- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-175-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37013-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- K. J.
- Advokatai
- Egidijus Jonas Grigaravičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 29 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. J. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 15.46 val. iki 16.38 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. miško parke netoli (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui, tyčia ne mažiau negu 3 kartus suduodamas kietu buku daiktu į galvą, padarė V. Č. muštines galvos žaizdas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas, suduodamas kietais bukais daiktais į įvairias kūno vietas ne mažiau negu 13 kartų, padarė V. Č. poodines kraujosruvas plaštakose, kairiame žaste, krūtinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus pilve, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, durdamas ne mažiau 12 kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu V. Č. į krūtinę, nugarą, kairę ausį ir kaklą, padarė V. Č. sužalojimus: pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, durtinius ‑ pjautinius kaklo sužalojimus su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairių miego arterijos ir išorinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos, kairės skydliaukės skilties, kaklo raumenų pažeidimais, minkštųjų audinių kraujosruvas kakle, durtinius ‑ pjautinius kiauryminius kairės krūtinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimus su kairio plaučio, širdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų, daugybiniais kairės krūtinplėvės, kairių šonkaulių pažeidimais, kraujosruvomis krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose; dėl poodinių kraujosruvų plaštakose, kairiame žaste, krūtinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimo pilve, odos nubrozdinimo kairėje alkūnėje padarė V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl muštinės galvos žaizdos su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimų ir minkštųjų audinių kraujosruvų padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl durtinių ‑ pjautinių kaklo sužalojimų su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairės skydliaukės skilties, kairių miego arterijos ir išorinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos pažeidimais, durtinių - pjautinių kiauryminių kairės krūtinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimų su kairio plaučio, širdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų pažeidimais, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku, padarė V. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko V. Č. mirė, t. y. nužudė V. Č., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, K. J. kaltinamas ir tuo, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol laikotarpiu nuo 19.37 val. iki 20 val. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį, ir jį patikrinę policijos pareigūnai nustatė jam vidutinį ‑ 1,73 prom. neblaivumą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. J. sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi kaltinamajam K. J. pratęstas kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo K. J. gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį.
5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis yra formali, nepagrįsta objektyviais duomenimis, neteisėta, todėl naikintina. Anot gynėjo, svarbu atsižvelgti ne tik į kaltinimo sunkumą, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už smurtinius nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Kaltinamasis anksčiau baustas už teisės normų pažeidimus, susijusius su neblaivumu, tačiau nebuvo baustas už smurtinius ar chuliganiškus veiksmus, niekada nekėlė grėsmės aplinkiniams, visuomenei. Kaltinamasis K. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir paaiškino įvykio aplinkybes, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Kaltinamasis pastoviai dirbo statybininku, užsiėmė individualia veikla, gaudavo legalias pajamas. K. J. anksčiau keliolika metų gyveno su drauge ir susilaukė vaiko, kuriam reikalingas materialinis išlaikymas bei auklėjimas. Kaltinamasis K. J. pastaruoju metu gyveno su Diana B. R. Kaltinamajam neterminuotai nustatytas 2 grupės invalidumas, pastoviai vartoja vaistus. K. J. nežino užsienio kalbų, nebuvo išvykęs į užsienį. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad K. J. ketintų bėgti, slėptis nuo teismo ar kitaip galėtų trukdyti teisminiam bylos nagrinėjimui. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir gyvena su mylima moterimi, jis turi tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, šios faktinės aplinkybės nusveria formalų teismo teiginį apie kaltinamojo tariamą bėgimą, slėpimąsi.
5.2. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis grindžiama deklaratyviais motyvais, faktinės situacijos neatitinkančiais bendro pobūdžio svarstymais. Nutartyje nenurodyta jokių objektyvių ir realių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis išties ketintų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, trukdyti tyrimui, o tik deklaratyviai išvardyti selektyviai atrinkti keli asmens duomenys, kurie nepatvirtina teismo prielaidų dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo būtinumo.
5.3. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju aktualus ir BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir tik tokia apimtimi, kuri yra būtina minėtiems tikslams pasiekti. BPK 122 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Taigi, įstatymų leidėjo pasirinktas baudžiamojo proceso reguliavimo modelis rodo, jog prioritetas teikiamas ne suėmimui, tačiau kitų procesinės prievartos priemonių taikymui. Gynėjo nuomone, šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskirus švelnesnes kardomąsias priemones. Skundžiamojoje nutartyje nėra įtikinamų argumentų, kodėl kaltinamajam negalima paskirti kitokios kardomosios priemonės.
5.4. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje nurodoma, kad netgi ir tada, kai baudžiamasis persekiojimas vyksta dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis visų konkrečios situacijos aplinkybių visuma, gali būti padaryta išvada, kad taikyti pačią griežčiausią procesinės prievartos priemonę ‑ suėmimą nėra būtina. Praktikoje daug atvejų kai ir už labai sunkius nusikaltimus įtariamieji nesuimami, nors ir įrodymų pakankamai, ir nusikaltimo pasekmės neatstatomos. Pasak gynėjo, Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo pamatiniais proceso postulatais, netinkamai aiškino BPK nuostatas, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai bei neteisėtai apribojo kaltinamojo teises, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo K. J. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus skundas tenkinamas.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo K. J. parodymuose, įtariamojo K. J. parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojos D. R. parodymuose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
9. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam K. J. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11. Apygardos teismas, pratęsdamas K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pernelyg akcentavo vienos iš nusikalstamų veikų, kurios padarymu kaltinamas K. J., sunkumą bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą. Nors K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą ir kitų aplinkybių. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
12. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis, nors ir yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, mažametį vaiką, gyvenamąją vietą, iki suėmimo paskyrimo dirbo, vertėsi individualia veikla (t. 3, b. l. 173), yra neįgalus, jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (t. 3, b. l. 72-74), vartoja vaistus (t. 3, b. l. 78), jam nustatytas antrojo lygio specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 3, b. l. 77). K. J. anksčiau teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir baustas administracine tvarka daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 155-157, 159-164, 165-171). Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog K. J. neturi pakankamai tvirtų socialinių ‑ ekonominių ryšių su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad K. J. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo teismo, taip pat nėra patikimų duomenų, kad K. J. būtų bėgęs ar slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo, kaip ir apie galimus ketinimus tai daryti. Priešingai, skunde nurodoma, kad K. J. nežino užsienio kalbų, niekada nebuvo išvykęs į užsienį. Byloje nėra duomenų, kurie tai paneigtų. Atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje K. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.
13. Šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai – siekimas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, gali būti pasiekti taikant kaltinamajam K. J. kitas, kelias švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Todėl kaltinamajam K. J. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė (suėmimas) keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Šių kardomųjų priemonių visuma turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo K. J. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu, 136 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi kaltinamajam K. J. trims mėnesiams pratęstą suėmimą pakeisti į šias kardomąsias priemones:
- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį K. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar darbu. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios;
- dokumentų paėmimą, paimant iš K. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. kovo 12 d., galiojančią iki 2025 m. kovo 12 d., laikomą Kauno tardymo izoliatoriuje, K. J. asmens byloje;
- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam K. J., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).
Įspėti K. J., kad pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo sąlygas, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Nutarties nuorašą vykdymui išsiųsti Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai, įpareigojant su nutartimi supažindinti kaltinamąjį K. J., o jo asmens byloje laikomą asmens tapatybės kortelę perduoti Kauno apygardos teismui.
Nutarties dalį dėl kaltinamajam K. J. paskirtos intensyvios priežiūros ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kaltinamąjį K. J. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.