Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. (A. M.), institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei E. L., 2010 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. M. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010-09-15 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. A. M. kanale, netoli Minijos kaimo, Šilutės rajone, vykdė mėgėjišką žūklę su plūdine meškere, neturėdamas nustatytos formos leidimo, kurį asmuo žvejodamas privalėjo turėti su savimi žvejybos vietoje. Pažeidėjas neturėjo pagavęs žuvies. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.1, 17 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 1 dalį.

2010 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu jam pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį paskirta 113 litų bauda. Skundu (b.l. 4-5) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Pažymi, kad jis turi mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose leidimą, kuris buvo išduotas 2010 m. balandžio 10 d. ir galiojo iki 2011 m. balandžio 10 d., tačiau pažeidimo padarymo dieną dėl aplaidumo pasiėmė seną nebegaliojantį leidimą, kurio terminas baigėsi 2010 m. balandžio 8 d. Teigia, jog tokias pačias aplinkybes jis aiškino ir Institucijos pareigūnui, tačiau pareigūnas į tai neatsižvelgė. Gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pažymi, jog pažeidimą padarė dėl aplaidumo. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos arba pakeisti administracinės nuobaudos rūšį į įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 11-12), tarnybiniais pranešimais (b.l. 13-15), liudytojų M. L. ir V. O. parodymais bei pažeidėjo paaiškinimu nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. A. M. kanale, netoli Minijos kaimo, Šilutės rajone, vykdė mėgėjišką žūklę su plūdine meškere, neturėdamas nustatytos formos leidimo, kurį asmuo žvejodamas privalėjo turėti su savimi žvejybos vietoje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. suformuluotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 12.1, 17 punktų reikalavimus. Taisyklių 12.1 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti be leidimo mėgėjiškai žūklei, o 17 punkte nustatytas reikalavimas žvejams mėgėjams žvejojant su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę, suteiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 „Dėl maksimalių mėgėjiškos žūklės leidimų kainų nustatymo ir nemokamos žvejybos teisės suteikimo“, patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Liudytojais apklausi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai V. O. ir M. L. teismo posėdžio metu parodė, jog 2010 m. rugsėjo 11 d. apie 10.00 val. vykdė aplinkos apsaugos kontrolę Minijos kaime, Šilutės rajone. Pastebėjo du piliečius, kurie vykdė mėgėjišką veiklą, iš kurių vienas pateikė mėgėjiškos žūklės leidimą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs. Šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Byloje pateiktas metinis mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotus, leidimas Nr. 38939, 2010 m. balandžio 10 d. išduotas A. M., kuris galioja iki 2011 m. balandžio 10 d. (b.l. 7). Akivaizdu, jog pažeidėjas turi išduotą leidimą vykdyti minėtą veiklą, tačiau su savimi turėjo pasiėmęs 2009 m. balandžio 8 d. išduotą leidimą Nr. 55599 (b.l. 8).

A. M. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. ATPK 87 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Šiuo atveju Institucija, skirianti administracinę nuobaudą, pirmiausia turi parinkti taikytiną administracinę nuobaudą, o tada ją individualizuoti, atsižvelgdama į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė griežtesnę nuobaudos rūšį – piniginės baudos vidurkį. Parenkant vieną iš įstatyme numatytų alternatyvių administracinių nuobaudų, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau teismo posėdžio metu jis prašo skirti švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, paskirtų nuobaudų įvykdymą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį, kitas svarbias aplinkybes.

Įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, jog A. M. kaltę pripažino, nurodė, jog netyčia su savimi turėjo negaliojantį leidimą. Kaltės pripažinimas nagrinėjamu atveju nepripažįstamas pažeidėjo atsakomybę švelninančia aplinkybe, nes iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog pažeidėjas elgėsi nemandagiai, arogantiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (2008 m. balandžio 10 d. LVAT nutartis Nr. N-444-365/2008). Nagrinėjamu atveju A. M. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas nenuoširdžiu ir nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog pažeidėjas turėjo galiojantį leidimą, tačiau jo nebuvo pasiėmęs su savimi. Nustatyta, jog už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą jis nubaustas pirmą kartą. A. M. yra studentas, dirbantis Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre (b.l. 21). Įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius, jog pažeidėjas pirmą kartą padarė Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais manytina, kad jo atžvilgiu administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas keistinas paskiriant pažeidimo sankcijoje numatytą švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n utaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, kuriuo A. M. pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį paskirta 113 litų bauda, pakeisti. A. M. pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.