Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta bausmė – laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu D. M. uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja J. B. bei ji įpareigota nuo 19 val. iki 6 val. būti namuose adresu: (duomenys neskelbtini).

Iš D. M. J. B. priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

D. M. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji įtraukė į prostituciją nepilnametę J. B., taip pat organizavo ir pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, gaudama ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą pajamų, t. y. 2018 m. balandį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, užmezgė su ja artimus santykius ir, pasinaudodama jos įgytu pasitikėjimu, socialine padėtimi, pažeidžiamumu dėl jos jauno amžiaus, turėdama tikslą pelnytis iš nepilnametės prostitucijos, įkalbėjo ją verstis prostitucija, – už piniginį atlygį lytiškai santykiauti su vyrais ir tenkinti jų aistrą kitokiais būdais. Po to nuo 2018 m. balandžio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2018 m. birželio 1 d., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, žinodama apie nukentėjusiosios J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametystę, organizavo jos prostituciją, t. y. internetinėje svetainėje www.pazintysxxx.com sukurtose anketose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė J. B. bei kitas nenustatytas nuotraukas ir šių anketų pagalba nuolatos reklamavo bei siūlė nukentėjusiosios nepilnametės J. B. teikiamas lytines paslaugas ir asmenų lytinės aistros tenkinimą kitokiu būdu už piniginį atlygį, nustatė teikiamų lytinių paslaugų įkainius, priėmė prostitucijos paslaugų užsakymus iš klientų, derino lytinių paslaugų suteikimo laikus bei vietas, po to organizavo J. B. nuvežimą į iš anksto sutartas klientų nurodytas vietas (duomenys neskelbtini), kuriose nukentėjusioji nepilnametė J. B. suteikdavo prostitucijos paslaugas už atlygį D. M. nurodytiems nenustatytiems klientams jų transporto priemonėse, gyvenamosiose vietose bei viešbučiuose, o už tai gautas visas pajamas perduodavo D. M..

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nukentėjusios J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, nustatydamas jai priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tačiau šių savo teiginių nukentėjusioji niekaip nepagrindė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieš patirtą nusikalstamą veiką, taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiškiniai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms, nuteistosios galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai J. B. iš nuteistosios D. M. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, įvertino, jog ji patyrė dvasinį ir fizinį skausmą, nepatogumus. Po patirtos psichinės traumos išryškėjo nukentėjusios pažeminta savivertė, padidėjo nerimo ir depresijos požymiai, kontrolės poreikis (t. 2, b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra faktinių duomenų, jog dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai būtų atsiradę ilgalaikiai ir sunkūs padariniai. Byloje esančioje 2019 m. vasario 14 d. Psichologo išvadoje tokių padarinių nekonstatuota. Joje nustatyta tik tai, kad patirta sunki trauminė patirtis turi tiesioginės įtakos esamam nukentėjusiosios emocinės būsenos pablogėjimui. Objektyvių duomenų, kad prieš nukentėjusiąją būtų naudojamas fizinis smurtas, jai sutrikdyta sveikata, taip pat byloje nesurinkta. Kita vertus, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir nuteistosios turtinę padėtį: viena augina du mažamečius vaikus, jos pragyvenimo pajamos yra gaunamos socialinės pašalpos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino ir priešingų interesų – nukentėjusiosios ir nuteistosios – pusiausvyrą.

Taigi, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ypatingai į J. B. patirtų išgyvenimų pobūdį, kad dėl nusikalstamų veiksmų ilgalaikės, neatstatomos pasekmės neatsirado, D. M. iš nukentėjusios prostitucijos pelnėsi ne ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. birželio 1 d., nusikalstamų veiksmų atlikimo metu nukentėjusioji buvo sulaukusi 17 metų ir beveik 5 mėnesių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad remiantis formuojama kasacinio teismo praktika bylose, susijusiose su prekyba žmonėmis, vaiko pirkimu arba pardavimu, vidutiniškai priteisiama apie 3 696 Eur neturtinei žalai atlyginti, o su nepilnamečių, mažamečių išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu – apie 5 478 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-576-699/2015, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-176-693/2017 ir kt.).

Todėl nukentėjusios prašymas padidinti jai priteistą neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas, o apskųstoji teismo nuosprendžio dalis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.