Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-12-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-6617-1180/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
e2YT-6617-1180/2022
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01153-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Kačinskienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6617-1180/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01153-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei, Jurgai Šideikienei,dalyvaujant pareiškėjo R. K. atstovei advokatei Z. J.,suinteresuoto asmens Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovui D. N.,

suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas pareiškimu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais; 2) juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui. Nurodo, jog jam priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti istoriniai tyrimai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės, paveldosaugos ekspertės J. V. parengtoje Istorinių tyrimų (istorinės pažymos) medžiagoje pateikta išvada, jog šis žemės sklypas suplanuotas (duomenys neskelbtini) seno gatvinio–rėžinio kaimo istorinės teritorijos šiaurės vakarų dalyje, tarp senojo kelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Sklypo vietą geodezijos specialistui lokalizavus XX a. I pusės kartografijoje, nustatyta, kad į jį šiaurės rytų dalyje patenka atokiau nuo kelio stovėjusi sodyba. Aprašomo sklypo pietryčių kampe XX a. I pusėje stovėjusi sodyba. Dar vieną atskirą pastatą ar besiformuojantį dar vieną sodybos kiemą reiškiantis žymuo patenka į tiriamo sklypo šiaurės rytų kampą, prie pat kelio. Pagal kaimo senųjų gyventojų pasakojimus, į sklypą patenkanti žemė ir jos rytų pakraštyje stovėjusi keturių pastatų sodyba šiaudų stogais XX a. I pusėje priklausė A. B. Prie sodybos buvo sodas, daržas. Už kiemo iš pietvakarių, pietų pusių buvo sodas, ariama žemė. Likusioje tiriamo sklypo dalyje buvo krūmų priaugusi pieva, ganyklos. A. B. žemę su sodyba XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje praradus iš varžytinių, naujasis savininkas P. K. sodybą laikė tuščią. Sodybą sudegino joje 1940 m. apgyvendinti sovietinės okupacinės kariuomenės kareiviai. Ji nebeatstatyta. Sodyba buvo vienpusė (visi pastatai – kelio vakarų pusėje), susiformavusi pagal gatvinių kaimo sodybų apstatymo tradicijas (kiemas gerąja puse atgręžtas į kelią (gatvę); dalis ūkinio apstatymo statyta galu į kelią siekiant išsitekti ilgame, siaurame rėžiniame sklype; apstatymą įtakojo gatvinio–rėžinio kaimo struktūros specifika (būtinybė pastatus išdėstyti patogiai siaurame žemės rėžyje), vietos reljefas, veikė vakarų (duomenys neskelbtini) kaimų vidutinių ūkininkų XIX a. II pusės XX a. pradžios sodybų apstatymo tradicijos, rodančios, kad to laiko sodybose statyti paprastos liaudiškos medinės architektūros vieno aukšto pastatai. Buvusios sodybos vietoje apstatymo požymių, liekanų neišlikę. Sunykusios sodybos vietą rodo išlikę sodo fragmentai – obelys, kriaušės tiriamo sklypo šiaurės rytų dalyje. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatyta buvusios sodybos samprata – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Kadangi nėra pilnai išlikę rašytinių, kartografinių dokumentų apie buvusią sodybą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo šiuo metu neišlikusi sodyba su gyvenamuoju namu. Teismo posėdžių metu pareiškėjo atstovė advokatė Z. J. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (buvusi Pajūrio regioninio parko direkcija, reorganizuota nuo 2022-07-01) atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog priimant sprendimą būtina vadovautis sukauptų įrodymų ir faktų visuma bei istoriniais–archyviniais ir kartografiniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos. Suinteresuoto asmens Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas D. N. teismo posėdžių metu nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme buvusios sodybos nustatymas numatytas kaip viena iš galimybių atkurti buvusią sodybą. Nustatant buvusios sodybos faktą, svarbu atsižvelgti į faktines aplinkybes, kartografinę medžiagą. Nagrinėjamu atveju vienas iš pagrindinių įrodymų yra išlikusi kartografinė medžiaga. Mano, jog būtų sudėtinga pateikti į bylą tokius įrodymus, kurie nesukeltų šalims jokių abejonių dėl pačio gyvenamojo namo fakto buvimo. Sutinka, kad sodybvietės dažniausiai susidarydavo iš kelių pastatų, tad jeigu galima nustatyti sodybvietės buvimo faktą, galima daryti prielaidą, kad vienas iš pastatų buvo gyvenamosios paskirties. Iš į bylą pateiktų įrodymų aišku, kad pastatai sklype buvo. Mano, kad šioje byloje užtenka įrodymų ir galima daryti prielaidą, kad pastatai arba sodybvietė (pastatų kompleksas) yra buvę šiame sklype. Pritaria pareiškėjo atstovei, kad nagrinėjamu atveju vienas iš sklype stovėjusių pastatų buvo gyvenamasis namas. Nėra nustatyta, kad sklype stovėjo tik negyvenamosiosios paskirties pastatai.

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių apie galimai buvusią sodybą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog neturi duomenų ir informacijos apie žemės sklype buvusias sodybas. Teismui nustačius, kad yra visos sąlygos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimui pareikštam pareiškimui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiūra. Prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant jų atstovui.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog Inspekcija šios bylos kontekste nėra tas subjektas, kuris išduoda statybą leidžiantį dokumentą, bei netikrina statinio projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams, o kitais byloje nagrinėjamais klausimais pagal kompetenciją pasisakyti negali, nes nedisponuoja tokio pobūdžio archyviniais dokumentais. Prašo bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog Tarnyba, susipažinusi su jai prieinamais įrodymais ir bylos medžiaga, nepalaiko pareiškėjo prašymo nustatyti juridinį faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, tačiau neatmeta galimybės, kad toks juridinis faktas galėtų būti pripažintas, teismui visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus visą bylos medžiagą. Suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. U. teismo posėdžių metu pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, jos nuomone, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sklype buvo sodyba.

8. Teisme iš pareiškėjo buvo gauti papildomi įrodymai:

8.1 antstolės V. D. aiškinamasis raštas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodoma, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėti bei užfiksuoti taisyklingomis linijomis išsidėstę akmenys, akmenų išsidėstymas suponuoja išvadą, kad vietovėje stovėjo 3 statiniai. Išmatuoti didžiojo pastato pamatų liekanų preliminarūs matmenys: ilgoji kraštinė apie 14 metrų ilgio, trumpoji kraštinė apie 8 metrų ilgio;

8.2 VĮ Valstybės žemės fondo pažyma apie Lietuviško karinio topografinio 1923 m. žemėlapio, atnaujinto 1938 m., fragmento (Istorinių tyrimų medžiagos priedas Nr. 25) susiejimą su oficialia dabartine LKS-94 Koordinačių sistema ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dislokacijos vietos nustatymo planas. Pažymėta pareiškėjui priklausančiame sklype buvusios sodybos vieta;

8.3 VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto R. G. 2022-10-26 Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlikusių pamatų fragmentų nužymėjimo planas. Pamatų fragmentai (plane pažymėti 1, 2, 3) užkoordinuoti vadovaujantis savininko parodymais ir vietoje esančių pamatų fragmentais. Matavimai atlikti naudojant GPNS Trimble R-6 nuo LitPos tinklo;

8.4 sutartinių žymėjimų „Ženklai“ kopija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio specialiose žemės naudojimo sąlygose nurodyta „Ichtiologiniai draustiniai“. Vykdant žemės reformą, P. K. palikuonims pagal atkuriamą žemės nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) m. kelio vakarų pusėje buvo suformuotas grąžintinos žemės (duomenys neskelbtini) ha sklypas. (Duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K., A. A. K. ir R. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K. valdytą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodoma istorinių tyrimų medžiagoje, P. K. palikuonims grąžintinos žemės sklypas apėmė aprašomą iki XX a. 4 dešimtmečio pabaigos A. B. priklausiusį sklypą, į šiaurę nuo jo išsidėsčiusį buv. J. B. sklypą (nuo XX a. 4 dešimtmečio pabaigos ir 5 dešimtmečio pradžios abu – P. K. nuosavybė. (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šis sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio didžioji dalis iš pietų pusės atitinka aprašomą sklypą, buvo parduotas S. K. (Duomenys neskelbtini) Turto varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą įsigijo pareiškėjas R. K. (Duomenys neskelbtini) m. šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti istoriniai tyrimai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės, paveldosaugos ekspertės J. V. parengtoje 2017 m. Istorinių tyrimų (istorinės pažymos) medžiagoje pateikta išvada, jog šis žemės sklypas suplanuotas (duomenys neskelbtini) seno gatvinio–rėžinio kaimo istorinės teritorijos šiaurės vakarų dalyje, tarp senojo kelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Sklypo vietą geodezijos specialistui lokalizavus XX a. I pusės kartografijoje, nustatyta, kad į jį šiaurės rytų dalyje patenka atokiau nuo kelio aprašomo sklypo pietryčių kampe XX a. I pusėje stovėjusi sodyba. Dar vieną atskirą pastatą ar besiformuojantį dar vieną sodybos kiemą reiškiantis žymuo patenka į tiriamo sklypo šiaurės rytų kampą, prie pat kelio. Pagal kaimo senųjų gyventojų pasakojimus, į sklypą patenkanti žemė ir jos rytų pakraštyje stovėjusi keturių pastatų sodyba šiaudų stogais XX a. I pusėje priklausė A. B. Prie sodybos buvo sodas, daržas. Už kiemo iš pietvakarių, pietų pusių buvo sodas, ariama žemė. Likusioje tiriamo sklypo dalyje buvo krūmų priaugusi pieva, ganyklos. A. B. žemę su sodyba XX a 4 dešimtmečio pabaigoje praradus iš varžytinių, naujasis savininkas P. K. sodybą laikė tuščią. Sodybą sudegino joje 1940 m apgyvendinti sovietinės okupacinės kariuomenės kareiviai. Ji nebeatstatyta. Sodyba buvo vienpusė (visi pastatai – kelio vakarų pusėje), susiformavusi pagal gatvinių kaimo sodybų apstatymo tradicijas (kiemas gerąja puse atgręžtas į kelią (gatvę); dalis ūkinio apstatymo statyta galu į kelią siekiant išsitekti ilgame, siaurame rėžiniame sklype; apstatymą įtakojo gatvinio-rėžinio kaimo struktūros specifika (būtinybė pastatus išdėstyti patogiai siaurame žemės rėžyje), vietos reljefas, veikė vakarų (duomenys neskelbtini) kaimų vidutinių ūkininkų XIX a. II pusės – XX a. pradžios sodybų apstatymo tradicijos, rodančios, kad to laiko sodybose statyti paprastos liaudiškos medinės architektūros vieno aukšto pastatai. Buvusios sodybos vietoje apstatymo požymių, liekanų neišlikę. Sunykusios sodybos vietą rodo išlikę sodo fragmentai – obelys, kriaušės tiriamo sklypo šiaurės rytų dalyje.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

13. Nagrinėjamu atveju nėra išlikusių jokių oficialių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, todėl pareiškėjas negali atkurti sodybos ir kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl jo žemės sklype buvusios sodybos.

14. Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, o sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

15. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas antstolės V. D. aiškinamasis raštas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuriame užfiksuoti akmenys, išdėstyti tokia forma, kuri, susiejus šiuos duomenis su byloje esančiais žemėlapiais, leidžia teismui daryti prielaidą, kad tai buvusių trijų pastatų pamatai. Pareiškėjas buvusios sodybos faktą įrodinėja ir atliktos istorinės analizės pažyma bei prie šios pažymos ir vėliau į bylą pateiktais VĮ Valstybės žemės fondo patvirtintais / išduotais žemėlapiais, kuriuose pažymėta pareiškėjui priklausančiame sklype buvusios sodybos vieta, trijų pamatų fragmentai. Istorinėje pažymoje pateiktuose žemėlapiuose sodybos vieta žymima juodo kvadrato / juodo stačiakampio ženklu, o toks ženklinimas pagal į bylą pateiktus sutartinius žymėjimus „Ženklai“ labai panašus į mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų ženklinimą.

16. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra pareiškėjo užsakymu atlikti istoriniai tyrimai su priedais (žemėlapiais), pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad šiuo metu yra išlikę sodo fragmentai, taisyklingas akmenų išdėstymas, bei vėliau į bylą pateikti žemėlapiai, antstolės aiškinamasis raštas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, sutartiniai žymėjimai, suponuoja išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, juolab, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie neginčijamai leistų daryti priešingą išvadą, jog toje vietoje sodybos nėra buvę. Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui R. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui turint tikslą įgyti teisę atstatyti sodybos statinius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui.

Sprendimui įsiteisėjus, prijungtą civilinę bylą Nr. e2YT-309-867/2018 grąžinti archyvui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė