Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-403-371/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
II-403-371/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00226-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Janina Brazauskienė
Advokatai
Ernestas Bušmovičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-403-371/2019
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00226-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 27 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Rekst,

dalyvaujant asmeniui, padavusiam skundą, T. K., jo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio atstovui K. B.,vertėjai Maženai Andruškevič, Jevgenijai Kiseliovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. K., (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. balandžio 11 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-11-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

T. K. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 11 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio Miško apsaugos specialisto K. B. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 272 str. 2 d. ir atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti administracinę nuobaudą remiantis ANK 272 str. 1 d. artimą sankcijos minimumui, t. y. 60 Eur.

T. K. skunde nurodė, teisme paaiškino, kad įvykio dieną, tai buvo šeštadienis, apie pietus paskambino draugas, paprašė atvežti jam produktų, tuomet nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko ir atsisėdęs į traktorių nuvažiavo. Draugas pasakė, kad toje vietoje kažkas pjovė medžius ir buvo palikti du nupjauti medžiai, todėl grįžęs iš draugo pasiėmė pjūklą ir atvažiavęs į vietą pamatė du nupjautus medžius, kitų medžių buvo likę tik kelmai, jie buvo pjauti ne tą dieną, pradėjo pjaustyti kalades, supjaustė 18 kaladžių iš vieno medžio, jis buvo gana storas, jas pakrovė į traktoriaus priekabą, kitas medis dar gulėjo ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnė A. M. ir dar viena pareigūnė bei sklypo savininkas. A. M. pasakė, kad nupjovė tik du medžius. A. M. paėmė iš jo paaiškinimą, pradėjo žiūrėti teritoriją, pats nustatė, kad ten jau buvo ne to savininko teritorija, kur buvo nupjauti tie du medžiai. A. M. parašė, kad jis nupjovė du medžius. Policijos pareigūnams prisipažino, kad pats nupjovė du medžius, nors jie jau buvo nupjauti. Pirmadienį nuvažiavo į girininkiją, paaiškino girininkui įvykio aplinkybes, nuvažiavo parodė, kur pjovė du medžius, bet jam prirašė visus 15 nupjautų medžių, nežinojo, kam matavo visus likusius kelmus. G. R. B. pasakė, kad kompiuteryje atspausdins, ką parašyti, o pats ranka perrašys. R. B. paaiškino, kad tai ne jis nupjovė likusius medžius, bet girininkas pasakė pasirašyti, kad vėliau viską nurašys, todėl pasirašė. Po kelių dienų jam paskambino girininkas R. B., paprašė atvažiuoti į girininkiją, ten buvo dar K. B., jam niekas nieko neaiškino, tik pasakė, jei sumokės baudą, reikės mažiau mokėti, dėl to sutiko. Tuomet iš kompiuterio ištraukė dokumentus, davė pasirašyti, davė jam egzempliorių ir pasakė, kad jam paskambins atvažiuoti sprendimo priėmimui, nors niekas nepaskambino, tik vėliau atėjo dokumentai. Atvažiavęs namo perskaitė dokumentus ir pamatė, kad prirašyta 11 kubų, nors tokio kiekio nepjovė, į traktorių telpa ne daugiau nei kubas. Todėl paskambino K. B., paklausė iš kur toks kiekis, jis pasakė kreiptis į girininką, atvažiavus pas girininką jis pasakė, kad jau vėlu, jog dokumentus pasirašė. Šiame miške nuo 2018 m. buvo pradėta kirsti krūmus. 18 kaladžių jam buvo perduoti saugojimui, nesupjaustytas medis liko miške. Pateiktose nuotraukose matyti viršūnė ir medis. Jo veiksmai pagal ANK 272 str. 2 d. kvalifikuoti dėl to, kad neturėdamas leidimo miškui kirsti neteisėtai išpjovė 15 žalių augančių medžių, kas sudaro 10,75 ktm. medienos. Tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad padaryto nusižengimo esmė yra ta, jog neva neteisėtai iškirto 15 žalių augančių medžių, nors tuo pat metu byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad iškirto tik du medžius, dėl likusių medžių kirtimo aplinkybių jam nieko nėra žinoma. Jis prisipažino neteisėtai iškirtęs du medžius, o ne 15 medžių, kaip yra pažymėta protokole bei nutarime. Būtent dėl dviejų medžių kirtimo patvirtino savo kaltę surašęs savo ranka 2019-03-30 pakvitavimą bei tas pačias aplinkybes, tą pačią dieną nurodė surašytame Šalčininkų rajono PK vyr. tyrėjos A. M. paaiškinime. 2019 m. balandžio 1 d. iš jo buvo paimtas dar vienas paaiškinimas, kuriame pagal Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) R. B. reikalavimą buvo parašyta, kad jis neva iškirto 15 medžių, nors faktiškai buvo iškirsti tik du medžiai. 2019 m. balandžio 1 d. Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkas R. B. paprašė, kad nurodytų paaiškinime, jog išpjovė 15 medžių, kadangi, pasak girininko, sprendžiant atsakomybės klausimą už padarytą veiką, nebus jokio skirtumo ar išpjovė du ar penkiolika medžių. Kadangi nėra teisiškai išprusęs, patikėjo Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininko R. B. žodžiais bei tokiu būdu buvo suklaidintas. Be to, yra rusakalbis ir nemoka valstybinės lietuvių kalbos, todėl Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkas R. B. savo kompiuteryje surinko tekstą, kurį pareiškėjas savo ranka perrašė, gerai nesuprasdamas surašyto teksto esmės. Iš karto po įvykio buvo nuvykęs į medžių iškirtimo vietą bei padarė šios vietos foto nuotraukas, kuriose aiškiai matyti, kad yra tik du jo išpjauti medžiai, apie kuriuos nurodė savo pirminiame paaiškinime, kuris buvo surašytas Šalčininkų rajono PK vyr. tyrėjos A. M.. Taigi, atsakomybė už padarytus veiksmus numatyta ANK 272 str. 1 d., o ne ANK 272 str. 2 d., todėl jo veika buvo neteisingai Valstybinių miškų urėdijos specialisto kvalifikuota, dėl ko patrauktas administracinėn atsakomybėn ne pagal įstatymą už padarytą administracinį nusižengimą, todėl nutarimas turi būti panaikintas ir skiriama administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti. Administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties, nes yra 40 procentų darbingas, gauna tik neįgalumo išmoką, kuri per mėnesį vidutiniškai sudaro tik 257 Eur. Prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinys per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, atstovas teisme paaiškino, kad su skundu nesutinka. 2019 m. kovo 30 d. apie 15 val. 40 min. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. telefonu informavo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininką R. B. apie pastebėtą galimą pažeidimą (neteisėtą miško kirtimą). 2019 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) girininkas R. B., (duomenys neskelbtini) girininko pavaduotojas A. J., dalyvaujant pareiškėjui T. K., nuvyko į miško kirtimo vietą (duomenys neskelbtini) kv. 654 sk. l. Tą pačią dieną 2019 m. balandžio 1 d., dalyvaujant pareiškėjui T. K., buvo išmatuoti medžiai, kurie buvo iškirsti valstybiniame miške, buvo surašytas kelmų matavimo aktas, kuriame buvo užfiksuotas 15 vnt. medžių kirtimo faktas. Pareiškėjas T. K. šį aktą pasirašė. 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjas T. K. savo ranka parašė pasiaiškinimą, pripažino savavališką kirtimo faktą dėl 15 medžių. Pareiškėjas T. K. pasirašant 2019 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR P-19-2019, davė paaiškinimą ir pripažino, kad buvo iškirsta 15 medžių. Pareiškėjas skunde, nurodė, kad jis yra rusakalbis ir nemoka valstybinės lietuvių kalbos, todėl pasirašyti dokumentai (2019 m. balandžio 1 d. kelmų matavimo aktas ir 2019 m. balandžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANR_P-19-2019) jam buvo nesuprantami. Šį pareiškėjo konstatavimą reikia vertinti kritiškai, kadangi byloje yra įrodymai, kad pareiškėjas suprato lietuvių kalbą. Pareiškėjas savarankiškai lietuvių kalba parašė dokumentus: 2019 m. kovo 30 d. pakvitavimą policijos pareigūnams, 2019 m. balandžio 1 d. paaiškinimą (duomenys neskelbtini) girininkui, 2019 m. balandžio 17 d. prašymą Šalčininkų regioninio padalinio vadovei. 10 kubų medienos yra pusė miškovežio. Žemės sklypas, dėl kurio paduotas skundas, visuomet buvo mišku, niekada nebuvo skaitomas kaip ūkinės paskirties žemės sklypas, apaugęs mišku.

Apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) R. B. parodė, kad įvykio dieną, tai buvo šeštadienis, gavo skambutį iš policijos pareigūnės A. M., jog buvo gautas iškvietimas iš ūkininko, kuris nuomoja žemę, kad jo žemėje pjaunami medžiai, galimai vykdomas neteisėtas miško kirtimas. Pareigūnė pasakė, kad dalis medienos pakrauta į traktoriaus priekabą bei pažeidėjui liepta saugoti medieną, neprisimena, ar sakė, kiek tiksliai medžių išpjauta. Kadangi buvo išvykęs, pirmadienį ruošėsi važiuoti žiūrėti įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra valstybinis miško sklypas, lapuočių, ribojasi su ūkininko išnuomota žeme, apaugusia krūmais ir medžiais, toje žemėje buvo padarytas geodezinis matavimas, matėsi geodeziniai ženklai, matė iškirstų ir paliktų medžių. Iki šio įvykio negali pasakyti, kada tiksliai šioje vietoje lankėsi, retkarčiais ją pravažiuodavo, tai galėjo būti prieš kelis mėnesius. T. K. kirtimą atliko ne ūkininko žemėje. Sklypų ribos miške nėra labai aiškios, turi planus, pagal kuriuos gali atskirti ribas, policiją iškvietęs ūkininkas galvojo, kad ten jo medžiai kertami. Prieš važiuojant į mišką, į girininkiją atvažiavo T. K., todėl į mišką nuvažiavo kartu su juo. Nuvykus į mišką buvo rasta savavališkai išpjautų kelmų valstybiniame miške, tuos kelmus apsimatavo, buvo surašytas kelmų apmatavimo aktas ir T. K. surašė pasiaiškinimą. Kelmai buvo įvairaus senumo, matėsi trys šviežiai nupjautų medžių kelmai, dalis viršūnės buvo palikta, dalis medienos jau buvo paimta, kiti kelmai buvo senesni, pjauti gal prieš dvi savaites, mėnesį ar du, matėsi, kad pjauta buvo ne vieną dieną, šiuo laikotarpiu šioje vietoje nesilankė. Vėliau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas. Negali pasakyti ar nuotraukose matomi medžiai buvo fotografuoti būtent toje vietoje, nuotraukoje matomų medžių ilgis galėtų būti apie 15-18 m, kaladžių po 50 cm galėtų būti pripjauta 30. Kirtimo vietoje nuotraukų nedarė, su rulete matavo diametrą kelmų, pagal kurį galima nustatyti medžio aukštį, kubatūrą. Pats nupjautų kaladžių neapžiūrinėjo, jų nematavo, traktoriaus nematė. Nuvažiavus į vietą T. K. parodė kelmus, matydamas, kad yra ir senesnių kelmų, paklausė jo, ar tai jis pjovė, jis prisipažino, pasakė, kad kirto per kelis kartus, kada kirto, nesakė. Kada nupjauta, neklausė. Ūkininkas tvarkėsi iš kitos pusės, matėsi netoli įvykio, apie 1 km atstumu, iškirsta mediena, krūmai, nuo kelio iškirstas plotas matėsi. T. K. paaiškino, kad medieną sunaudojo kūrenimui, o kur iš tiesų jis ją sunaudojo pačiam toks klausimas neiškilo. Trijų šviežiai iškirstų medžių buvo kažkur 2 kubai, iki 3 ktm. Leidimus kirsti mišką išduoda Miško tarnyba, patys gali išduoti leidimus tik malkoms. Ūkininkas, nuomojantis valstybinę žemę, apaugusią krūmais, mišku, norėdamas kirsti turi derinti tai su žemėtvarkos tarnyba.

Apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) A. M. parodė, kad buvo gautas pranešimas iš asmens, kad jo sklype neteisėtai pjaunami medžiai. Nuvykus į įvykio vietą, susitiko su pranešėju, jo pavardės neprisimena, jis nurodė, kad medžiai nupjauti ir kelmai yra paslėpti, kiek jų buvo, pati jau neprisimena. Kadangi pranešėjas nepateikė jokių dokumentų, kad jis yra sklypo savininkas ar teisėtas valdytojas, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Bendraujant su pranešėju, netoli tos vietos, kažkur 100-150 m atstumu, išgirdo pjūklo garsą, pranešėjas pasakė, kad lyg ir toje vietoje yra jam atmatuota žemė, tuomet nuėjo pasižiūrėti, ėjo miško keliuku, paskui lauku, ir pamatė T. K., kuris prisipažino, kad pjauna medžius, nežino, kam jie priklauso, su juo buvo dar vienas vaikinas. Dalis medienos jau buvo sudėta į traktoriaus priekabą, dalis medžių gulėjo nupjautų, kiek tiksliai, neprisimena. Buvo apiformintas įvykis, suskaičiuota, asmuo parašė pasiaiškinimą, pasirašė pasižadėjimą saugoti medžius. Apie įvykį pranešė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio darbuotojui, bet jis tą pačią dieną atvykti negalėjo. Kas vyko toliau, nežino. Kiek prisimena, prie traktoriaus gulėjo du nupjauti medžiai, paėjus apie 5 m toliau nuo traktoriaus link namų buvo daugiau nupjautų kelmų, pjautų neseniai, neskaičiavo jų. T. K. nieko nesakė apie tuos kelmus, nors jo klausė.

Apklaustas liudytoju M. C. parodė, kad nuo 1972 m. gyvena netoli įvykio vietos, kažkur 200 m, todėl šių metų pavasarį apie 10.00 val. išgirdęs pjūklo garsą nuėjo pasižiūrėti. Priėjęs pamatė du žmones, kurie pjovė medžius lauko pabaigoje, prasidedant alksnynui, ant ribos, kai jie išjungė pjūklus, išgirdo, kad kalba lietuviškai, todėl nepriėjęs iki jų, nuėjo atgal namo, nematė, ar jie išvežė medžius. Vakare apie 16.00-16.30 val. nusprendė pasižiūrėti, ką jie pjovė, pamatė kelmus, dvi nupjautas pušis, kitų medžių jau nebuvo. Kadangi iki jo namų blogas kelias, po poros dienų paprašė, kad T. K. atvežtų jam produktus, ir jis atvežė jam traktoriumi. Atvažiavus jam papasakojo, kad guli dvi geros pušys, gali paimti. Tuomet T. K. nuvažiavo ir paėmė. Toje vietoje buvo pieva, kuri apaugo, tai yra niekam nepriklausantis miškas.

Apklaustas liudytoju P. T. parodė, kad yra ūkininkas, nuomoja žemės ūkio paskirties žemę, kuri yra apaugusi mišku, kadangi šioje žemėje leidimo kirsti nereikia, samdė įmonę – A. B. mažąją bendriją, kad išpjautų tuos medžius, tuo metu jau buvo padarytas naujas riboženklių ženklinimas. 2018 m. rudenį jie dalį medžių išpjovė, tačiau 2019 m. sausio ar vasario mėnesį kažkas dalį tų išpjautų medžių kamienų pavogė. Iškirstus medžius tas, kas kerta, tas ir pasiima, šiuo atveju – A. B. mažoji bendrija. Apie tai policijai pranešė tik 2019 m. balandžio mėnesį, atvyko dvi pareigūnės, formino įvykį policijos automobilyje, kai tolumoje išgirdo benzopjūklo garsą, bet nesimatė virstančių medžių. Surašius dokumentus dėl kamienų vagystės, kadangi sklypas didelis, tuo metu buvo 48 ha, kilo abejonės gal tas garsas yra iš jo sklypo. Tuomet pėsti nuėjo link pjūklo garso, ėjo keliu, paskui pieva tarp miškų, pastebėjo raudonos spalvos traktorių, tas pats, kuris užfiksuotas nuotraukoje, ir du dirbančius žmones, tarp kurių buvo ir šiuo metu skundą padavęs asmuo, buvo akivaizdu, kad yra kertami medžiai. Su savimi turėjo sklypo brėžinį, apžiūrėjus vietą tapo akivaizdu, kad tai ne jo sklype kertami medžiai, kadangi neseniai buvo padaryti kadastriniai matavimai, matė riboženklius, taigi medžiai buvo kertami valstybiniame miške, už jo sklypo ribos. Buvo didoki medžiai, jų buvo nukirsta 10-20. Traktoriaus priekaboje buvo prikrauta kaladžių, bet ji nebuvo pilna, šalia gulėjo nukirsti medžiai. Vietoje matėsi traktoriaus vėžės viduryje sklypo, kelyje, skundą padavęs asmuo sakė, kad netoli esančioje sodyboje gyvenančią moterį vežė pas gydytoją, dėl to tos vėžės yra. Nuo tos vietos apie 50 m atstumu yra sodyba. Pats sklypu naudojasi nuo 2014 m. pagal projekto normos projekto sudarymo dokumentą, šiuo metu yra paruošta sutartis dėl sklypo nuomos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 272 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pagal ANK 272 str. 2 d., šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šiame straipsnyje įtvirtinta veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Vienas iš tokių teisės aktų – Miškų įstatymas. Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. ANK 272 str. numatytu savavališku medžių kirtimu gali būti pripažintas toks medžių kirtimas, kai kirtimai atliekami vietoje, kurioje reikalingas leidimas, ar kai kertami medžiai, kuriems kirsti reikalingas leidimas, ir kai tokie leidimai nėra gauti.

Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2019 m. balandžio 4 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) R. B. surašė T. K. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 272 str. 2 d. dėl to, kad jis 2019 m. kovo 30 d. 15.40 val. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) kv. 654 sk. 1 neturėdamas leidimo miškui kirsti neteisėtai išpjovė 15 žalių augančių medžių, kas sudaro 10,75 ktm. medienos, miškas, kuriame vykdytas neteisėtas kirtimas yra valstybinis rezervuotos teisės atkūrimo III miško grupės II brandumo grupės, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 10 d. Miškų įstatymo Nr. IX-240 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos 4 punkto reikalavimus.

2019 m. balandžio 11 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) K. B. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-11-2019 T. K. pagal ANK 272 str. 2 d. skirta 560 Eur bauda. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 30 d. pakvitavime T. K. prisipažino iškirtęs du uosius, vienas medžio kamienas liko miške (b. l. 9). Pagal 2019 m. kovo 30 d. T. K. pasiaiškinimą 2019 m. kovo 30 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) pjovė medžius malkoms, kam priklauso miškas, nežino. 2019 m. kovo 30 d. nupjovė du medžius uosius ir dar supjaustė kaladėlėmis. Į traktoriaus priekabą sudėjo 18 kaladėlių, kiti medžiai (tiksliau stiebai) liko miške. Medienos neišvežė, nes pjaunant medžius jį pastebėjo policijos pareigūnai ir sustabdė savavališką kirtimą. Labai gailisi, kad taip pasielgė, daugiau taip nedarys. Pasižada saugoti 18 kaladėlių savo kieme, kol atvyks miško apsaugos pareigūnai ir išsiaiškins visą situaciją (b. l. 10).

Iš 2019 m. balandžio 1 d. T. K. pasiaiškinimo matyti, kad prisipažino, jog savavališkai iškirto (duomenys neskelbtini) kv. 654 SKL. 1 15 medžių, galvojo, kad laukas užaugęs medžiais, dėl to nuoširdžiai gailisi, medieną sunaudojo kūrenimui (b. l. 30).

2019 m. balandžio 1 d. kelmų matavimo aktu atliktas 15 iškirstų medžių kelmų matavimas kv. 654 sk. 1 (b. l. 31).

Iš 2019 m. balandžio 1 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkas R. B. tarnybinio pranešimo dėl savavališko miško kirtimo matyti, kad š. m. kovo 30 d. apie 15.40 val. paskambino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. M. ir pranešė, kad netoli (duomenys neskelbtini), esančiame miške pil. T. K. galimai vykdo neteisėtą miško kirtimą. 2019 m. balandžio 1 d. kartu su piliečiu T. K. nuvykus į minėtą vietą buvo nustatyta, kad valstybiniame miške, rezervuotame nuosavybės teisėms atkurti kv. 654 sk. 1 buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas. Buvo atliktas kelmų matavimas dalyvaujant (duomenys neskelbtini) A. J. ir pil. T. K.. Iškirsta 15 vnt. medžių – 10,75 kt,., mediena pasisavinta. Neteisėtas miško kirtimas įvykdytas rezervuotos teisės atkūrimo valstybiniame III grupės (laukų apsauginiai miškai 302) miške, medyno sudėtis 10BB1D. amžius 39 metai. Pilietis T. K. prisipažino, kad jis įvykdė savavališką miško kirtimą ir parašė pasiaiškinimą (b. l. 34).

Pagal 2019 m. balandžio 10 d. Žalos dėl neteisėtos veiklos miškuose padarytos aplinkai ir miško valdytojui paskaičiavimo pretenziją dėl 2019 m. kovo 30 d. miško kirtimo neturint leidimo T. K. paskaičiuota žala aplinkai sudaro 1854,38 Eur, miško valdytojui – 427,03 Eur (b. l. 37).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 2 dalimi, pareigūnai, atliekantys tyrimą, renka įrodymus. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kaip matyti iš medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-19833-19 bei bylos medžiagos, 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus aps. VPK gautas P. T. pranešimas apie tai, kad iš jo miško, esančio (duomenys neskelbtini), yra pavogti medžių kamienai. 2019 m. kovo 30 d. Vilniaus aps. VPK pareigūnė A. M. kartu su kita pareigūne nuvyko į įvykio vietą, kaip teisme parodė apklausta liudytoja A. M. ir liudytojas P. T., forminant šį įvykį tolumoje išgirdo pjūklo garsą, todėl nusprendė nueiti patikrinti ar medžiai pjaunami ne pranešėjo P. T. žemės sklype. Nuėjus iki įvykio vietos pamatė T. K. ir dar vieną asmenį, T. K. prisipažino, kad pjauna medžius be leidimo. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad prie traktoriaus gulėjo du nupjauti medžiai, paėjus toliau matė daugiau nupjautų kelmų, pjautų neseniai, bet jų neskaičiavo. Dėl šio įvykio T. K. davė paaiškinimą, kuriame prisipažino, kad 2019 m. kovo 30 d. iškirto du medžius. Apie šį įvykį pareigūnė pranešė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkui R. B.. Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d., kartu su T. K., nuvykus į mišką buvo rasta savavališkai išpjautų kelmų valstybiniame miške, atliko nupjautų medžių matavimus, buvo surašytas kelmų matavimo aktas ir T. K. surašė pasiaiškinimą, kelmai buvo įvairaus senumo, matėsi trys šviežiai nupjautų medžių kelmai, apie 3 ktm, dalis viršūnės buvo palikta, dalis medienos jau buvo paimta, kiti kelmai buvo senesni, pjauti gal prieš dvi savaites, mėnesį ar du, matėsi, kad pjauta buvo ne vieną dieną, šiuo laikotarpiu šioje vietoje nesilankė, T. K. parodė kelmus, matydamas, kad yra ir senesnių kelmų, paklausė jo, ar tai jis pjovė, jis prisipažino, pasakė, kad kirto per kelis kartus, kada kirto, nesakė, paaiškino, kad medieną sunaudojo kūrenimui. Atlikus matavimus, T. K. surašė pasiaiškinimą, kuriame prisipažino iškirtęs 15 medžių.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.

Tokiu būdu iš 2019 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo bei 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo matyti, kad nurodytas nusižengimo padarymo laikas yra 2019 m. kovo 30 d. 15.40 val., tačiau iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K., apklaustų liudytojų parodymų, nustatyta, kad 2019 m. kovo 30 d. 15.40 val. buvo nukirsti tik du ar trys medžiai (apie 3 ktm pagal liudytojo R. B. parodymus), kitų medžių tiksli kirtimo data ir laikas nėra nustatytas, nors tiek K., tiek apklausti liudytojai A. M., R. B., P. T. patvirtino, kad kiti nukirstų medžių kamienai buvo senesni, kaip parodė R. B., galimai nukirsti prie dvi savaitės ar prieš mėnesį. Todėl byloje surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta nusižengimo data, jog 2019 m. kovo 30 d. 15.40 val. T. K. iškirto 15 medžių, neatitinka teisme nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pats teismas ištaisyti negali, nes teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo protokolą (nusižengimo datą), būtų pažeista T. K. teisė į gynybą, tai reiškia, kad šio administracinio nusižengimo protokolo trūkumo nėra galimybės ištaisyti teisme, tai padaryti gali pareigūnai, kurie atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

P. T. K. skundą iš dalies.

Panaikinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio 2019 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-11-2019 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą-VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioniniam padaliniui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Janina Brazauskienė