- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- 1-454-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42581-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 20.10 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet (duomenys neskelbtini), pašaliniams asmenims dėl minėto automobilio vairuotojo sukeltų avarinių situacijų iškvietus policijos pareigūnus, pastariesiems alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam buvo nustatytas 2,25 prom. girtumas.
Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną išvažiavo apie 20 val., galvojo, kad suspės į parduotuvę, bet nespėjo, todėl nuėjo į kavinę–restoraną ir nusipirko 0,5 l degtinės. Pagalvojo, kad alkoholį išgers automobilyje, kad namuose neerzintų (duomenys neskelbtini) J. R. Sustojo stotelėje, išgėrė alkoholį, užmigo, po to jį pažadino policijos pareigūnai. Išgėręs alkoholio važiavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sankryžoje jį surado policijos pareigūnai. Sutinka su nustatytu girtumo laipsniu. Su (duomenys neskelbtini) gyvena kartu po vienu stogu, ji sutinka būti jo laiduotoja, dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad gailisi dėl savo poelgio, džiaugiasi, jog nieko nesužalojo, daugiau taip nesielgs, alkoholio nebevartoja, suprastėjo sveikata, lankosi gydymosi įstaigose.
Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja J. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos (duomenys neskelbtini), bet jie gyvena vienuose namuose. Kaltinamasis jai papasakojo apie tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šį jo poelgį ji vertina kritiškai. Mano, kad galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, prižiūrės, kad nevartotų alkoholio ir važiuotų gydytis. Pageidautų, kad laidavimas būtų skirtas be užstato, nes turi skolų, finansinių įsipareigojimų.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. visą dieną buvo darbe, darbą baigė apie 19 val. Ten alkoholio nevartojo, nes jiems ateinant į darbą ir išeinant iš darbo reikia visada pasitikrinti blaivumą. Baigęs darbus (duomenys neskelbtini), išvažiavo namo į Vilnių. Atvykęs sustojo kavinėje nusipirkti alkoholio – 150 g ir 0,5 l ar 0,7 l degtinės, tiksliai nepamena. Neatsimena kavinės, iš kurios pirko, pavadinimo, taip pat nežino jos adreso. Geria labai dažnai ir ne po truputį, išgeria iš karto visą butelį. Kada tiksliai išgėrė nusipirktus alkoholinius gėrimus, nepamena, nes buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Neatsimena, ar dėl savo stipraus neblaivumo buvo sukėlęs avarines situacijas kitiems eismo dalyviams. Atsimena, kad sustojo netoli savo namų, kur tiksliai, nepamena, o sustojęs užmigo. Atsimena, kad policijos pareigūnai atidarė jo automobilio duris ir iš jo rankų iškrito degtinės butelis. Po to pareigūnai pildė dokumentus, ant kurių jis pasirašė. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai dėl to gailisi (b. l. 51–53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. T. parodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. vakare išėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini). Netikėtai apie 20.15 val. pamatė pilkos spalvos automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį automobilį iš karto atkreipė dėmesį, nes jai einant (duomenys neskelbtini), jis ją pralenkė, važiavo ne savo kelio puse, t. y. kaire puse, kuria ji ėjo. Ji pasitraukė kaip galėdama labiau į kairę pusę, automobilis pravažiavo pro ją, vos neužvažiuodamas ant jos. Po to automobilis pradėjo sukti (duomenys neskelbtini). Sukdamas automobilis metėsi į dešinės pusės šalikelėje esantį medį, vos į jį neatsitrenkė, tada pavažiavo atbulas ir suko į kairę pusę, kur šalikelėje taip pat stovėjo medis, į kurį jis vos neatsitrenkė. Automobilis, pagaliau įsukęs į (duomenys neskelbtini), vingiavo po visą kelią, važiavo viduryje, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Pamačiusi, kaip minėtas automobilis važiuoja, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Minėtas automobilis nuvažiavo ir sustojo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, o ji priėjo prie jo. Jai priėjus, automobilio variklis dar buvo užvestas, matė vairuotoją, sėdintį vairuotojo pusėje, tačiau atpažinti negalėtų, nes buvo tamsu. Jai stovint prie minėto automobilio ir laukiant policijos pareigūnų, minėto automobilio vairuotojas užmigo padėjęs galvą ant vairo, ir automobilio variklis užgeso. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie supildė dokumentus. Ji parašė paaiškinimą ir išėjo namo. Kol laukė atvykstančių pareigūnų, iš minėto automobilio niekas neišlipo ir niekas neįlipo (b. l. 33–35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. R. parodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. apie 20.00 val. išėjo pasivaikščioti. Visada eina kelkraščiu prieš atvažiuojantį automobilį, nes ten nėra pėsčiųjų tako. Eidama (duomenys neskelbtini) link sankryžos (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip jai iš nugaros atvažiuoja automobilis, važiuoja labai lėtai ir „pypsina“. Po to automobilis važiavo toliau, mėtėsi po visą kelią, išvažiuodamas į priešpriešinę kelio pusę, taip pat važiuodamas kelis kartus stabtelėjo ir vėl važiavo. Netrukus automobilis sustojo priešpriešinėje eismo juostoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stovėjo. Tai buvo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji priėjo arčiau prie sustojusio automobilio, pamatė, kad prie vairo sėdi vyras, padėjęs galvą ant vairo, kuris galimai miega. Automobilio variklis buvo įjungtas. Tai pamačiusi iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie galimai girtą vairuotoją. Netrukus minėto automobilio vairuotojas užgesino automobilio variklį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, ji parašė paaiškinimą ir nuėjo namo. Visą laiką, kai pastebėjo automobilį ir iki kol atvyko policijos pareigūnai, iš automobilio niekas nebuvo nei išlipęs, nei įlipęs. Vyro atpažinti negalėtų, nes matė jį tik iš šono ir buvo labai tamsu (b. l. 37–39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. apie 20.30 val. patruliavo kartu su kolega, kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Opel“, kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjos A. T. ir M. R., kurios matė vairavimo faktą. Ten pat stovėjo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užgesintu varikliu, kurio priekinis ir galinis buferiai buvo truputį apgadinti – nubrozdinti. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, J. M., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras kalbėjo nerišliai. Patikrinus jo neblaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2,25 prom. girtumas, antru – 2,59 prom. girtumas. Paklausus, kada asmuo vartojo alkoholį, šis pareiškė, kad prieš 3 val. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į Minsko pl. 21, o vairuotojui įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Jie patys vairavimo fakto nematė (b. l. 29–31).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 7-o skyriaus vyriausiojo patrulio 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 8 d. patruliuodamas iš budėtojų gavo pranešimą, kad sankryžoje sustojo pilkos spalvos automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas visiškai neblaivus. Pranešė praeivė. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjos A. T. ir M. R., kurios matė vairavimo faktą. Prie pranešėjų (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užgesintu varikliu, vairuotojo vietoje sėdėjo J. M., kuris atrodė akivaizdžiai stipriai neblaivus. Patikrinus jo blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,25 prom. girtumas, antru – 2,59 prom. Asmuo teigė, kad alkoholį vartojo prieš 3 val., aplinkoje sunkiai orientavosi, kalbėjo nerišliai, pastovėti ant kojų negalėjo. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į Minsko pl. 21. Prie tarnybinio pranešimo pridėti vairavimo faktą mačiusių žmonių paaiškinimai, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės apžiūros protokolas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 10).
Iš 2022 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 42–43).
Iš 2022 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 40–41).
Iš alkotesterio rodmenų duomenų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. 20.50 val. J. M. buvo nustatytas 2,25 prom. neblaivumas, o 21.09 val. – 2,59 prom. (b. l. 12–13). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 14).
Iš 2022 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad J. M. užfiksuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 11).
VšĮ „Emprekis“ 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, vidutinė 2007 m. gamybos transporto priemonės „Opel Vectra“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 2220 Eur (b. l. 24).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. M. (b. l. 23).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes; paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną išvažiavo apie 20 val., galvojo, kad suspės į parduotuvę, bet nespėjo, todėl nuėjo į kavinę–restoraną ir nusipirko 0,5 l degtinės; pagalvojo, kad alkoholį išgers automobilyje, kad namuose neerzintų (duomenys neskelbtini) J. R.; sustojo stotelėje, išgėrė alkoholį, užmigo, po to jį pažadino policijos pareigūnai; išgėręs alkoholio važiavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sankryžoje jį surado policijos pareigūnai; sutinka su nustatytu girtumo laipsniu. Jo kaltę taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. T., M. R. ir T. V. parodymai; alkotesterio rodmenų duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 8 d. 20.50 val. J. M. buvo nustatytas 2,25 prom. neblaivumas; 2022 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti J. M. neblaivumo požymiai; Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 7 skyriaus vyriausiojo patrulio 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas, 2022 m. lapkričio 16 ir 24 d. kitų objektų apžiūros protokolai. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. M., veikdamas tiesiogine tyčia, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo (duomenys neskelbtini) J. R. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryta nusikalstama veika padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 74–75), per vienerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, baudos sumokėtos (b. l. 76–78), iš jo žodžių – anksčiau dirbo, bet bendrovė bankrutavo, todėl dabar yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo (duomenys neskelbtini) J. R. prašymas perduoti J. M. jos atsakomybei pagal laidavimą.
Laiduotoja neteista, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai. (Duomenys neskelbtini) elgesį vertina kritiškai. Šios aplinkybės leidžia laikyti J. R. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam neblaivumo laipsniui, pavojingai manevravo, sukeldamas pavojų savo ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, tačiau kartu atsižvelgiant ir į tai, jog jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. (b. l. 56).
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, kuris apibrėžtas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo J. M., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra J. M. (b. l. 23). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. M. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54–59), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2‑ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62–67), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
J. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti J. M., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Taip pat išaiškinti J. M., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Išaiškinti J. R., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.