Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-29 · Civilinė byla Nr. A2-2351-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
A2-2351-259/2012
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00537-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, S. G.
Suinteresuotas asmuo
Tauragės apskrities valdytojo administracijai, Jurbarko rajono Raudonės agrarinės reformos tarnybai, Jurbarko miškų urėdijai
Civilinė byla Nr. A2-2351-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00537-2012-5

Procesinio dokumento kategorijos 102.5; 121.14; 122.4; 124.2.9

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-775/96 pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities valdytojo administracijai, Jurbarko rajono Raudonės agrarinės reformos tarnybai, Jurbarko miškų urėdijai dėl juridinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. G. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su 1996-11-22 pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad ji nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 20 ha žemės Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 15 ha miško Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b.l.3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 1996-12-03 sprendimu civ. byloje Nr. 2-775/96 pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. iki 1940-07-22 žemės reformos nuosavybės teise valdė 20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, ir 15 ha miško (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone. Sprendime teismas nurodė, jog juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisei į mišką ir žemę atstatymui (b.l.20).

2012-05-28 Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo (b.l.24-28). Pareiškėjas prašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti ir atnaujinti procesą Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-775/96 pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jos prašymą atmesti. Pareiškime nurodoma, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), kadangi priėmė 1996-12-03 sprendimą, nesilaikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai pritaikydamas teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nepagrįstai nesivadovaudamas Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado normomis. Prašymą atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą pareiškėjas grindė tuo, jog LR specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos teikimas dėl proceso atnaujinimo Generalinėje prokuratūroje gautas tik 2012-02-29 (b.l.29-31), šiuo atveju susidariusi teisinė situacija yra išskirtinė, iki 2011-10-01 nuostatos, numatančios vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti, nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi (b.l.98-99) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-775/96 atsisakė. Teismas nurodė, jog CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti yra naikinamasis ir įstatymas nesuteikia teismui teisės tokį terminą atnaujinti. Tai patvirtina ir LAT praktika (LAT 2004-09-15 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-446/2004). Teismas nustatė, jog pareiškėjas terminą yra praleidęs, kadangi Jurbarko rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-775/96 yra iš esmės išnagrinėta ir sprendimas joje priimtas 1996-12-03, įsiteisėjo 1996-12-27 (nes galėjo būti apskųstas per 14 dienų Kauno apygardos teismui). Teismas nurodė, jog civilinė byla Nr.2-775/96 buvo išnagrinėta daugiau kaip prieš 15 metų, žemės savininkė S. G. yra mirusi, todėl sprendė, jog nėra teisinių argumentų atnaujinti vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atskiruoju skundu (b.l.103-104) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-775/96 ir perduoti bylą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo motyvų, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, kaip ir kitose LAT bylose, yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija.

2. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą (Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartis civ. byloje Nr. 2SA-164-345/2012).

3. LAT 2008-01-21 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008 akcentavo, jog proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti priimtų sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

4. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas išdėstė argumentus ir faktines aplinkybes, kurie galėjo būti pagrindas teismui atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, t. y. kad juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas, padarius aiškią teisės normų taikymo klaidą, nes nebuvo vadovaujamasi Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado normomis, sprendimas priimtas nesant faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie turėjo esminės reikšmės, nagrinėjant šią civilinę bylą ir priimant nepagrįstą sprendimą. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė (CPK 291 str.). Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo prašyme nurodytais precedentais apie išskirtinę teisinę situaciją. Kitų teisinių galimybių, išskyrus proceso atnaujinimo institutą, šiems pažeidimams ištaisyti nėra.

5. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda, tačiau, teismui atsisakius atnaujinti procesą, neteisėto teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, nesant įrodymų, kad ji iki nacionalizacijos iš S. G. nusipirko žemės ir miško, įvykdyti kiti neteisėti sandoriai (dovanojimai).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kuria atsisakyta atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas atsisakė atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog yra praleisti LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai prašymui atnaujinti procesą paduoti, terminai yra naikinamieji ir įstatymas nesuteikia teismui teisės tokį terminą atnaujinti.

Atskiruoju skundu skundžiamas teismo nutarties pagrįstumas, skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, kaip ir kitose LAT bylose, yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus.

Kauno apygardos teismas nustatė, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 1996-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-775/96 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. iki 1940-07-22 žemės reformos nuosavybės teise valdė 20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone ir 15 ha miško (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone. 2012-05-28 Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo (b.l.24-28). Pareiškėjas prašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti ir atnaujinti procesą Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-775/96 pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jos prašymą atmesti. Pareiškime nurodoma, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), kadangi priėmė 1996-12-03 sprendimą, nesilaikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai pritaikydamas teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nepagrįstai nesivadovavo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado normomis.

Kauno apygardos teismas pažymi, jog LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyti du naikinamieji procesiniai prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai, kuriais yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė-penkerių metų nuo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo ir vienerių metų, jei prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šie terminai yra svarbūs, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas teismui atnaujinti net ir naikinamuosius įstatymo leidėjo nustatytus terminus, tačiau tik tada, kai galima aiškiai įžvelgti, jog nagrinėjama situacija yra išskirtinė įstatymo taikymo prasme (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), yra aiškiai ydinga, todėl neįtikėtina ir kai galima padaryti vienareikšmišką išvadą, jog neatnaujinus bylos proceso baigtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, būtų iš esmės pažeisti asmens asmeniniai turtiniai interesai ar viešasis interesas, įstatymo saugomi teisingumo prioritetai.

Nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog minimoje byloje yra susidariusi išskirtinė ir neįtikėtina teisinė situacija, kuri galėtų būti išspręsta tik atnaujinus procesą nurodomoje civilinėje byloje, tačiau jokių faktinių aplinkybių šiam teiginiui pagrįsti nenurodo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimas byloje įsiteisėjo 1996-12-27, t. y. daugiau nei prieš penkiolika metų, pareiškėja S. G. yra mirusi, procesas siekiamas atnaujinti pareiškėjui įrodinėjant tą aplinkybę, jog teismas galimai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi netaikė galiojusio 1938 metais Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado normų. Duomenų, jog, nerevizavus įsiteisėjusio teismo sprendimo minėtoje byloje, yra pažeidžiami asmenų, visuomenės ar viešasis interesas, pareiškėjas nepateikė. Ta aplinkybė, kad nagrinėtoje byloje galimai būtų taikomas nurodomas pareiškėjo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvadas, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog byloje priimtas teismo sprendimas išspręstų įvardijamą pareiškėjo išskirtinę ir neįtikėtiną teisinę situaciją. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, jog byloje būtino pagrindo atnaujinti praleistus terminus, įstatymo leidėjo numatytus LR CPK 368 str. 2 dalyje, nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.). .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas