Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1332-960/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
1-1332-960/2014
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02172-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Kaltinamasis
M. O.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1332-960/2014Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02172-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.; 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei,dalyvaujant kaltinamajam M. O., prokurorei Rūtai Pečkaitytei, nukentėjusiajai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkų tautybės, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 164 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, t.y. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-02-04 sprendimą ir 2003-03-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-977-5 privalo D. K. naudai mokėti lėšas sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2002-10-11 iki vaikų pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 2002-10-11 iki 2003-07-13, nuo 2003-11-01 iki 2005-09-07, nuo 2005-10-01 iki 2009-05-25 nemokėjo lėšų sūnui R. ir sūnui M. K. išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, nuo 2009-05-26 iki 2013-12-09, nemokėjo lėšų sūnui M. K. išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, išskyrus laikotarpius nuo 2003-01-27 iki 2003-03-07, nuo 2003-10-16 iki 2005-03-30, nuo 2010-04-01 iki 2010-12-07 kai buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl ko 2013-12-09 dienai susidarė viso 29 174 litų įsiskolinimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. O. duodamas pirminius parodymus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Paaiškino, jog kiek galėjo, tiek mokėjo išlaikymą. Po priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymas buvo mokamas išskaičiuojant iš jo darbo užmokesčio. Kai 2003 metų pabaigoje jis neteko darbo, išlaikymas vaikams nebuvo mokamas. Nuo 2007 metų vaikams išlaikymą pradėjo mokėti fondas, todėl nuo šio laikotarpio jis visiškai nemokėjo išlaikymo. Laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2007 metų jis kartais duodavo pinigus D. K., bet tiksliai negali pasakyti kokia tai suma buvo. Jam nėra nustatytas nedarbingumas. Įsidarbinti negali, nes turi prižiūrėti neįgalią dukrą. Registruotas Darbo biržoje gaudavo pasiūlymus dirbti taksi ar tolimųjų reisų vairuotoju, bet jam toks darbas, dėl vaikui būtinos nuolatinės priežiūros, netinka. Vėliau duodamas parodymus teismui M. O. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pripažino, jog buvo galimybė susirasti kitą darbą, galbūt naktinį, atvežti vaikams maistą. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, įsipareigojo padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Bandys surasti užsiėmimą, įsidarbinti, kad gautų pajamas vaikų išlaikymui.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. K. duodama parodymus paaiškino, jog M. O. pagal teismo sprendimą mokėjo vaikams išlaikymą kol dirbo, nes išlaikymas buvo išskaičiuojamas iš jo darbo užmokesčio ir darbdavio pervedamas. Nuo 2003 metų išlaikymas nebuvo teikiamas. Kartais po M. O. apsilankymo pas vaikus, ji rasdavo įvairiuose vietose paslėptus tarp įvairių daiktų pinigus, kurių suma per visą laikotarpį galėtų būti apie 1 000 litų. Kadangi M. O. nemokėjo išlaikymo, tai ji kreipėsi į Vaikų fondą, kuris vaikams kiekvieną mėnesį mokėjo po 195 litus. Mano, jog kaltinamasis turėjo galimybę mokėti išlaikymą vaikams. Šiuo metu susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleidžia, sudarė sutartį, pagal kurią M. O. įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. vasario 4 d. sprendimu iš M. O. D. K. naudai sūnums R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2002 m. spalio 11 d. iki vaikų pilnametystės (b.l. 41-43). Pagal šį teismo sprendimą 2003 m. kovo 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 31-32), kuris buvo pateiktas vykdyti antstolių N.Šiugždaitės, D.Stakeliūno kontorai. Antstolio Dariaus Stekeliūno surašytame pareiškime ir susidariusio įsiskolinimo lentelėje matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. M. O. skola vaikų išlaikymui sudarė 28 374 litus (b.l. 1-4), kas 2013 m. gruodžio 9 d. sudaro 29 174,00 Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. pažymoje nurodoma, jog M. O. dirbo laikotarpiais nuo 1994-01-01 iki 1998-12-02, nuo 2003-02-02 iki 2003-09-30 (b.l. 46, 83). Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 11 d. pažymoje nurodoma, jog M. O. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: nuo 2003-01-27 iki 2003-03-07, nuo 2003-10-16 iki 2005-03-30, nuo 2010-04-01 iki 2010-12-07. Registracijos laikotarpiais rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, išmoka nebuvo mokama (b.l. 49).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. sausio 22 d. pažymoje nurodoma, jog dėl B. O. neįgalumo lygio nustatymo kreipėsi vaiko motina I. B., o duomenų, jog M. O. yra asmuo oficialiai slaugantis B. O., nėra (b.l. 51).

Šių visų byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog M. O. žinodamas, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. vasario 4 d. sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. K. ir M. K. kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį po 200 litus nuo 2002 m. spalio 11 d., sąmoningai vengė vykdyti šią pareigą, t.y. laikotarpiu nuo 2002-10-11 iki 2003-07-13, nuo 2003-11-01 iki 2005-09-07, nuo 2005-10-01 iki 2009-05-25 nemokėjo išlaikymo sūnums R. K. ir M. K., o nuo 2009-05-26 iki 2013-12-09 nemokėjo išlaikymo sūnui M. K. bei jiems neteikė kitos būtinos materialinės paramos, išskyrus laikotarpius nuo 2003-01-27 iki 2003-03-07, nuo 2003-10-16 iki 2005-03-30, nuo 2010-04-01 iki 2010-12-07, kai jis buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje. Viso susidaręs M. O. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2002-10-11 iki 2013-12-09 sudaro 29 174 Lt. Šios pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus M. O. nevykdė, nors tai galėjo padaryti, t.y. nesiėmė veiksmų, jog įsidarbintų ar kitokiu būdu gautų pajamas, nesiregistravo darbo biržoje, nors posėdžio metu pats patvirtino, jog per visą laikotarpį nebuvo neįgalus ir nebuvo jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių dėl kurių negalėjo vykdyti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokia M. O. padaryta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 164 straipsnį.

M. O. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau nebuvo teistas. Teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis M. O. ir D. K. teismui pateikė surašytą dokumentą, įvardintą taikos sutartimi, kuriame M. O. įsipareigojo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui padengti iki 2018-05-01. Posėdžio metu kaltinamasis M. O. susitaikė su nukentėjusiąja D. K., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleidžia kaltinamajam ir su juo susitaikė. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui teigti, jog yra nustatytos BK 38 straipsnyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. O. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Šalies argumentai

M. O. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog prižiūri neįgalią dukrą B. O., pažadėjo, jog ieškos būdų surasti jam tinkantį darbą ir gaus pajamas, kurias skirs vaikų išlaikymui, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog M. O. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukiama. Šių M. O. charakterizuojančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui manyti, jog jam netikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. O. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, jam ir nukentėjusiajai D. K. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. O., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. O. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski