Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK, atstovams Robertui Žukui, Evaldui Každailiui, nukentėjusiajam A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. M., Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nesusituokusio, turinčio 12 klasių išsilavinimą, nedirbančio, nesimokančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016-02-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 62P-50714247-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str., kuriame nurodoma, jog S. M. 2015 m. gruodžio 23 d. apie 2 val. nakties, Joniškio r., Jankūnų k., Mokyklos g. tyčia sugadino A. B. priklausančią palydovinę anteną „Viasat“, tuo padarydamas A. B. nežymią 100 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu S. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą su G. U. buvo nuėjęs į svečius pas L. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), gėrė arbatą. L. Š. išėjus į lauko tualetą, išgirdo, kad lauke kažkas subildėjo ir ėmė šaukti balkone A. B.. G. U. nuėjo į apačią pas B.. Po kiek laiko ir jis nuėjo pas A. B. paklausti kas atsitiko. B. ėmė šaukti ant jo ir išvarė iš buto. Jie nebuvo išėję į balkoną. Namas yra 8 butų. Girdėjo, kad šaukia iš apatinio aukšto.

Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad su S. M. yra buvę konfliktinių situacijų ir anksčiau. 2015 m. gruodžio 23 d. vakare Š. bute triukšmavo, šūkavo, leido garsiai muziką. Antrą valandą nakties išgirdo, kad kažkas subildėjo už lango balkone. Priėjęs pamatė iš antro aukšto tabaluojančias kojas. Tada atidarė balkoną ir pradėjo šaukti, nes kažkas laipiojo per jo anteną. Jis šaukė, kad kvies policiją. Tada atėjo L. Š. su G. U. ir prašė nekviesti policijos, žadėjo duoti 100 eurų. Abu pripažino, kad kalti. Jis iškvietė policiją. Po kiek laiko atėjo S. M. aiškintis. Jo sutuoktinė liepė pastarajam eiti lauk, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. Policijai atvykus, L. Š. buvo užsirakinęs ir neįleido pareigūnų. Policininkai nufotografavo anteną. Negali pasakyti, kad būtent S. M. sugadino anteną. Nematė tiksliai kas lipo per balkoną, bet kažkuris iš tų trijų vaikinų. Antena buvo sugadinta, visi laidai ištraukti. Kokia žala jam padaryta nežino, nes dar netvarkė antenos, bet mano, kad apie 100 Eur. Per jo balkoną ir anksčiau pastoviai laipiojo L. Š.. Prašo atlyginti jam padarytą žalą ir nubausti S. M., nes nuolat krečia „cirkus“.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas paaiškino, kad G. U. teisme pakeitė savo parodymus. Prašo vadovautis byloje surinkta medžiaga ir nubausti S. M. pažeidimo sankcijos ribose.

Nepilnametis liudytojas L. Š. posėdžio metu paaiškino, kad S. M. yra jo draugas. 2015-12-23 vakare G. U. ir S. M. buvo pas jį, gėrė arbatą, šnekėjosi. Po to, jis išėjo į lauko tualetą. Grįždamas laiptinėje sutiko G. U., kuris pakvietė eiti pas A. B.. B. ant jų šaukė, varė lauk. G. U. kažką šnekėjo, prasidėjo ginčai. Po to, atėjo S. M.. Pastarąjį išvarė, jis su G. U. taip pat išėjo. Visi trys išsiskirstė į namus. Įvykio metu buvo blaivūs. Policijos pareigūnai tą naktį pas jį nebuvo atėję. Nepamena ar G. U. siūlė atlyginti 100 Eur už anteną. Nežino kas sugadino B. anteną.

Liudytojas Mantas Andriulaitis teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. 2015-12-23 naktį su kolega pagal pranešimą apie apgadintą anteną buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Moteris paaiškino, kad asmuo, lipdamas per jų balkoną, apgadino anteną. Minėjo pavardes, tačiau dabar nebepamena. Jiems buvo nurodytas butas, kuriame galėjo būti jaunuoliai, tačiau durų niekas neatidarė. Ar viduje buvo kokių nors garsų, nepamena. Jie nufotografavo anteną, paėmė pareiškimą. Ar rašė tarnybinį pranešimą apie įvykį, nepamena.

Nepilnametis liudytojas G. U. posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą atėjo pas L. Š.. Dar buvo ir S. M.. Visi kartu gėrė arbatą. Po to, L. M. išėjo į lauko tualetą. Išgirdęs lauke triukšmą, išėjo pažiūrėti. Susitiko L. Š. ir nuėjo pas B. paklausti kas atsitiko. A. B. ėmė juos kaltinti, kad nulaužė anteną. S. M. B. išvarė, o jis su L. Š. liko kalbėtis. Jis siūlė A. B. pinigų, nes nenorėjo problemų. Policijos pareigūnei duodamas paaiškinimą, kad anteną sugadino S. M., sumelavo, nes norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų ir nebūtų problemų. Dabar teismui sako tiesą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios foto lentelės matyti, kad nufotografuota antena su laidais (5 b. l.).

L. Š. 2016-01-19 rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2015-12-23 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su draugais S. M. ir G. U. gėrė arbatą. Po kiek laiko jis išėjo į lauko tualetą. Grįžus, draugai paprašė nueiti pas kaimynus B. dėl sugadintos „Viasat“ antenos. B. iš karto išvijo S. M., o su G. U. kalbėjo. G. U. siūlė atlyginti žalą už antenos sugadinimą, tačiau B. nesutiko. Po to, jie visi trys išsiskirstė. Jis B. antenos negadino. Ar S. M., ar G. U. sugadino anteną, nematė (6 b. l.).

G. U. 2016-01-19 rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2015-12-23 jis su S. M. buvo pas draugą L. Š.. Po kiek laiko L. Š. išėjo į lauko tualetą ir užrakino buto duris. S. M., užsinorėjęs eiti į namus ir nesulaukdamas grįžtančio L. Š., bandė lipti per balkoną. Netyčia uždėjęs koją ant Bilotams priklausančios „Viasat“ antenos, nulaužė jos detales ir grįžo į L. Š. butą. Grįžus L. Š., visi trys nuėjo pas Bilotus. Pastarieji iš karto išvarė S. M., o su juo ir L. Š. kalbėjosi. Jie Bilotų atsiprašė ir pasakė, kad sumokės už antenos sugadinimą. Bilotai su jų pasiūlymu nesutiko ir iškvietė policiją. Jis antenos negadino, pas Bilotus ėjo palaikydamas draugą S. M. (7 b. l.).

S. M. 2016-02-08 rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2015-12-23 su draugu G. U. buvo svečiuose pas L. Š.. Būdami bute, išgirdo lauke bildesį ir šaukiant to paties namo gyventoją A. B.. L. Š. ir G. U. išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta. Po kiek laiko ir jis išėjo pažiūrėti kas vyksta. Pirmame aukšte pamatė draugus B. bute. Jis taip pat norėjo užeiti išsiaiškinti kas vyksta, tačiau A. B. jį išstūmė iš buto į laiptinę. Kiek palaukęs draugų, jis išėjo į namus. Matė, kad B. nulaužta antena (8 b. l.).

Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojų ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinus bei visus byloje esančius įrodymus, teismas laiko, jog neįrodyta, kad S. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., sudėtis.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent S. M. sugadino A. B. priklausančią palydovinę anteną. Pats S. M. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino. Niekas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė matęs, kad anteną būtų sugadinęs S. M.. Nepilnamečio liudytojo G. U. 2016-01-19 paaiškinime policijai nurodyta, kad S. M., lipdamas iš L. Š. buto, netyčia uždėjo koją ir sulaužė B. priklausančią anteną. Tačiau šią aplinkybę teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. U., dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, būdamas perspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, kategoriškai paneigė, nurodydamas, kad jis tyrėjai davė melagingus parodymus, nes norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų ir nebūtų problemų. Iš byloje esančių L. Š. ir G. U. 2016-01-19 paaiškinimų matyti, kad šie nepilnamečiai policijos pareigūnės buvo apklausti nedalyvaujant nei nepilnamečių vaikų atstovams pagal įstatymą, nei Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, todėl teismas negali remtis jų paaiškinimais, duotais policijos pareigūnei. Daugiau įrodymų, kad būtent S. M. sugadino A. B. priklausančią anteną, byloje nėra. Iš nukentėjusiojo posėdžio metu teismui duotų parodymų matyti, kad tarp A. B. ir S. M. jau iš anksčiau susiklostę konfliktiniai santykiai. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina tik faktą, kad yra sugadinta antena, tačiau neįrodo, kad tai tyčia padarė S. M.. Be to, byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad dėl sugadintos antenos A. B. patyrė būtent 100 Eur turtinį nuostolį.

ATPK 50³ str. numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, atsakomybė už neatsargius veiksmus pagal šį ATPK straipsnį negalima. ATPK 10 str. nurodyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Už netyčinį svetimo turto sugadinimą kyla civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad S. M. būtų tyčia sugadinęs A. B. priklausančią anteną, t. y. byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., sudėtis. Pagal teismų praktiką teismo baigiamasis aktas (šiuo atveju nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl byla S. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 287str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinę bylą S. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50³, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.