Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-8/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-26
Bylos Nr.
2A-8/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas (pirm.), Audrone Jarackaite, Virginija Cekanauskaite
Ieškovas
N. I.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai, Lietuvos Respublikos
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2A-8/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 44.2.4.2, 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Virginijos Cekanauskaites, Audrones Jarackaites ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešejas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovui N. I. ,ieškovo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,

atsakovu atstovams Ramunui Valatkai, Dovilei Gotceitaitei, Vecislovui Burneikai, Violetai Šulcytei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo N. I. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsejo 6 d. sprendimo civilineje byloje Nr.2-456/2004 pagal ieškovo N. I. ieškini atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del žalos atlyginimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas N. I. kreipesi i Kauno apygardos teisma ir praše priteisti iš Lietuvos Respublikos 773 917,66 Lt padarytos žalos, tarp ju 73 917,66 Lt turtines ir 700 000 Lt neturtines žalos, atlyginimui.

Ieškovas nurode, kad 2001 m. rugsejo 10 d. Alytaus rajono apylinkes teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo pripažino ji kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio antrojoje dalyje ir paskyre laisves atemimo bausme 2 metus 6 menesius su 3/4 daliu turto konfiskavimu, o prie paskirtos bausmes iš dalies pridejo 2 metus 6 menesius laisves atemimo bausmes, neatliktos pagal ankstesni teismo nuosprendi, ir, bausmes subendrines, paskyre penkerius metus laisves atemimo su 3/4 daliu turto konfiskavimu, bausme atliekant bendrojo režimo pataisos darbu kolonijoje.

Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu kolegija 2003 m. kovo 27 d. prieme ieškovo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, neirodžius jo dalyvavimo padarius nusikaltima. Ieškovas buvo paleistas iš teismo sales 2003 m. kovo 27 d.

Suemimas ieškovui buvo paskirtas nuo 2001 m. vasario 7 d. iki paleidimo iš teismo posedžio sales dienos. Iš viso kardomajame suemime ieškovas išbuvo 2 metus l menesi ir 20 dienu. Teismas formaliai sprende kardomojo kalinimo pratesimo klausima, visiškai nekreipe demesio i ieškovo paaiškinimus. Alytaus rajono PK atliko tyrima byloje paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsamiai. Atliekant tyrima byloje, buvo pažeistas BPK 137 straipsnis numatantis, jog laikinas asmens sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas, buvo vartojama psichologine prievarta ir fizinis smurtas, del ko sutriko ieškovo sveikata. Tenka vartoti raminamuosius vaistus, o tai susije su nemažomis materialinemis išlaidomis. Del teismo paskirtos griežciausios kardomosios priemones ieškovas neteko darbo. Viso ieškovui buve padaryta turtines žalos už 73 917,66 Lt, tarp ju: 4 400 Lt del dingusio automobilio, 16 999 Lt del neteisetai parduotos buto 32/100 dalies, 5 750 Lt del bute buvusiu ir dingusiu namu apyvokos daiktu, 2 550 Lt del dingusiu rubu, 10 000 Lt del fotonuotrauku dingimo, 3 930 Lt del rusio patalpose buvusiu daiktu, 4 702 Lt del neteisetu ikiteisminio tyrimo instituciju veiksmu, 3 000 Lt del išlaidu, susidariusiu grižus iš suemimo, 11 036,66 Lt del negauto darbo užmokescio, 1 550 Lt del advokato darbo apmokejimo.

Del patirtu sunkumu, del sveikatos praradimo bunant kardomajame kalinime išbuta laikotarpi 2 metus 1 menesi ir 20 dienu patirta žala ieškovas ivertino 200 000 Lt, o del patirtos moralines, psichologines, traumos, reputacijos sumenkinimo, kitu neikainotu nuostoliu – 500 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsejo 6 d. sprendimu ieškovo N. I. ieškini patenkino iš dalies ir priteise iš Lietuvos Respublikos ieškovui 6 000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 9 800 Lt turtines žalos atlyginimo.

Teismas sprendime nurode, kad ieškovo suemimo metu (nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2003 m. kovo 27 d.) žalos del neteiseto nuteisimo, neteiseto laikino sulaikymo ar neteiseto suemimo paskyrimo baudžiamojo proceso metu atlyginima reglamentavusiu istatymu - 1997 m. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisetais kvotos, tardymo, prokuraturos ir teismo veiksmais, atlyginimo istatymo, 2002 m. Žalos, atsiradusios del valdžios instituciju neteisetu veiksmu, atlyginimo istatymo, 1964 m. Civilinio kodekso 486 straipsnio ir 2000 m. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio prasme tardymas, prokuratura ir teismas jokiu neteisetu veiksmu neatliko.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 52-3-085-00 medžiagos teismas nustate, kad N. I. buvo itariamas automobilio vagyste ir del šios priežasties buvo sulaikytas 2001 m. vasario 7 d., o nuo 2001 m. vasario 9 d. teismas jam paskyre kardomaji kalinima, kuris teismo nutartimis buvo pratestas. Nuo 2001 m. sausio 30 d. iki vasario 7 d. ieškovas buvo sulaikytas ilgiau negu 48 valandoms. Nuo 2001 m. rugsejo 10 d. N. I. buvo suimtas Alytaus rajono apylinkes teismo nuosprendžio pagrindu. Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 27 d. nuosprendžiu ieškovas N. I. buvo išteisintas, pripažinus, kad nera objektyviu ir negincijamu irodymu, patvirtinanciu jo kalte. Teismo teigimu, aplinkybe, jog ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, dar nereiškia, kad buvo neteiseti ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru ar teismo veiksmai: baudžiamojoje byloje jokie baudžiamaja byla tyrusiu pareigunu ar Alytaus rajono apylinkes teismo veiksmai nera pripažinti neteisetais. Teismas taip pat nurode, kad ieškovas igijo teise i žalos atlyginima Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 straipsnio 5 dalies pagrindu. Suemimo panaikinto nuosprendžio pagrindu trukme - 2 metus l menesi ir 20 dienu - Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos požiuriu teismas vertino kaip nepateisinamai ilga ir nurode, kad yra pagrindas pripažinti, jog del šios priežasties ieškovas igijo teise i neturtines žalos atlyginima. Teismas, ivertines ieškovo suemimo trukme, apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžiu motyvus, nutare, jog yra pagrindas ieškovui priteisti 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Ieškovo pateikti rašytiniai irodymai patvirtina, kad jis buvo apžiurimas gydytoju, taciau šiuose dokumentuose nera duomenu, kad butent del suemimo pablogejo jo sveikata. Kaip neirodyta teismas atmete ir ieškovo teigini apie tai, kad prieš ji tardymo metu buves naudojamas smurtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, kad, panaikinus Alytaus rajono apylinkes teismo 2001 m. rugsejo 10 d. nuosprendžio dali del turto konfiskavimo ir žalos atlyginimo, ieškovas turi teise i turtines žalos, patirtos pardavus iš varžytyniu 32/100 dalis jam priklausiusio buto, atlyginima. Ivertines tai, kad buto isigijimo kaina yra artima vidutinei rinkos vertei ir kad ieškovas, budamas suimtas, negalejo pareikšti prieštaravimu del pardavimo kainos ar kitaip ja itakoti, nustatydamas žalos dydi, teismas vadovavosi sutartyje nurodyta buto isigijimo kaina – 14 400 Lt. Teismas nurode, kad, pardavus buta, liko 192,50 Lt ir ši suma, esanti Teisingumo ministerijos saskaitoje, gali buti išmoketa ieškovui. Teismas taip pat nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. gegužes 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintu Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldeto, i valstybes pajamas perduoto turto, daiktiniu irodymu ir radiniu perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisykliu 149 -153 punktu nustatyta tvarka ieškovas turi teise kreiptis i Valstybine mokesciu inspekcija del 5 407,50 Lt sumos, išieškotos valstybes naudai iš varžytinese parduoto buto, sugražinimo. Tokiu budu teismas ieškovui priteise 8 800 Lt del buto netekimo (14 400 – 5407,5 – 192,5 = 8800 Lt).

Teismas patenkino ieškinio dali del advokato pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidu – priteise 1 000 Lt šiu išlaidu ir iš viso priteise ieškovui 9 800 Lt turtinei žali atlyginti.

Ieškinio dali del automobilio Mazda 323 teismas atmete, nurodes, kad ieškovas nepateike teismui jokiu irodymu šiai aplinkybei patvirtinti (CPK 178 str.). Teismas taip pat konstatavo, jog nepagristas yra ieškovo teiginys, kad, jam esant suimtam, nebuvo užtikrinta jo turto apsauga, ir del šios priežasties butas buvo apvogtas. Pagal liudytojo K. V. parodymus teismas padare išvada, jog buto saugojima ieškovas patikejo savo dedei N. V. . Patikejes buto saugojima savo giminaiciui, ieškovas nesikreipe i baudžiamaja byla tyrusius pareigunus del jam priklausancio turto apsaugos, todel nera pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta jo turto apsauga. Todel ieškinio dali del namu apyvokos daiktu, rubu, fotonuotrauku ir rusyje buvusiu daiktu vertes atlyginimo pripažino nepagrista teismas ir atmete. Teismas pripažino nepagristu ir ieškovo reikalavima del turtines žalos, padarytos sulaikymo metu, paimant 400 Vokietijos markiu, 4 742 Lt, mobilu telefona Nokia, 100 JAV doleriu bei automobilio Mazda dokumentus nurodes, kad visi iš ieškovo paimti pinigai ir daiktai yra detaliai išvardinti 2001 m. sausio 30 d. asmens kratos protokole, o šioje bei baudžiamojoje byloje esantys pakvitavimai patvirtina, iš ieškovo paimti pinigai bei daiktai buvo sugražinti jo igaliotam asmeniui K. V. , todel ieškovui žala nebuvo padaryta.

Teismas atmete ir ieškinio dali, kuria ieškovas kaip žalos atlyginima praše priteisti 3 000 Lt suma, kuria jis 2003 m. balandžio 26 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš G. Z. , nurodes, kad ieškovo pasiskolinti iš kito asmens pinigai negali buti vertinami kaip žala.

Ieškinio dali del suemimo metu negautu 11 036,66 Lt pajamu (darbo užmokescio) teismas atmete, nurodes, kad ieškovo pateikti irodymai neirodo, kad jis butu realiai pradejes dirbti ir butu gaves su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias jis prašo priteisti kaip žala (CPK 178 str.). VSDFV Kauno skyriaus 2004 m. gegužes 24 d. pažyma patvirtina, kad V. Nefienes imone apie N. I. priemima i darba VSDFV Kauno skyriui nepraneše.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas N. I. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2004 m. sprendima ir ieškini del žalos atlyginimo patenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisetas, kadangi teismas netinkami išaiškino ir pritaike teises normas, pažeide procesines teises normas (CPK 185 str., 270 str. 4 d. 3 p.), todel neteisingai išsprende byla. Esminiais skundo motyvais nurodo šias aplinkybes:

1. Teismas padare nepagrista išvada, kad ieškovas neirode, jog Kauno m. VPK kriminalistai paeme jam priklausanti automobili Mazda 323, kadangi butent del neteisetu ikiteisminio tyrimo veiksmu jis negalejo išsaugoti mineto automobilio ir todel nuostoliai, susije su automobilio dingimu, turejo buti priteisti.

2. Teismas nepagristai atmete ir ieškinio dali del buto saugojimo, nenurode del kokiu priežasciu kaip irodyma atmete 2001 m. vasario 21 d. tardytojo R. Juonio nutarima taikyti arešta ieškovo turimam turtui, nenurodant jokiu priemoniu nekilnojamajam turtui, tuo pažeidžiant BPK 109 straipsnio reikalavimus. Be to, teismas nepasisake, kodel atmete jo paties paaiškinimus, kuriuose jis tvirtina, kad praše pasirupinti jo turtu, taciau byla tyres pareigunas to nepadare.

3. Teismas neteisingai vertino liudytojo K. V. parodymus ir padare nepagrista išvada, jog visi jo sulaikymo metu paimti pinigai buvo perduoti K. V. , kadangi mineti pinigai buvo išleisti advokato pagalbai apmoketi ir turi buti atlyginti valstybes.

4. Teismas netinkamai išaiškino CK 6.249 straipsnio normas, traktuodamas, kad ieškovo pasiskolinti pinigai negali buti vertinami kaip žala. Jei pareigunai nebutu jo neteisetai sulaike, jis butu neprarades pajamu šaltinio ir grižus iš ikalinimo istaigos jam nebutu reikeje skolintis lešu pragyvenimui.

5. Teismas nepagristai atmete argumentus del darbo santykiu, kadangi jis buvo sulaikytas ir negalejo ginti savo teisiu ir apskusti darbdavio veiksmus. Pagal CK 6.249 straipsni žala sudaro ir negautos pajamos, todel nebutina nustatyti, kad ieškovas realiai pradejo dirbti ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas.

6. Nepagrista sprendimo dalis, kuria teismas priteise 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ši suma yra aiškiai per maža ir neatitinka CK 6.250 straipsnio nuostatu. Teismas žala ivertino tik pagal suemimo trukme, visiškai neatsižvelgdamas i kitas aplinkybes, žalos sukeltas pasekmes bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimais i ieškovo N. I. apeliacini skunda atsakovai Policijos departamentas prie VRM, Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gincija ieškovo apeliacinio skundo pagristuma ir prašo palikti apygardos teismo sprendima nepakeista. Nurodo, kad teismas ivertino visas faktines bylos aplinkybes, išsamiai ištyre byloje esancia medžiaga, teisingai aiškino bei taike materialines ir procesines teises normas ir prieme teiseta bei pagrista sprendima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu nustatyta, kad bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas i apeliacinio skundo ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrina, ar nera šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo N. I. apeliacini skunda, teiseju kolegija daro išvada, kad absoliuciu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu nera, byloje nagrinejami teisiniai santykiai nera susije su viešojo intereso gynimo, todel byla nagrineja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytu ribu, pasisakydama del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu.

Grisdamas savo ieškinio del turtines žalos atlyginimo dali del žalos, patirtos dingus automobiliui ,,Mazda 323“ , ieškovas nurode, kad ši automobili jis isigijo 2001 m. sausio 19 d. iš UAB ,,Sykas“ ir paliko pas K. M. , iš kurio automobili paeme Kauno m. VPK kriminalistai. Ieškovas taip pat nurode, kad neturi automobilio nuosavybe patvirtinanciu dokumentu. Pirmosios instancijos teismas atmete šia ieškinio dali, padares išvada, kad ieškovas nepateike jokiu irodymu ieškinyje nurodytai aplinkybei pagristi. Su tokia teismo išvada nera pagrindo nesutikti. Pažymetina ir tai, kad ieškovo teiginio del ikiteisminio tyrimo pareigunu kaltes del automobilio dingimo nepatvirtina ir bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme metu pateikti papildomi duomenys - tarnybinio patikrinimo išvada (t. II, b.l. 98-100), ikiteisminio tyrimo duomenys (t. II, b.l. 128-129). Nei tarnybinio patikrinimo, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos tikrosios automobilio dingimo aplinkybes, nenustatyti asmenys, kalti del automobilio dingimo. Nors teismo posedžio metu apklaustas liudytojas K. M. (t. II, b.l. 153-154) ir nurode, kad ieškovo palikta remontuoti automobili paeme policijos pareigunai, taciau jis negalejo nurodyti nei pareigunu pavardžiu, nei ju pareigybiu pavadinimu. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad automobilis buvo jo privataus namo kieme, o policijos pareigunais prisistate asmenys automobili paeme, nepalike jokio dokumento. Taigi tokie liudytojo parodymai nera pakankami išvadai, kad del automobilio dingimo yra kalti ikiteisminio tyrimo pareigunai, padaryti. Todel šia ieškinio dali pirmosios instancijos teismas atmete pagristai.

Teismas pagristai atmete ir ieškinio dali del 11 036,66 Lt negauto darbo užmokescio, kaip negautu pajamu, priteisimo. Grisdamas šia ieškinio dali, ieškovas nurode, kad del teismo paskirtos kardomosios priemones jis neteko darbo, nes 2001 sausio 26 d. jis pradejo dirbti Violetos Nefienes individualioje imoneje autošaltkalvio pareigose. Taciau toki ieškovo teigini paneigia byloje surinkti duomenys. Iš byloje esancio ieškovo pareiškimo, adresuoto Violetos Nefienes individualiai imonei, nuorašo (t. I, b.l. 26) matyti, kad 2001 m. sausio 26 d. ieškovas iš tiesu raštu kreipesi V. Nefienes individualia imone, prašydamas priimti ji i darba. Kitas byloje esantis dokumentas - darbo sutarties nuorašas - rodo, kad ta pacia diena imones savininke ir ieškovas pasiraše rašytine darbo sutarti, kurios isigaliojima numate 2001 m. sausio 29 d. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu apklausta liudytoja V. Nefiene nurode, kad ieškovas nustatytu terminu i darba neatvyko ir paneige, kad tarp šaliu buvo prasideje darbo santykiai. Tai iš esmes patvirtina ir byloje pateiktas darbo sutarciu registracijos žurnalas, iš kurio matyti, kad su ieškovu pasirašyta darbo sutartis nebuvo iregistruota, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2004 m. gegužes 24 d. pažyma (t. I, b.l. 158), iš kurios matyti, kad apie N. I. priemima i darba nebuvo pranešta. Atsižvelgiant i tai, kad ieškovas buvo sulaikytas 2001 m. sausio 30 d. 21 valanda (baudž. byla Nr. 20-1-1058-99, b.l. 72), jo neatvykimas i darba darbo sutartyje nustatytu terminu niekaip nera susijes su ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmais, todel negautas darbo užmokestis nera nuostoliai (negautos pajamos), patirti del pareigunu veiksmu.

Reikšdamas ieškini del turtines žalos atlyginimo, ieškovas praše priteisti ir 1 550 Lt išlaidoms už advokato pagalba - gynyba teisme - atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškini, priteise ieškovui 1 000 Lt žalai, kuria ieškovas patyre, samdydamas advokata gynybai jam iškeltoje baudžiamojoje byloje. Butent šiai išlaidu advokato pagalbai baudžiamojoje byloje sumai ieškovas ir pateike irodymus (t. I. b.l. 21). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagristai nustate, kad ieškovo sulaikymo metu iš jo paimti daiktai, tarp ju pinigai – 4742 Lt ir 400 Vokietijos markiu – buvo sugražinti paties ieškovo igaliotam asmeniui. Šias aplinkybes patvirtina tiek šioje byloje (t. I, b.l. 148 - kvitas, 149 - igaliojimas, 150 - K. V. raštas), tiek baudžiamojoje byloje (baudž. byla Nr. 20-1-1058-99, b.l. 68-71) esantys irodymai, kurie irodo, kad visi ieškovo sulaikymo ir jo asmens kratos metu paimti daiktai bei pinigai buvo gražinti K. V. , kuri minetus daiktus atsiimti iš Kauno policijos komisariato igaliojo pats ieškovas. Tai savo ieškiniu iš esmes patvirtino ir pats ieškovas (t. 1, b.l. 9). Todel gražintu pinigu suma negali buti laikoma ieškovo nuostoliu, patirtu del pareigunu veiksmu. Kaip jau mineta, del patirtu advokato atstovavimo išlaidu ieškovas reiške atskira reikalavima, kuri teismas išsprende, tuo tarpu ieškinyje nurodytos kitos ieškovo išlaidos, kurioms padengti jis teigia išleides gražintus pinigus, visiškai nera pagristos.

Pagrista ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pasiskolinti pinigai - 3000 Lt - negali buti vertinami kaip žala. Žala šiuo atveju galetu buti tik tokios ieškovo išlaidos, kurios butu betarpiškai susije su neteisetais ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos ar teismo veiksmais. Reikšdamas ieškini, ieškovas nurode, kad, sugrižes iš ikalinimo vietos ir neturedamas pajamu pragyvenimui bei teisinei pagalbai, jis skolinosi pinigu ir tai turi atlyginti valstybe. Taciau, kaip jau nustatyta, ieškovas iki jo sulaikymo pajamu iš darbo teisiniu santykiu neturejo. Kitokiu legaliu pajamu, kurias ieškovas butu turejes ir prarades del jo sulaikymo ar ikalinimo, ieškovas nenurode ir neirodinejo. Kaip jau mineta, išlaidas teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje, kaip ieškovo nuostolius, pirmosios instancijos teismas priteise. Byloje nera jokiu duomenu, kad ieškovas butu nuomojes buta ir del to turejes papildomu išlaidu, o jo išlaidos pragyvenimui negali buti siejamos su ieškovo sulaikymu ir ikalinimu. Todel lešos, kurias ieškovas skolinosi savo reikmems tenkinti, negali buti traktuojamos kaip nuostoliai, patirti del pareigunu neteisetu veiksmu, ir del šios priežasties pirmosios instancijos teismas šia ieškinio dali atmete pagristai.

Ieškinio dali del ieškovo bute buvusiu namu apyvokos daiktu, rubu, fotonuotrauku ir rusyje buvusiu daiktu vertes atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmete, padares išvada, kad buto saugojima ieškovas patikejo savo giminaiciui K. V. , nesikreipe i baudžiamaja byla tyrusius pareigunus del jam priklausancio turto apsaugos, todel nera pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta jo turto apsauga. Taciau su tokia teismo išvada visiškai sutikti negalima. Atmesdamas šia ieškinio dali, pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino visu reikšmingu bylos aplinkybiu, tuo pažeisdamas civilinio proceso teises normas, todel šia bylos dali išsprende neteisingai ir tai yra pagrindas sprendima pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).

Ieškovo sulaikymo bei kardomosios priemones – suemimo – paskyrimo jam metu galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu buvo nustatyta, kad jeigu suimtasis turi turta ar buta, liekanti be priežiuros, tai kvotejas, tardytojas, prokuroras, teisejas, teismas privalo imtis priemoniu jiems apsaugoti. Apie tai jie praneša suimtajam. Byloje yra nustatyta ir negincijama aplinkybe, kad ieškovas N. I. jo sulaikymo metu nuosavybes teise turejo 32/100 dalis buto, esancio Nemuno g. 26-5, Kaune. Byloje nera jokiu duomenu ir atsakovai neteigia, kad ieškovui priklausancioje buto dalyje, ji sulaikius, gyveno ieškovo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris galejo prižiureti buta. Tai reiškia, kad, ieškova sulaikius, o po to paskyrus kardomaja priemone – suemima, ieškovui priklausanti buto dalis liko be priežiuros. Taciau, kaip matyti iš 2001 m. vasario 21 d. nutarimo (baudžiamoji byla Nr. 52-3-085-00, t. 2, b.l. 117), areštuojant ieškovui priklausanti buta, nebuvo imtasi jokiu priemoniu nei butui, nei jame esanciam turtui apsaugoti. Tokiu priemoniu nesieme ir antstolis, 2002 m. vasario 20 d. aprašydamas areštuota buto dali, taciau neaprašes turte buvusiu namu apyvokos daiktu ir nesiemes priemoniu, kad jie butu saugomi (vykdomoji byla Nr. 1937-17/2002, 2002 m. vasario 20 d. turto arešto aktas). Pirmosios instancijos teismo posedžio metu apklaustas liudytojas K. V. (t. I, b.l. 188-189, t. II, b.l. 109-110) nurode, kad jam ieškovas buto raktus dave buto remonto atlikimui, i buta užeidavo karta per menesi pažiureti, taciau nepatvirtino, kad jam buvo pavesta saugoti buta ar jame esancius daiktus. Tai, kad nebuvo imtasi priemoniu saugoti bute esancius daiktus, patvirtino ir liudytojas V. V. (t. II, b.l. 110). Tokiu budu tiek ikiteisminio tyrimo pareigunams, tiek teismo antstoliui nesiemus istatymo nustatytu priemoniu areštuojant turta, ji apsaugoti, ieškovas turi teise reikalauti žalos, atsiradusios del bute buvusiu daiktu dingimo, atlyginimo iš valstybes.

Liudytojas V. V. bei liudytojai K. V. (t. I, b.l. 189) ir K. V. (t. II, b.l. 109) patvirtino, kad ieškovo bute buvo baldu, rubu, namu apyvokos daiktu, nors kiek ir kokiu tiksliai negalejo nurodyti. Ieškovas savo ieškiniu bute buvusius namu apyvokos daiktus ivertino 5 750 Lt, rubus – 2 550 Lt bei 10 000 Lt bute buvusias nuotraukas. Be minetu liudytoju parodymu ir paties ieškovo paaiškinimo byloje nera jokiu kitu objektyviu duomenu apie ieškovo bute bei pagalbineje patalpoje (sandeliuke) buvusio turto kieki bei verte, nors tokius duomenis turi pateikti pats ieškovas (CPK 178 str.). Pažymetina tai, kad pirmosios instancijos teismo posedyje pats ieškovas pripažino, jog bute vertingu daiktu nebuvo, gyvenamasis namas buvo be rusio, o sandeliuko jis pats nemates (t. II, b.l. 10). Kolegija atsižvelgia i ta aplinkybe, kad ieškovo gyvenamoji patalpa, kurioje buvo jo nurodyti daiktai, yra vienas kambarys, nesiekiantis 30 kv. m. ploto (vykdomoji byla Nr. 1937-17/2002, 2002 m. vasario 20 d. turto arešto aktas). Todel ieškinyje nurodyta bute buvusiu daiktu kiekis ir bendra verte yra nepagristai dideli, visiškai nepagristai nurodyta nuotrauku verte - 10 000 Lt, o apie sandeliuke buvusius daiktus visiškai nera jokiu objektyviu duomenu. Todel teiseju kolegija daro išvada, kad ieškinys del turtines žalos, atsiradusios dingus ieškovo bute ir pagalbineje patalpoje buvusiems daiktams, yra pagristas tik iš dalies bei priteisia kompensacija už minetus dingusius daiktus, lygia 5 000 Lt, atitinkancia protingumo bei teisingumo reikalavimus (CK 1.5 str.), šia suma padidindama ieškovui iš valstybes priteistos turtines žalos atlyginimo dydi.

Be turtines žalos atlyginimo, ieškovas praše priteisti iš valstybes ir jo patirta neturtine žala, lygia 700 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad, budamas kardomajame kalinime ilga laikotarpi - 2 metus 1 menesi ir 20 dienu, jis prarado sveikata, patyre moraline, psichologine, trauma, reputacijos sumenkinima, kitus neikainotus nuostolius. Šia ieškinio dali tenkindamas iš dalies ir priteisdamas 6 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, teismas nurode, kad ieškovo suemimo trukme yra nepateisinamai ilga, todel jis turi teise reikalauti neturtines žalos atlyginimo. Ieškovo teigini, kad suemimo metu prieš ji buvo naudojamas smurtas ir del to pablogejo jo sveikata, pirmosios instancijos teismas atmete, nurodydamas, kad ieškovo pateikti irodymai tik patvirtina, jog jis buvo apžiurimas gydytoju, taciau teiginys apie panaudota smurta nepagristas jokiais irodymais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio, nustatancio neturtines žalos savoka ir reglamentuojancio tokios žalos atlyginima, pirmaja dalimi yra nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtine žala, paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiuriu neturi buti daromas. Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis, nustatydamas neturtines žalos dydi, yra itvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas reikšmes bylai turincias aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, butina atsižvelgti i tai, kad civilines atsakomybes funkcija yra kompensacine: taikant civiline atsakomybe yra siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kompensuoti del neteisetu veiksmu atsiradusias negatyvias pasekmes. Pinigine kompensacija už neturtine žala negali nukentejusiojo asmens gražinti i pradine padeti, buvusia iki teises pažeidimo, todel tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtines žalos atlyginimo dydi, pagristai nustate, kad ieškovo suemimo trukme yra nepateisinamai ilga ir padare pagrista išvada, kad ieškovas turi teise i neturtines žalos atlyginima. Šios išvados negincija ir atsakovai. Teismas taip pat pagristai atmete ieškovo teiginius apie tai, kad prieš ji buvo naudojamas smurtas - šiems teiginiams pagristi byloje nera pakankamai objektyviu duomenu. Taciau nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas nepakankamai atsižvelge i ta aplinkybe, kad, kaledamas nepagristai ilga laika, ieškovas iš tiesu turejo patirti pakankami stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus bei emocine depresija. Nors byloje ir nera nustatyta, kad laikino sulaikymo bei ikalinimo vietose prieš ieškova buvo naudojamas smurtas, del ko galejo buti pakenkta ieškovo sveikatai, taciau reikia pripažinti, kad nepagristai ilgo ikalinimo faktas pats savaime negali nepakenkti ieškovo fizinei ar psichinei sveikatai bei tokio pakenkimo pasekmes išryšketi veliau. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, nustatytas neturtines žalos atlyginimo dydis yra nepagristai mažas. Taciau negalima sutikti ir su paties ieškovo nurodytu ir reikalaujamu priteisti neturtines žalos atlyginimo dydžiu - 700 000 Lt. Kaip jau mineta, ieškovas nepateike jokiu objektyviu duomenu apie prieš ji naudota smurta sulaikymo ar ikalinimo metu, o taip pat jokiu duomenu apie atsiradusius konkrecius sveikatos sutrikimus, kurie butu susije su jo ilga ikalinimo trukme. Ieškovas iki sulaikymo bei suemimo neužeme jokiu valstybiniu ar visuomeniniu pareigu, del kuriu praradimo galetu žymiai nukenteti jo reputacija visuomeneje. Nustatant neturtines žalos dydi, o šiuo atveju neturtines žalos, patirtos del nepateisinamai ilgos suemimo trukmes, butina atsižvelgti i nagrinejant analogiškas bylas susiklosciusia teismu praktika bei vadovautis teisingumo, protingumo bei sažiningumo kriterijais (CPK 4 str., CK 1.5 str.). Ivertinusi visas aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, kad susiklosciusia teismu praktika bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijus atitinkantis ieškovo patirtos neturtines žalos atlyginimo dydis yra 20 000 Lt, todel pirmosios instancijos teismo priteista neturtines žalos atlyginimo dydi padidina iki šios sumos. Del šiu aplinkybiu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo, keiciama, nes šia ieškinio dali teismas išsprende, tinkamai neivertines visu minetam reikalavimui išspresti svarbiu bylos aplinkybiu, todel ši bylos dalis išspresta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendima ir priteista žalos atlyginima padidinus, atitinkamai padidinama ir ieškovo turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi suma (CPK 93 str. 4 d., 98 str., t. I, b.l. 23, 62).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsejo 6 d. sprendima pakeisti.

Šiuo sprendimu iš atsakovo Lietuvos Valstybes ieškovui N. I. priteista neturtines žalos atlyginimo suma padidinti iki 20 000 Lt, turtines žalos atlyginimo suma padidinti iki 14 800 Lt, o išlaidu advokato pagalbai atlyginimo suma padidinti iki 550 Lt. Kita Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsejo 6 d. sprendimo dali palikti nepakeista.

Teisejai Virginija CekanauskaiteAudrone JarackaiteDonatas Šernas