Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-90-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
1S-90-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-5-00054-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-90-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00054-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 357-260 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos M. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie šios bausmės buvo pridėta dalis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu M. M. paskirtos bei neatliktos bausmės, paskiriant jam galutinę 5 (penkerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-260 nutarta taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-260 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, jam nepasisekė, kad klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendė teisėjas J. M., kadangi jo (nuteistojo) bendrininkui prieš 4 (keturis) mėnesius kita teisėja leido likusią bausmės dalį atlikti laisvėje.

4.2. Pasak nuteistojo, paskutiniuosius 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Alytaus pusiaukelės namuose. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, drausmine tvarka jis baustas nebuvo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vos 25 balus ir prilyginama žemai rizikos grupei, nuteistasis turi šeimą, mažametę dukrą bei besilaukiančią sutuoktinę. Jo lygtiniam paleidimui, anot M. M., neprieštarauja ir prokuratūra.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo M. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.3. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

7. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors vertinamu atveju buvo nustatytas tik vienas M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai (būdingas nusikaltimų modelis), kurio eliminavimas iš esmės yra neįmanomas, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos M. M. elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, įvertinus jo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje faktinio pagrindo vis dar nėra. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 20 balų, iš ko seka, kad M. M. elgesio korekcija išimtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas M. M. nėra pirmasis – praeityje jis buvo teistas dar keletą kartų, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skirtos ir švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės (bauda), taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, ir vėl nusikalto, nagrinėjamu atveju – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, kas esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai vis dar kelia pagrįstų abejonių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad M. M. savo neteisėtus veiksmus yra linkęs pateisinti, savo nusikaltimus paaiškindamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bendravimo ratu, gyvenamąja aplinka bei pajamų trūkumu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo požiūris į savo nusikalstamus veiksmus šiuo metu jau yra pakitęs – jis suvokia, kad bet koks nusikaltimas yra nepateisinamas, tačiau, įvertinus kitų Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų M. M. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, akivaizdu, kad tokį nuteistojo požiūrio pokytį lėmė ne sąžiningas jo suvokimas apie nusikalstamais veiksmais daromą žalą visuomenei, bet noras kuo greičiau išeiti į laisvę, todėl nelaikytinas nuoširdžiu ir sudarančiu pakankamą pagrindą jo lygtiniam paleidimui.

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas M. M. bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja jo saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Ir vis tik, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai izoliuotas, ryšius palaiko tiek su savo artimaisiais, tiek ir su draugais, bendrauja lengvai, geba palaikyti draugiškus santykius ir pažintis, kas visumoje, įvertinus, paties M. M. išskiriamus jo nusikalstamus veiksmus paskatinusius faktorius – bendravimo ratas bei gyvenamoji aplinka, neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį jam būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog šiuo metu jis yra atsiribojęs nuo neigiamos draugų įtakos, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra pasielgęs impulsyviai, nepagalvojęs apie galimas neigiamas pasekmes, ne visuomet įvertina iškylančių problemų sudėtingumą, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus pernelyg pasitikėdavo sėkme, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad M. M. ne visuomet geba išlaikyti savo tvirtą nuomonę tam tikrais gyvenimo klausimais, tame tarpe ir tinkamų draugų pasirinkime.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl šeimos. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau M. M. atveju, atsižvelgiant į tai, kad šeimą jis turėjo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog laisvėje M. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas M. M. finansinis nestabilumas. Nors, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą, dirbdamas vadybininku transporto srityje, tačiau savo finansinius įsipareigojimus antstoliams, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis yra atidėjęs iki pavasario, kol baigs mokytis Alytaus profesinio rengimo centre vidurinio ugdymo programoje dieniniame skyriuje 12 klasę. Duomenų apie nuteistojo turimas santaupas, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, taip pat nėra, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog nusikaltimą, už kurio padarymą M. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis, be kita ko, įvykdė siekdamas ir finansinės naudos.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kiekvieną savaitgalį turi galimybę grįžti į namus pas savo šeimą, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi realius ilgalaikius planus, dirba, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, dėl ko jis patirtų mažiau nepatogumų ar išlaidų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Todėl vien tai, kad M. M. bendrininkas jau yra paleistas į laisvę jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, atsižvelgiant į tai, kad lygtinio paleidimo taikymas galimas tik visapusiškai įvertinus konkretų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu, pagrįstumu ar ją priėmusio teisėjo nešališkumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis