- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- II-2-1105/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00502-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė (pirm.)
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. U. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2019 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui S. U. už jo įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 6 dalyje, paskyrė 60 Eur dydžio piniginę baudą bei administracinio poveikio priemonę – 7 vnt. statomų žvejybinių tinklų konfiskavimą.
Šalies argumentai
S. U. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis iki 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo išduotą žvejo verslininko bilietą ir turėjo teisę žvejoti verslinės žūklės įrankiais, laikantis galiojančių verslinės žūklės taisyklių. Turėdamas tokio pobūdžio leidimą, jis buvo įsigijęs verslinius tinklus, kuriuos naudojo žvejybai. Tinklus pareiškėjas buvo įgijęs iš savo asmeninių lėšų, todėl laiko, kad tai yra jo nuosavybė. Pasikeitus įstatymo nuostatoms ir jam netekus teisės verstis versline žvejyba, statomi tinklai liko jo nuosavybėje. Pareiškėjas juos laikė pas save namuose ūkiniame pastate, tikėjosi, kad kažkada jis vėl galės jais žvejoti. Kita vertus, pareiškėjas nurodė, kad įstatymų leidėjas pakeitęs teisės normas nenurodė kokiu būdu ir tvarka asmenys, teisėtai įgiję žvejybos įrankius, turėjo juos realizuoti. Pareiškėjas teisėtai įgijęs žvejybos įrankius tapo teisės pažeidėju, nes nežinojo ką turėtų su turimais tinklais daryti. Posėdžio metu S. U. taip pat nurodė, kad jis buvo nuvykęs į Aplinkos apsaugos departamentą, teiravosi kokiu būdu jis gali realizuoti statomus tinklus, tačiau informacija jam nebuvo suteikta. Įgyti tinklai buvo pakankami brangūs, jis negalėjo jų tiesiog išmesti, nes mano, jog tai yra jo turtas. Jis tinklus tik laikė, tačiau su jais nežvejojo, o Aplinkos apsaugos departamentas konfiskuodamas tinklus, turėjo jam atlyginti padarytą žalą. Tinklus pareigūnai supjaustė, jie nebetinkami naudoti. Į jo ūkinį pastatą pareigūnai pateko netesėtai, be jo leidimo, todėl neturėjo teisės paimti jo turto.
Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo bylos tyrimą, atstovas posėdžio metu nurodė, jog su S. U. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai. 2019 m. kovo 20 d. S. U. namuose atliekant kratą, kuri buvo atliekama ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu, buvo rasti statomi žvejybiniai tinklai, kurių laikyti pareiškėjas neturėjo teisės. Tinklai buvo paimti, o pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas, paimti tinklai konfiskuoti.
Skundas netenkinamas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
ANK 641 straipsnio pagrindu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. neplaninio patikrinimo metu, adresu Nevėžio g. 35, Raguvos mst., Panevėžio r., nuosavo namo ūkiniame pastate buvo rasti statomi žvejybiniai tinklai sukrauti į plastikines statines. Tinklų kiekio nustatyti nebuvo galima, nes jie susipynę. Minėto patikrinimo metu dalyvavo pareiškėjas S. U., kuris patikrinimo akte Nr. PA 42-14 savo ranka yra atlikęs prierašą apie tai, kad jis jam priklausančiame pastate laikė statomus tinklus, kadangi anksčiau buvo verslininkas (b. l. 14). 2019 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime S. U. nurodė, kad jis atsisako skaičiuoti iš jo sandėliuko 2019 m. kovo 20 d. paimtus tinklus. Tinklus laikė, nes nuo 1996 metų iki 2007 metų užsiiminėjo versline žvejyba Anykščių rajone pas nuomotoją A. B.. Visi tinklai be plombų, nes 2007 metais baigėsi verslinė žvejyba ir jis visas plombas su verslininko pažymėjimu pridavė A. B.. Tinklus saugojo, nes brangiai kainavo, žvejybai nenaudojo. Einant skaičiuoti tinklų su inspektoriumi A. B. matė, jog trūksta šešių kaproninių tinklų. Su tinklais elgtasi nepagarbiai, juos pjaustė peiliu, todėl skaičiuoti nebebuvo prasmės (b. l. 16). 2019 m. rugsėjo 4 d. S. U. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2402-2019 pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį, nurodant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.2 punkto reikalavimus (b. l. 13). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3227-2019, S. U. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje, buvo nubaustas 60 Eur dydžio pinigine bauda. Be to, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – statomų tinklų konfiskavimas (b. l. 18-19). Administracinio nusižengimo bylos duomenimis taip pat patvirtinama, kad S. U. vardu buvo išduotas žvejo verslininko bilietas Nr. 2337, suteikiantis teisę žvejoti verslinės žūklės įrankiais, laikantis galiojančių verslinės žūklės taisyklių nuostatomis, kuris galiojo iki 1997 m. gruodžio 31 d. (b. l. 7, 33).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Vertinant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 14 d. priimto nutarimo pagrįstumą bei atliktą administracinio nusižengimo bylos tyrimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinusi įrodymų visumos.
Motyvuojamoji dalis
ANK 291 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimą, realizavimą, įsigijimą arba laikymą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į ją detalizuojančius teisės aktus, kurių Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. D1-435 redakcija), 9.2. punkte numatyta, jog yra draudžiama laikyti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais.
Administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad pas pareiškėją S. U. rastieji statomi žvejybiniai tinklai yra priskiriami prie draudžiamų žvejybos įrankių. Pareiškėjas tiek savo 2019 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime Aplinkos apsaugos departamentui (b. l. 16), tiek teismo posėdžio metu nurodė žinojęs apie tai, kad jo turimi statomi žvejybiniai tinklai yra priskiriami draudžiamiems žvejybos įrankiams. S. U. taip pat nurodė supratęs, jog jų laikyti namuose jis neturi teisės, tik laikęs šiuos tinklus savo nuosavybe, kuriuos buvo įgijęs teisėtai iš savo asmeninių lėšų. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių dėl S. U. kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje, todėl naikinti skundžiamo Aplinkos apsaugos departamento nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas neteisėtai savo namo ūkiniame pastate laikė draudžiamus naudoti žvejybos įrankius – statomus žvejybinius tinklus. Jo kaltė įrodyta ne tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu, jo paaiškinimais, bet ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Dėl S. U. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išsakyto argumento, kad teisės aktuose nėra numatytos draudžiamų žvejybos įrankių realizavimo tvarkos, teismas remiasi Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. AV-297 patvirtintu Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos aprašu, kurio 6¹ punkte nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, turintis individualios veiklos pažymas, vykdantys veiklą, susijusią su žvejyba arba gamtos mokslų tiriamaisiais ar taikomaisiais darbais, norėdami perleisti jiems nuosavybės teise priklausančius žvejybos įrankius, turi gauti rašytinį agentūros pritarimą. Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog pareiškėjas netekęs teisės žvejoti verslinės žūklės įrankiais, turėjo pareigą realizuoti draudžiamus žvejybos įrankius, kurių laikyti neturėjo teisės. Tačiau administracinio nusižengimo bylos metu pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko aktyvius veiksmus, siekdamas realizuoti draudžiamus žvejybos įrankius. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei paties pareiškėjo duoti paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, jog jis ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų realizuojant draudžiamus žvejybos įrankius, bet net ir žinodamas apie tai, kad turimus statomus žvejybinius tinklus laikyti yra draudžiama, jis juos pasyviai ir toliau laikė savo namuose, nesiimdamas jokių veiksmų dėl jų realizavimo galimybės. Pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad jis buvo nuvykęs į Aplinkos apsaugos departamentą, teiravosi kokiu būdu jis gali realizuoti draudžiamus žvejybinius įrankius, tačiau jam tokia informacija neva nebuvo suteikta, vertintini kritiškai, kadangi šie jo teiginiai nėra paremti jokiais kitais įrodymais.
2019 m. spalio 14 d. skundžiamu nutarimu S. U. už įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje, buvo skirta minimali 60 Eur dydžio piniginė bauda bei administracinio poveikio priemonė – statomų žvejybinių tinklų konfiskavimas. Pareiškėjas byloje neginčijo jam paskirtos piniginės baudos dydžio ar administracinio poveikio priemonės teisėtumo. Kadangi S. U. už jo įvykdytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimalaus dydžio piniginė bauda bei privaloma taikyti administracinio poveikio priemonė (ANK 291 straipsnio 7 dalis), teismas sprendžia, kad S. U. už įvykdytą administracinį nusižengimą buvo paskirta tinkamo dydžio administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis nurodytu reglamentavimu, išsakytais motyvais ir argumentais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo S. U. skundo netenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3227-2019 (ROIK: 19105299085) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.