Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-371-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
AN2-371-397/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Advokatai
Agnė Gulbinaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-371-397/2019Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00531-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. (toliau – A. V.) atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas A. V. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pranešimą dėl to, kad 2018 metais, galimai birželio mėnesį, pareiškėjos kaimynas A. Š. (toliau – A. Š.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), jai nežinant ir nedavus jokio sutikimo, demontavo jai nuosavybės teise priklausančio kambario stogą, vietoje jo siekdamas įsirengti antrame aukšte esančiam butui terasą. Dėl šių priežasčių buvo sugadintas stogas ir apšildymo sluoksnis, dėl ko 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. pro demontuotą stogelį į A. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo bėgti lietaus vanduo. Per šias abi dienas jos butas buvo smarkiai užlietas vandeniu ir apgadintas jai priklausantis turtas.

2. Nesutikdama su minėtu nutarimu, A. V. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi buvo netenkintas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. V. atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo būtų tenkintas A. V. skundas dėl Institucijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl to, jog A. V. neprieštaravo, kad A. Š. ant jos buto priestato įsirengtų terasą. Skunde teigiama, kad A. V. savo kaimynui A. Š. buvo nurodžiusi, jog ji spręs klausimą dėl sutikimo davimo terasai įrengti tik tada, kai A. Š. pateiks terasos įrengimo projektą, tačiau toks projektas jai pateiktas nebuvo, o A. Š. pradėjo savavališkai vykdyti A. V. buto stogo demontavimo bei terasos įrengimo darbus. Skunde pažymima, kad ir byloje nėra pateiktas A. Š. planuotų vykdyti terasos įrengimo darbų projektas. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad A. V. prieštaravo dėl kaimyno atliktų stogo demontavimo darbų.

3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas, jog A. V. neturi jokių teisių į priestatą, pastatytą prie jos buto. Skunde nurodoma, kad A. V., įsigijusi butą su savavališkai pastatytu priestatu, toliau tęsė priestato įteisinimo procedūras, kurias buvo pradėjęs buvęs savininkas UAB „M.“. Pareiškėjos atstovė skunde pažymi, kad buvo parengta nauja buto kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo nurodyta, kad A. V. buto plotas yra padidintas priestato plotu. Buvo sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, parengtas projektas dėl savavališkos statybos įteisinimo, gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal projektą. Skunde teigiama, kad buvo kreiptasi į Statybos inspekciją dėl statybos užbaigimo akto išdavimo, kurio pagrindu būtų buvę galima įregistruoti nuosavybės teises į priestatą, tačiau tam sutrukdė A. Š. prašymu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12354-877/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko negalima užbaigti savavališkai pristatyto priestato prie buto įteisinimo procedūrų. Skunde teigiama, kad nepaisant to, jog priestatas yra savavališka statyba, jis nuosavybės teise priklauso A. V. ir niekas negali jo naikinti ar kitaip gadinti, nebent dėl to būtų išduotas įgaliotų institucijų nurodymas.

3.3. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, sudėtis, todėl A. Š. turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė.

4. A. Š. ir Institucija pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriais prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. V. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutartimi nusprendė , kad A. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), A. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. pranešė A. V. apie planuojamą rengti terasą. A. V. tam neprieštaravo, tačiau nurodė A. Š., kad kai bus parengtas terasos įrengimo projektas, ji norinti su juo susipažinti ir tuomet galėsianti pasakyti ar sutinka su terasos įrengimu ar ne, tačiau terasos statymo darbai buvo pradėti nepateikus plano A. V., dėl ko, pasak A. V., minėti darbai buvo pradėti be jos sutikimo. Atliekant terasos įrengimo darbus buvo sugadintas stogas ir apšildymo sluoksnis, dėl ko pro demontuotą stogelį į A. V. priklausantį butą pradėjo bėgti lietaus vanduo ir butas buvo smarkiai užlietas vandeniu bei apgadintas jai priklausantis turtas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad demontuotas stogas buvo ne virš A. V. buto, o virš jos buto priestato. Minėtas priestatas įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Dėl pastarosios priežasties Institucijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas dėl to, jog A. V. neprieštaravo, kad A. Š. ant jos buto priestato įsirengtų terasą. Apygardos teismas tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįsta, nes byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog A. V. iš A. Š. reikalavo terasos įrengimo projekto. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad prasidėjus terasos įrenginėjimo darbams, A. V. kokiu nors būdu reiškė nepasitenkinimą ir prieštaravimus dėl A. Š. veiksmų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. V. pretenzijas A. Š. pradėjo reikšti tik tuomet, kai jos butas jau buvo užlietas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą aukščiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

9. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad nepaisant to, jog priestatas yra savavališka statyba, jis nuosavybės teise priklauso A. V.. Byloje yra nustatyta, kad minėtas priestatas yra savavališkai pastatytas prieš 20 metų ir iki šio momento nėra tinkamai įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, jog daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jau yra atliktos visos procedūros, siekiant įteisinti savavališką priestato statybą, tačiau tam sutrukdė laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos A. Š. prašymu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šie skundo argumentai nesuteikia teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, kadangi A. V. vis dar nėra įgijusi nuosavybės teisės į minėtą priestatą, juolab, apeliantė tokių teisių neturėjo A. Š. pradėjus terasos statymo darbus. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, A. V. savo pažeistas teises ir interesus gali ginti civilinio proceso tvarka.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl tenkinti apeliacinį skundą teisinio pagrindo nėra.

11. A. V. atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė apygardos teismui pateikė prašymą pripažinti A. V. patirtas išlaidas advokatui (1012,50 Eur) proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. Š.. Šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tik pripažinęs kalinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi nagrinėjamu atveju A. Š. nėra pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, iš jo išieškoti A. V. atstovės minimas išlaidas jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

A. V. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

A. V. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas