- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- ATP-311-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00936-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo A. V. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 158 Eur bauda su automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. J. V., konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 16 d., apie 25.28 val. (duomenys neskelbtini) trečiajame kilometre vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas sunkus – 2,97 promilės – girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti – teisė vairuoti jam atimta. Pažeidimą padarė pakartotinai, kai jam paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Be to, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Iš A. J. V. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pastarasis nesutinka su jam priklausančio automobilio konfiskavimu. Nurodo, kad teismas automobilį konfiskavo nepagrįstai, neatsižvelgė į tai, kad automobilis buvo nuvarytas, automobilio dokumentai yra pas jį. Mano, kad jis (A. J. V.) be jokio pagrindo teismo posėdyje buvo klausinėjamas apie buitines smulkmenas ir namų aplinką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. J. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą.
A. J. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu ATPK straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-70-788/2015). Tam yra būtina išsiaiškinti, ar šis daiktas (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti pažeidėjo tėvui priklausantį automobilį. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismo posėdyje A. J. V. nurodė, jog automobilio raktelius jis laiko automobilyje arba spintelėje ir tai žino visi namiškiai. Taip pat nurodė, kad sūnui A. nesunku rasti raktelius, jų namai nerakinami, jis dirba laukuose, esančiuose už pusės kilometro nuo namų. Į pateiktus klausimus atsakė, kad automobiliai „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Nevada“ priklausė jam, o automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – žmonai. Jo sūnus vagiliauja, yra nepatikimas asmuo, automobiliu gali išvažiuoti ir be raktelių, tiesiog sujungęs laidus. Tąkart jaunesniajam sūnui pasakius, kad matė automobiliu važiuojant A., jis pagalvojo, jog nieko tokio (35–36 b. l.). Taigi akivaizdu, kad A. J. V. nesiėmė jokių priemonių ir nesudarė kliūčių kitiems asmenims naudotis jo automobiliu – automobilio raktelių palikimas pačiame automobilyje ar visiems namiškiams žinomoje vietoje rodo didelį pastarojo nerūpestingumą ir neatsakingumą. Be to, net ir žinodamas, kad sūnus išvažiavo jam priklausančiu automobiliu, pats jį vertindamas kaip nepatikimą, nesiėmė jokių priemonių tokiems veiksmams užkirsti, t. y. atsainiai elgėsi savo turto atžvilgiu. Nors A. J. V. nurodė nežinojęs apie sūnaus daromus pažeidimus, toks jo teiginys vertinamas kritiškai – iš bylos matyti, kad A. V. ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant A. J. V. priklausančius automobilius (12–13 b. l.). Teismo vertinimu, A. J. V. neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, elgėsi lengvabūdiškai, rizikingai ir neatsakingai. Kadangi pastarasis nerealizavo savo, kaip savininko, teisių ir pareigų visa apimtimi, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti savo nuosavybę, todėl turi patirti ir neigiamus tokio neatsakingo savo elgesio padarinius – nuosavybės praradimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šį nutarimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.