Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

viešame teisme posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. IĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą (pareiškėjas J. K. individuali įmonė) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atkreipė dėmesį, kad Komisija, taikydama ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo nepilnai susipažinusi su visa bylos medžiaga. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-02/2007. Komisija savo sprendime neargumentavo, kodėl neturi būti taikomos AKĮ arba TKĮ imperatyviai numatytos sankcijos, o turi būti remiamasi tik ATPK nuostatomis, leidžiančiomis neskirti įstatyme numatytos sankcijos.

Nesutinka su Komisijos teiginiu, kad sankcija – licencijos panaikinimas taikoma, kai įmonė ne vieną kartą pažeidžia AKĮ nuostatas. Taip pat nesutiko su teiginiu, kad remiantis ATPK įtvirtintu principu, jog administracines nuobaudas už vieną pažeidimą skiria vienas organas, todėl kai nagrinėjamoje byloje Tarnyba skyrė nuobaudą, o kitas viešojo administravimo subjektas atima licenciją toks veiksmas yra neatitinkantis ATPK įtvirtintų principų skiriant administracinę nuobaudą, t. y. Vilniaus m. savivaldybės administracija pasirėmusi „ATPK įtvirtintais principais“, nepaisant imperatyvios AKĮ 34 str. 17 d. normos, turėtų neskirti jokios sankcijos nei už vienkartinį, nei už daugkartinį AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. pažeidimą.

II.

Nustatė, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2006 m. rugsėjo 31 d. nutarimais Nr. 3K06-221 Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir Nr. 3K06/222 Taikyti ekonomines sankcijas už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus (Vilniaus apskr. AGK bylos Nr. A(G)-108 48-49, 50-51 l.) paskyrė J. K. individualiai įmonei 2 000 Lt ir 10 000 Lt baudas už AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. ir TKĮ 14 str. 3 d. 1 p. pažeidimus, kadangi 2006 m. rugsėjo 8 d. tikrinimo metu buvo nustatyta, jog J. K. IĮ priklausančiame kioske, esančiame Architektų g. 152, šalia parduotuvės „Lazdynai“, Vilniuje, buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Reikalingais dokumentais nebuvo pagrįstas 57 butelių alaus ir 17 pakelių cigarečių įsigijimas. Šie nutarimai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. ir 2007 m. sausio 12 d. sprendimais buvo pakeisti – nutarimais paskirtos piniginės baudos sumažintos atitinkamai iki 1000 Lt ir 2000 Lt (Vilniaus apskr. AGK bylos Nr. A(G)-108 42-43, 46-47 l.).

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3S-663 Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų (Vilniaus apskr. AGK bylos Nr. A(G)-108 18-20 l.) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie J. K. IĮ taikytas ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 7 ir 51.5 punktais, Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383, 7 ir 39.6 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-641 patvirtinta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-640 patvirtinta Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo Vilniaus mieste tvarka ir atsižvelgdamas i Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės 2007 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 3S-663, 2007 m. balandžio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 40-305, kuriuo nuo 2007 m. gegužės 21 d. panaikino 1997 m. liepos 1 d. ir 1999 m. sausio 8 d. J. K. IĮ išduotų licencijų Nr. 125K00 ir Nr. T0483K verstis mažmenine prekyba alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc., ir tabako gaminiais galiojimą (Vilniaus apskr. AGK bylos Nr. A(G)-108 14, 31 l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis, numatanti įmonių, kurioms paskirtos ekonominės sankcijos, licencijų panaikinimą už Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atlieka visų pirma prevencinę funkciją. Pažymėjo, kad jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai ar net gyvybei, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl taikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Toks neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime konstatavo, kad Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 5 dalis ir Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių 39 ir 40 punktų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad licencijos galiojimo panaikinimas nėra savitikslis dalykas, jis yra naujos licencijos neišdavimo sąlyga ir prielaida; atsižvelgiant į teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat į visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymu gali būti nustatyta, kad už tam tikrą teisės pažeidimą gali būti skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas bei naujos licencijos neišdavimas.

Atsižvelgus į minėtuose Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. ir Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. nurodyti pažeidimai yra pakankamas pagrindas panaikinti įmonei išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais galiojimą, išskyrus tuos atvejus, jei pačios licencijos panaikinimas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, panaikindama pareiškėjos licenciją, turėjo vadovautis ATPK nuostatomis, nes atsakomybė už Alkoholio it tabako kontrolės įstatymų pažeidimą yra taikoma laikantis šių įstatymų atitinkamai VI ir IV skyriuje nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taikomas tik šių įstatymų nurodytais atvejais, todėl sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė privalėjo vadovautis ATPK 30, 30¹ str. nuostatomis ir turėjo teisę neskirti nuobaudos. Taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nuobaudas už vieną pažeidimą skiria vienas organas, nes taikant atsakomybę už Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimą, ATPK 250 str. 8 p. nustatyta taisyklė netaikoma.

Alkoholio, kaip ir tabako, gaminiai yra priskiriami specialiems produktams, kurių apskaitai, gamybai, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai ir tabako gaminiai yra žalingi žmonių sveikatai, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti atitinkamus apribojimus ar reikalavimus šių produktų gamybai, prekybai ar vartojimui bei numatyti itin griežtą atsakomybę už minėtų reikalavimų nesilaikymą. Be to, licencijos galiojimo panaikinimo paskirtis yra ne baudimas, o tokių pažeidimų prevencija, taigi įstatymo leidėjas tokią griežtą atsakomybę numatė prevenciniais tikslais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pardavinėjo ir laikė 57 butelius alaus ir 17 pakelių cigarečių be privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju licencijos panaikinimas įmonei yra proporcinga (adekvati) sankcija padarytam pažeidimui. Todėl atsakovės patikslintas prašymas tenkinamas, o Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. S-92-(A(G)-108) dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 „Dėl licencijų (UAB „Budabaras“ ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ 2 dalį naikinamas.

III.

Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino bylos aplinkybes ir nustatė, kad pas pareiškėją rasti 57 alaus buteliai bei 17 cigarečių pakelių, be jokių juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų yra toks pažeidimas, už kurį taikyta sankcija – licencijų panaikinimas yra adekvati padarytam pažeidimui. Apeliantas nepateikia įrodymų bei svarių argumentų, kurie patvirtintų, kad toks kiekis alkoholio ir tabako gaminių yra nedidelis, lyginant su paties apelianto apyvarta, arba kitų itin svarbių aplinkybių, kurios suponuotų minėtos sankcijos neadekvatumą todėl teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

Atmestini apelianto argumentai dėl Taisyklių 50 punkto taikymo šioje byloje. Atkreipia dėmesį, kad šis punktas kalba visai apie kitą faktinę situaciją nei yra šioje byloje, be to, iš cituojamo punkto akivaizdu, kad net jei ir būtų galima taikyti šia nuostatą nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas nėra atlikęs veiksmų, numatytų šiame punkte, t.y. įmonė, kuri įspėjama dėl licencijos atėmimo, privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti panaikintas licencijos galiojimas. Pašalinusi šias priežastis, įmonė privalo apie tai raštu informuoti licenciją išdavusią instituciją. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas vėliau būtų pateikęs juridinę galią turinčius alkoholio ir tabako gaminiams reikalingus įsigijimo ar gabenimo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. S-92-(A(G)-108) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 2 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas licencijos Nr. 125K000 verstis mažmenine prekyba alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc., ir licencijos Nr. T0483K tabako gaminiais galiojimas (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos bylos Nr. A(G)-108, l. 14). Šį įsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė vadovaudamasis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 7 ir 51.5 p. ir Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2006 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383, 39.6 p.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. sprendimu atsakovo prašymą patenkino ir panaikino Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. S-92-(A(G)-108).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis ir LR tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustato ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą už LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nustatytus pažeidimus.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-21 nutarimu Nr. 3K06/221 pareiškėjui už LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimą paskyrė ekonominę sankciją – 2000 Lt baudą su alkoholinių gėrimų konfiskavimu. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už <...> šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2–11 punktuose, 2 dalies 2–9 punktuose, 5–11 dalyse nustatytų alkoholio produktų pardavimo, laikymo, gabenimo reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų bauda. 2007 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-02/2007 buvo sumažinta Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-21 nutarimu Nr. 3K06/221 J. K. individualiai įmonei skirta 2000 litų bauda iki 1000 (vieno tūkstančio) litų baudos. Faktinių aplinkybių visuma, kad įmonė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą nubausta pirmą kartą, individualios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančios individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko, kaip fizinio asmens, turto, įmonė 2005 metais dirbo nuostolingai, 2006 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, įmonė yra maža, įmonės savininkas J. K. pagal 2006-05-12 vartojimo kredito sutartį yra paėmęs iš banko 9000 litų paskolą ir kiekvieną mėnesį turi mokėti bankui po 303,70 Lt, teismui sudarė pagrindą išvadai, kad atsakovės 2006-09-21 nutarimu Nr. 3K06/221 (b.l.6-7) pareiškėjai skirta 2000 litų bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, įmonės pajamoms, akivaizdžiai per didelė ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu įmonei skirta 2000 litų bauda teismo buvo mažintina iki Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos minimumo - 1000 litų.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-21 nutarimu Nr. 3K06/222 J. K. individualiai įmonei už Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą pritaikė ekonominę sankciją – paskyrė 10 000 Lt baudą, tai yra paskyrė minimalaus dydžio ekonominę sankciją, numatytą Tabako kontrolės įstatymo ( 2003-11-20 redakcija ) 26 straipsnio 5 dalyje. Tačiau 2007 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-533-3/2007 buvo pakeistas Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006-09-21 nutarimas Nr. 3K06/222 ir J. K. individualiai įmonei pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalį paskirta 2000 Lt bauda. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad įmonė pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, įmonės komercinė veikla yra nuostolinga, teisės pažeidimo dalykas nėra didelis, pinigine išraiška sudaro tik 56,85 Lt, padarė išvadą, kad paskirta piniginė bauda už teisės pažeidimą yra akivaizdžiai per didelė, nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to yra neteisinga, dėl to vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. K. individualiai įmonei skyrė mažesnę piniginę baudą nei Tabako kontrolės įstatymo (2003-11-20 redakcija ) 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta minimali.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-21 nutarimu Nr. 3K06/221 ir 2006-09-21 nutarimu Nr. 3K06/222 konstatuoti pareiškėjo padaryti LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimai, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus ir bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (sprendimas administracinėje byloje Nr. A261 – 96/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. A525-346/2009), daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pasirinkimo teisės spręsti – panaikinti licencijas ar jų nepanaikinti.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtuose 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog teismas, net ir tuo atveju, kai yra padarytas toks įstatymo pažeidimas, už kurį nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas, turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas, o ginčijamas administracinis aktas tokiu atveju gali būti naikinamas ar keičiamas.

Remiantis byloje surinktais duomenimis darytina išvada, kad parduodamų ir laikomų alkoholiniai gėrimų ir tabako gaminių, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, kiekis nevertintinas kaip itin didelis ar keliantis didelę grėsmę. Tai patvirtina ir tai, kad pareiškėjui buvo paskirta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda ir žemesnė nei Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda. Byloje duomenų, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas būtų pakartotinis ar piktybiškas, nėra. Pareiškėjas pažeidimų tyrimui ir nustatymui nekliudė. Atsižvelgdama į išdėstytą, įvertindama pažeidimo pobūdį, jo mastą, nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju veikos žalingumas visuomenei nėra itin didelis, papildomos ekonominės sankcijos taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, todėl yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 2 punktą. Konstatuotina, kad sankcijos tikslai bus pasiekti ir neskiriant papildomos licencijos galiojimo panaikinimo sankcijos.

Pabrėžtina, kad nors Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvuojamoji dalis ne visai tiksli, tačiau pareiškėjo skundas iš esmės išspręstas tinkamai, todėl naikinti šį Komisijos sprendimą nėra pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją kreipėsi prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 dalį, tačiau Komisija, nors ir tenkindama pareiškėjo skundą, minėtos įsakymo dalies nepanaikino, o įpareigojo tokius veiksmus atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Darytina išvada, kad minėto Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis nėra tiksli, todėl turėtų būti pakeista, o skundžiamo įsakymo dalis panaikinta.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į aukščiau minėtas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimas panaikinamas (ABTĮ 143 straipsnis), priimamas naujas sprendimas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį ir panaikinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo J. K. IĮ apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. S-92-(A(G)-108). Pareiškėjo J. K. individualios įmonės skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 2 punktą.