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04847-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Ž. E.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ž. E. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1249-90/2013 pagal D. Z. ieškinį atsakovui Ž. E. dėl iškeldinimo iš buto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas prašė atidėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvykdymą iki 2015 m. birželio 30 d., o nesant tokios galimybės – iki atsakovo tėvo S. E. gydymo pabaigos. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi. Nurodė, kad yra studentas, negalintis dirbti, nes savo gyvenamojoje vietoje slaugo sergantį tėvą S. E. Atsakovas planuoja grįžti į darbą pagerėjus tėvo sveikatai, o užsitęsus tėvo gydymui – 2015 m. birželio 30 d., t. y. po studijų baigimo. Atsakovas sutinka išsikelti iš patalpų, tačiau dėl nurodytų aplinkybių šiuo metu neturi tam lėšų ir galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi netenkino prašymo. Sprendė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir nėra pagrindo atidėti jo įvykdymą. Pažymėjo, kad atsakovas, gyvendamas ieškovui priklausančiame bute, nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, darydamas jam materialinius nuostolius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Neatsižvelgta į atsakovo prašyme dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, jis yra studentas, negalintis dirbti, nes savo gyvenamojoje vietoje slaugo sergantį tėvą S. E. Atsakovas planuoja grįžti į darbą pagerėjus tėvo sveikatai, o užsitęsus tėvo gydymui – 2015 m. birželio 30 d., t. y. po studijų baigimo. Atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, atsakovas galėtų toliau slaugyti tėvą S. E. ir tęsti studijas, o pasibaigus S. E. gydymui ar pabaigus studijas, galėtų grįžti dirbti ir susirasti kitą gyvenamąjį būstą.
Nevertinti abiejų šalių interesai, kuriuos būtina įvertinti, siekiant išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teisinę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. I. A. ir P. A., bylos Nr. 3K-3-71/2002.
Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Prašymą atidėti sprendimo įvykdymą atsakovas grindė sunkia turtine padėtimi, susidariusia dėl to, kad jis yra studentas, negalintis dirbti, nes savo gyvenamojoje vietoje slaugo sergantį tėvą S. E.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir I. S., bylos Nr. 3K-3-594/2006).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo prašyme dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo sunkia turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su išdėstytais argumentais, pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teigdamas, jog turtinė padėtis sąlygoja prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą tenkinimą, atsakovas turėjo ne tik pateikti teismui visus, jo manymu, būtinus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pagrįsti, kodėl dėl tokios turtinės padėties jam neįmanoma įvykdyti teismo įpareigojimą išsikelti iš gyvenamosios patalpos (pvz., apsigyventi kitame būste). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo tėvas S. E. 2013 m. spalio 18–25 d. buvo hospitalizuotas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, vėliau jam buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, tačiau jokiais dokumentais nepagrindė savo teiginio apie S. E. slaugos poreikį. Pažymėtina, kad, net esant būtinybei slaugyti S. E., apeliantas nepagrindė, kodėl būtent jis privalo tai daryti, kadangi S. E. turi sutuoktinę – L. E. Be to, S. E. iš to paties būsto yra iškeldintas 2012 m. kovo 13 d. teismo sprendimu, kuris buvo priverstinai įvykdytas 2012 m. rugsėjo 10 dieną. Šis faktas paneigia atsakovo tėvo slaugos atsakovo užimtame bute prielaidą. Atsakovas negalėjimą dirbti įrodinėjo vienintele aplinkybe – būtinybe slaugyti sergantį tėvą. Šios aplinkybės atsakovui neįrodžius ir nepateikus kitų įrodymų, kad jis nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, taip pat kitų duomenų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymų, turto ir pajamų deklaracijų), kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, dėl kurios šiuo metu neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį išsikelti iš gyvenamosios patalpos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią ir dėl to atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien skolininko (atsakovo) turtinė padėtis negali lemti teismo sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, būtina atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. spalio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, įsigijęs nuosavybėn nurodytas patalpas, jis turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad jame gyvenę asmenys atlaisvins patalpas ir taip bus užtikrintos jo teisės ir teisėti interesai. Šiems asmenims neatlaisvinus ieškovo įsigytų patalpų, dėl S. E. ir L. E. iškeldinimo buvo priimtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimas už akių, o dėl Ž. E. iškeldinimo – Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimas. Teismo sprendimai yra įsiteisėję, todėl patalpų savininko (ieškovo) teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Termino atsakovui išsikraustyti iš ieškovui priklausančio buto, kuriuo ieškovas negali naudotis nuo 2011 m. spalio mėn., pratęsimas reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, pažeidimo toleravimą bei ieškovo teisėtų interesų ir lūkesčių paneigimą. Spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir tuo, kad atsakovas, gyvendamas ieškovui priklausančiame bute, nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, darydamas ieškovui materialinius nuostolius. Šią aplinkybę įrodo ieškovo pateikti kvitai už komunalines paslaugas, mokėjimo nurodymai, vykdomasis raštas dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja išimtinė situacija, kuriai esant būtų pagrindas patenkinti atsakovo prašymą ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi kasacinio teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įvairiais teisiniais aspektais ir faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, todėl negali turėti precedentinės reikšmės šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį.