- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1965-605/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-22638-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Kautra“
- Atsakovas
- UAB „Eintrijus“
- Advokatai
- Laura Daumantaitė, Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
dalyvaujant ieškovo UAB „Kautra“ atstovei advokatei Laurai Daumantaitei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kautra“ atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2783-713/2010 pagal ieškovės UAB „Kautra“ ieškinį atsakovėms UAB „Eintrijus“ ir UAB „Kauno Eintrijus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (b.l. 3-7) prašė priteisti iš atsakovų UAB „Eintrijus“ ir UAB „Kauno Eintrijus“ solidariai: 4 648,02 Lt skolos; 167,33 Lt delspinigių; 9,12 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2007-11-20 tarp ieškovo UAB „Kautra“ ir atsakovo UAB „Eintrijus“ buvo sudaryta sutartis Nr. 200 dėl keleivių, autobusų ir jų ekipažų aptarnavimo Kauno autobusų stotyje. Sutartimi ieškovė įsipareigojo leisti įvažiuoti atsakovo UAB „Eintrijus“ autobusams į Kauno autobusų stotį, naudotis stovėjimo vieta, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo aikštelėmis, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už praėjusį mėnesį iki mėnesio 15 dienos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, laiku jų neapmokėjus - mokėti 0,02% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo priklausančios mokėti sumos. Ieškovas sutartyje nustatyta tvarka atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2008-04-30 iki 2008-06-30 bendrai 4 648,02 Lt sumai. Atsakovui laiku neatsiskaičius, pagal sutarties sąlygas skaičiuotini 0,02 % delspinigiai, kurie sudaro 167,33 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, atsakovas privalo sumokėti 9,12% dydžio metines palūkanas. Atsakovas UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 raštu, kuris savo turiniu atitinka laidavimo sutartį, pagal kurią ir atsiranda solidarioji prievolė, iki 2009-07-01 įsipareigojo apmokėti ieškovui 4 648,02 Lt UAB „Eintrijus“ skolą. Atsakovai, pažeisdami atsiskaitymo terminus bei neatsižvelgdami į raginimus, piktybiškai vengia atsiskaityti už jiems suteiktas paslaugas. Sutartis, kuria atsakovai įsipareigojo bendradarbiauti aptarnaujant maršrutą Kaunas – Jonava, vertintina kaip jos šalių jungtinės veiklos sutartis, dėl ko pagal bendras prievoles sutarties šalys atsako solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu (b.l. 93-95) ieškinį tenkino dalinai. Priteisė UAB „Kautra“ iš UAB „Eintrijus“ 4 648,02 Lt skolos ir 167,33 Lt delspinigių. Priteisė UAB „Kautra“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė UAB „Kautra“ iš UAB „Eintrijus“ 1431 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš UAB „Eintrijus“ 24 Lt pašto išlaidų. Ieškinį dalyje dėl atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ atmetė.
Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2007-11-20 tarp ieškovės UAB „Kautra“ ir atsakovės UAB „Eintrijus“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 200 „Dėl keleivių, autobusų ir jų ekipažų aptarnavimo Kauno autobusų stotyje“ (b.l. 11-12). Šios sutarties 1.1.1. punktu ieškovė įsipareigojo leisti įvažiuoti atsakovės UAB „Eintrijus“ autobusams į Kauno autobusų stotį, naudotis stovėjimo vieta, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo aikštelėmis, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už praėjusį mėnesį iki mėnesio 15 dienos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, laiku neapmokėjus sąskaitų - mokėti 0,02 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo priklausančios mokėti sumos – sutarties 2.1 ir 2.2 punktai. Ieškovė atsakovei UAB „Eintrijus“ yra pateikusi apmokėjimui PVM sąskaitas- faktūras (b.l. 13-15): 2008-04-30 Serija KASBO8 Nr. 01147 - 1607,16 Lt; 2008- 05-30 Serija KASBO8 Nr. 01487 - 1600,08 Lt; 2008-06-30 KASBO8 Nr. 01862 - 1440,78 Lt, iš viso - bendrai 4 648,02 Lt sumai. Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė UAB „Eintrijus“ būtų apmokėjusi ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras, teismas laikė, kad reikalavimas dėl 4 648,02 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas CPK 178 straipsnio tvarka, todėl jį tenkino. Tenkindamas ieškinį, teismas priteisė ir 0,02 % delspinigius, kurie sudaro 167,33 Lt už vėlavimą atsiskaityti nuo priteistinos sumos (b.l. 37). Ieškovės prašymą priteisti 9,12 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino dalinai, priteisdamas ieškovei 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi šalių sutartis nenumato 9,12 % dydžio metinių palūkanų. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog ji dėl sutarties nevykdymo turėjo nuostolių daugiau, nei juos galėtų kompensuoti sutartimi numatyti 0,02 % delspinigių ir CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 % dydžio palūkanos. Be to, sprendime nurodyta, kad atsakovės UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 pasirašytą raštą laikyti laidavimo sutartimi nėra juridinio pagrindo (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 6.79 straipsniu laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Iš byloje nustatytų faktų seka, jog atsakovė UAB „Kauno Eintrijus“ savo valios neišreiškė ir nesiekė teisinio rezultato, neatliko veiksmų, siekdama sudaryti sandorį. Ieškovė nepateikė rašytinės laidavimo sutarties (CK 1.73 straipsnis, 1.76 straipsnis), sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Kauno Eintrijus“, ir neįrodė, kad prievolė atlyginti skolą už kitą atsakovą atsirado kitais, ne sutartiniais pagrindais, t.y., kad kilo iš įstatymo ar iš teismo sprendimo. Byloje nepateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, tokia sutartis taip pat turi būti rašytinės formos (CK 6.969 straipsnis, 6.192 straipsnio 1 dalis), nepateikti ir kiti įrodymai, leidžiantys teismui neabejotinai teigti, kad atsakovės vykdo jungtinę veiklą. Aplinkybė, kad tarp šalių buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis (b.l.81), nėra pakankamas pagrindas teigti atsakovėms vykdžius jungtinę veiklą. Ieškovės prašymas 2008-12-18 raštą Nr. 02-481 „Dėl sutarties ir skolos“ laikyti garantiniu raštu, jei teismas manys, jog šis raštas neatitinka Laidavimo sutarties, ir priteisti skolą subsidiariai netenkintas, kadangi atsakovė UAB „Kauno Eintrijus“ neišreiškė savo valios sudaryti laidavimo sutartį, raštą pasirašė tik verčiama aplinkybių, ji neįsipareigojo atlyginti skolos už kitą asmenį, o garantija yra laikoma vienašaliu įsipareigojimu kreditoriui, nesant įsipareigojimo kreditoriui, negali būti taikoma ir subsidiarinė atsakomybė. Be to, ieškovė tokį prašymą pareiškė tik paskutiniame posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės, todėl tokio prašymo pateikimą teismas laikė viršijančiu ieškinio ribas ir jo plačiau nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Kautra“ atstovas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniu skundu (b.l. 99-104) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje, kuria priteista UAB „Kautra“ iš UAB „Eintrijus“, 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti UAB „Kautra“ iš UAB „Eintrijus“ ir UAB „Kauno Eintrijus“ solidariai 9,12 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir sprendimą dalyje, kuria ieškinys dalyje dėl UAB „Kauno Eintrijus“ atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį dalyje dėl UAB „Kauno Eintrijus“ tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) Dėl procesinių palūkanų dydžio. Šalių sudaryta sutartis nenumato 9,12 % dydžio metinių palūkanų, tačiau LR CK 6.37 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, prašydamas teismo priteisti 9,12 % dydžio metinių palūkanų, vadovavosi ne šalių sudaryta sutartimi, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris, todėl palūkanų, apskaičiuotų vadovaujantis šiuo įstatymu, ieškovas prašyti turėjo teisę. Pagal minėtą įstatymą ieškovui reikalaujant ir šalims nesant susitarus dėl kitokios palūkanų normos, palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį atsakovui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.); 2) dėl UAB „Kauno Eintrijus“ atsakomybės. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovės UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 pasirašytą raštą laikyti laidavimo sutartimi nėra juridinio pagrindo. Savo turiniu 2008-12-18 raštas atitinka vienašalio laidavimo apibrėžimą, kadangi egzistuoja esminės laidavimo sąlygos: nurodyta laiduotojo UAB „Kauno Eintrijus“ laidavimu užtikrinta prievolė - 4648,02 Lt dydžio UAB „Eintrijus“ įsiskolinimas už įvažiavimus į Kauno autobusų stotį kreditoriui UAB „Kautra“. Iš šio rašto yra matyti aiškiai išreikšta UAB „Kauno Eintrijus“ valia. Raštas yra su UAB „Kauno Eintrijus“ direktorės ir vienintelės akcininkės L. P. parašu. UAB „Kauno Eintrijus“ vadovė L. P. pasirašė minėtą raštą, kuris savo turiniu turėjo būti prilyginamas laidavimui, laisva valia, nieko neverčiama, priešingai negu ji teigia. Jei UAB „Kauno Eintrijus“ direktorė būtų patyrusi grasinimus, tai ji galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nedarė, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Kauno Eintrijus“ direktorei būtų buvę grasinta ar UAB „Kauno Eintrijus“ kreipęsis į teismą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąją šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.91 str.). UAB „Kauno Eintrijus“ direktorės L. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi, todėl teismas jais neturėtų remtis. 2008-12-18 UAB „Kauno Eintrijus“ raštas vadinasi „Dėl UAB „Eintrijus“ įsiskolinimo apmokėjimo“, tačiau iš šio rašto turinio yra akivaizdu, kad buvo pasirašytas vienašalio laidavimo raštas. Atsakovas UAB „Kauno Eintrijus“ galėjo ir nesudaryti šio susitarimo, tačiau, jį sudarius, jam tenka pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (LR CK 1.137 str. 1 d.). Turėdama pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties UAB „Kauno Eintrijus“ vadovė galėjo ir turėjo teisingai suvokti šio įsipareigojimo turinį (esmines jo sąlygas) ir pasekmes. Ieškovas teismui buvo pateikęs išrašą iš „Creditinfo Lietuva“, iš kurio matyti, kad UAB „Eintrijus“ turi finansinių sunkumų ir galimai yra nemokus. Pirmosios instancijos teismas, netinkami vertindamas įrodymus - 2008-12-18 UAB „Kauno Eintrijus“ raštą, ne tik pažeidė LR CPK 185 str., bet ir suvaržė ieškovo UAB „Kautra“ teises atgauti skolą iš mokaus laiduotojo. Pirmosios instancijos teismas 2008-12-18 UAB „Kauno Eintrijus“ raštą turėjo vertinti kaip vienašalį laidavimą ir taikyti UAB „Eintrijus“ bei UAB „Kauno Eintrijus“ solidarią atsakomybę (LR CK 6.81 str. 1 d.); 3) Dėl garantinio rašto. 2008-12-18 raštas savo turiniu atitinka ir garantijos sampratą, todėl teismui manant, kad raštas neatitinka laidavimo sutarties, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo atstovės prašymą ir minėtą raštą laikyti garantiniu raštu. UAB „Kauno Eintrijus“ pasirašyto rašto forma yra rašytinė, todėl jis atitinka LR CK 6.91 str. bei LR CK 1.73 str. reikalavimus. Tai, kad ieškovė prašymą pateikė tik paskutiniame posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės, nelaikytina, kad tokio prašymo pateikimas viršija ieškinio ribas ir plačiau nenagrinėtinas, nes subsidiarios atsakomybės taikymui ieškovo prašymas nereikalingas - kai byloje nustatoma subsidiarioji skolininkų pareiga, teismas subsidiarią atsakomybę taiko ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-388/2008). Atsižvelgiant į tai, nebuvo viršytos ieškinio ribos, ieškovas nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko; 4) Dėl UAB „Eintrijus" ir UAB „Kauno Eintrijus“ jungtinės veiklos vykdymo. Teismas šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį turėjo vertinti kaip jungtinės veiklos sutartį, kadangi UAB „Eintrijus“ ir UAB „Kauno Eintrijus“ veikė bendrai, siekdami bendro tikslo - vykdė tą pačią keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais veiklą, įmonių buveinės yra registruotos tuo pačiu adresu, netgi įmonių pavadinimai yra panašūs. Pirmosios instancijos teismas bendradarbiavimo sutartį turėjo aiškinti vadovaudamasis LR CK 6.193 str. ir nuspręsti, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Ši sutartis yra rašytinės formos, todėl atitinka LR CK 6.969 str. 4 d. reikalavimus. Teismas, vertindamas tik sutarties pavadinimą, bet nevertindamas paties sutarties teksto, padarė nepagrįstas išvadas ir dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje keliama imperatyviųjų teisės normų ir sutarties laisvės santykio problema. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl teisės subjektai paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Tam, kad būtų apginti pamatiniai visuomenės interesai, valstybė įsikiša į privačius santykius juos reguliuodama imperatyviai - nustatydama elgesio taisykles, kurių civilinių santykių dalyviai privalo laikytis. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas inter alia pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, šalių teisė savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas ribojama tiek, kiek jos nustatytos imperatyviu reguliavimu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).
Sprendžiant ginčus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Tik tinkamai atskleidus šalių pareigų turinį galima padaryti išvadą dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų viseto ir nuspręsti dėl reikalavimų taikyti atsakomybę pagrįstumo. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007;2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Įstatyminės sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 raštas „Dėl UAB „Eintrijus“ įsiskolinimo apmokėjimo“ (b.l. 17), gali būti laikytinas laidavimo sutartimi, pažymėtina, kad laidavimas bet kuriuo atveju yra savarankiška prievolė kito asmens kreditoriui. Laidavimo paskirtis - užtikrinti arba jau esamos (įtvirtintos vienašaliu arba daugiašaliu sandoriu, teismo sprendimu), arba tik būsimos prievolės įvykdymą. Tokią susitarimo dėl laidavimo sampratą pateikia tiek galiojusio 1964 m. CK 212 str., tiek dabar galiojančios teisės normos (CK 6.70 str., 6.76 str., 6.78 str.). Taigi tokia prievolė asmeniui atsiranda arba įstatymo, arba teismo sprendimo pagrindu, arba sudarius rašytinę laidavimo sutartį (CK 6.77 str. 1 d., 6.79 str.). Sprendžiant klausimą dėl atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ atsakomybės ir vertinant minėtą atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 raštą, pripažintina, kad apeliaciniame skunde klausimas dėl šio rašto pripažinimo laidavimo sutartimi akcentuojamas nepagrįstai. Neatkartodama skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-12-18 raštas neatitinka CK 6.76 straipsnio 1 dalies, pagal kurią laidavimo teisinių santykių atsiradimo vienas iš pagrindų yra laiduotojo ir kito asmens kreditoriaus sudaryta laidavimo sutartis, bet ne vienašalis laiduotojo raštas, reikalavimų, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra juridinio pagrindo atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 raštą laikyti laidavimo sutartimi, yra teisėta ir pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas, atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 raštą pagrįstai nelaikydamas laidavimo sutartimi, netinkamai įvertino šio dokumento tekstą bei turinį ir nepagrįstai šį raštą nepripažino garantiniu raštu. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Įvertinus ne tik atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ 2008-12-18 rašto turinį, esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, bet ir tarp ieškovo UAB „Kautra“ ir atsakovo UAB „Eintrijus“ 2007-11-20 sudarytos sutarties Nr. 200 „Dėl keleivių, autobusų ir jų ekipažų aptarnavimo Kauno autobusų stotyje“ sąlygas, teisėjų kolegijos nuomone, šis raštas laikytinas finansine garantija (garantija pagal pirmąjį pareikalavimą) – vienu iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Pažymėtina, kad tiek minėto rašto tekstas, tiek ir garantijos pagal pirmąjį reikalavimą prigimtis patvirtina, kad esant tokiai garantijai garantas neturi teisės atsisakyti mokėti garantijoje nurodytą sumą. Esant pirmam reikalavimui, garantas privalo tinkamai įvykdyti savo prievolę. Šia prasme garantija pagal pirmąjį reikalavimą yra besąlyginis garanto įsipareigojimas.
Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad garantas - atsakovas UAB „Kauno Eintrijus“ 2008 m. gruodžio 18 d. raštu – finansine garantija įsipareigojo apmokėti reikalaujamą sumą vien pagal ieškovo UAB „Kautra“ reikalavimo pateikimo faktą be jokių išlygų, reiškia garantijos pagal pirmąjį pareikalavimą sudarymą ir garanto duotą besąlyginį išankstinį sutikimą išmokėti reikalaujamą sumą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Kauno Eintrijus“ 2008 m. gruodžio 18 d. raštą pasirašė tik verčiamas aplinkybių, neišreiškė savo valios, konstatuoja, jog šiuo atveju taikytina subsidiarinė atsakomybė.
Teisėjų kolegija, laikydama nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį turėjo vertinti kaip jungtinės veiklos sutartį, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o taip pat ir kiti įrodymai, leidžiantys teismui pripažinti atsakovams vykdžius jungtinę veiklą. Vien tai, kad tarp šalių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis (b.l. 81), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kaip kad teisingai konstatuota ir skundžiamame sprendime.
Pagal CK 6.261 str. skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuotoliais. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį, sprendžia, kad ieškovas, prašydamas priteisti 9,12 proc. dydžio metines palūkanas, vadovavosi ne šalių sudaryta sutartimi, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kurio prasme atsakovas, vykdydamas komercinę veiklą, laikytinas ūkio subjektu. Pagal minėto įstatymo 3 str. 4 d., palūkanų dydis paskaičiuojamas taikant įstatymo 2 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Palūkanų dydį ieškovas pagrindė ieškinyje, todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovų subsidiariai priteistinos 9,12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą dėl atsakovo UAB „Kauno Eintrijus“ atsakomybės, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nuspr endžia:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš UAB „Eintrijus“, į.k. 135738213, ir subsidiariai – iš UAB „Kauno Eintrijus“, į.k. 301160651, 4 648,02 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 2 ct.) skolos, 167,33 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 33 ct) delspinigių, 9,12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1575,46 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Kautra“, į.k. 132138957, naudai.
Priteisti iš UAB „Eintrijus“, į.k. 135738213, ir subsidiariai – iš UAB „Kauno Eintrijus“, į.k. 301160651, 35 Lt (trisdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.