Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-823-668/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
II-823-668/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00679-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
J. Š.
Advokatai
Darius Paulikas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-823-668/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00679-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.1; 19.9.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos J. Š. atstovui advokatui Dariui Paulikui,

institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. Š. atstovo advokato Dariaus Pauliko (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Š. 2023 m. liepos 11 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) J. Š. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 1100 Eur bauda dėl to, jog J. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei einamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, o būtent:

2023 m. kovo 25 d. 15.46 val. užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant dviejų kuro kainų dvipusių stendų, ant dviejų degalinės stoginės pusių ir ant vėliavos skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini)“, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. 2023 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) su nurodymu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo (įteikimo) dienos įteisinti arba nukabinti išorinę reklamą, išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys.

2023 m. balandžio 29 d. 12.03 val. pakartotinai patikrinus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š. nenutraukė Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (toliau – Reklamos įstatymas) numatytų reikalavimų neatitinkančios išorinės reklamos naudojimo, neįvykdė nurodymo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protokolo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) išsiuntimo (įteikimo) dienos įteisinti arba nukabinti išorinę reklamą, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, toliau skleidė išorinę reklamą, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

2023 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2023 m. rugpjūčio 11 d. patikslintas pareiškėjos J. Š. įgalioto atstovo Dariaus Pauliko skundas dėl Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. Š. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėja nesutinka su nutarime išdėstytais teiginiais, neva tai Degalinėje įrengti kainų stulpai, kuriame nurodomos degalų kainos, bei degalinės prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ pateikimas ant degalinės sienų ir stoginės laikytinos išorine reklama. Pažymėtina, jog Energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių (toliau – Taisyklės) 41 punkte yra numatyta, kad degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta ūkio subjekto pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų rūšys, markės ir kainos. Atitinkamai, Degalinėje pateikiama informacija apie kuro kainas ir degalinės pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ yra perteikiama tik tam, kad būtų išlaikyta atitiktis Taisyklėms.

Tuo tarpu Reklamos įstatymo 1 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta, jog reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Akivaizdu, jog reklama pagal šį apibrėžimą yra tokia informacijos sklaida, kurios tikslas yra skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Tačiau priešingai nei numatyta Reklamos įstatyme, Degalinėje pateikiama informacija apie kuro kainas ir Degalinės pavadinimą („(duomenys neskelbtini)“) yra skelbiama ne pardavimų skatinimo tikslais, bet siekiant įvykdyti teisės aktais nustatytą prievolę, t. y. pateikti vartotojams būtiną informaciją apie prekes ir paslaugas, kaip tą įpareigoja Taisyklės. Šis tikslas nėra tapatus Reklamos įstatyme numatytam reklamos skleidimo tikslui, kadangi jeigu Degalinėje nebus pateikiamas operatoriaus prekės ženklo logotipas, tai vartotojas negalės atskirti pardavėjo; tuo pačiu, jeigu Degalinėje nebus pateikiama informacija apie kuro kainas, vartotojas negalės jų įvertinti prieš užsipildamas kuro. Tiek „(duomenys neskelbtini)“ logotipo, tiek ir kainų demonstravimas yra atliekamas išimtinai laikantis Taisyklėse numatytos tvarkos ir Taisyklėse numatytiems tikslams pasiekti.

Primintina, jog ANK 18 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pagal kodeksą asmuo neatsako už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Taisyklės, kurios numato pareigą Degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba nurodyti ūkio subjekto pavadinimą, darbo laiką, parduodamų naftos produktų rūšį, markes ir kainos, yra patvirtintos Energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 (toliau – įsakymas). Įsakymas priimtas, patvirtintas ir paskelbtas atsižvelgiant į visas teisėkūros procedūras. Nėra jokių abejonių dėl Įsakymo teisėtumo. Kadangi Pareiškėja elgėsi taip, kaip numatyta Įsakyme, tai ji neatsako už nutarime jai kvalifikuotą veiką.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėja skunde teigia, kad įrengti kainų stulpai, kuriuose nurodomos degalų kainos, bei degalinės prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ perteikimas ant stoginės nėra reklama, o tiesiog Prekybos naftos produktais taisyklių 41 punkte vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Institucija nesutinka su tokiu Pareiškėjos skundo motyvu, kadangi dvipusis kuro kainų išorinės reklamos stendas su turiniu „(duomenys neskelbtini)“ akcija kainos atsiskaitant grynais arba bankine kortele. Nuolaidos su nuolaidų kortelėmis degalams netaikomos“ atitinka Reklamos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą reklamos apibrėžiamą, jog reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą, išorinė reklama apibrėžta, kaip reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šis reklamos stendas neatitinka ir Reklamos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtinto iškabos apibrėžimo, kadangi iškaba Reklamos įstatymo 2 straipsnio l1 dalyje suprantama kaip ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. Tačiau Reklamos įstatymo 2 straipsnio l1 punkte teikiamų paslaugų pavadinimas apibrėžiamas, kaip – „Avalynė“, „Automobilių remontas“ ir kt. kas nagrinėjamu atveju atitiktų „Kuras“, „Degalai“ „Degalinė“ ir kt.

Iš to kas aptarta aukščiau ir paminėtų aplinkybių visumos, akivaizdu, kad reklamai ant statinio (statinio išorėje) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies punktuose aptartos išimtys negali būti taikomos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė privalėjo užtikrinti, jog būtų pašalinta skleidžiama išorinė reklama nuo reklaminio įrenginio.

Pareiškėja sumokėdama nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pripažino padariusi pažeidimą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, o būdama atsakingu asmeniu už reklaminius įrenginius ir išorinės reklamos skleidimą, po gauto pranešimo dėl išorinės reklamos įrengimo, per nustatytą 10 darbo dieną terminą galėjo pateikti prašymą dėl leidimo išdavimo, sumokėdama vietinę rinkliavą, arba privalėjo pašalinti neteisėtai naudojamą reklamą, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėja padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jai jau buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo bylose ROIK: (duomenys neskelbtini), pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, o nuo nutarimo įvykdymo 2023 m. balandžio 7 d. nėra praėję vieni metai. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje (elgėsi neatsakingai, į numatytą bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, surengti žodinio bylos nagrinėjimo neprašė, nesidomėjo byla, nesistengė sumokėti baudos) dėl ko atsirado konkrečios teisinės pasekmės. Todėl Pareiškėjai skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Taigi, iš bylose esančių įrodymų visumos matyti, kad nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusi ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą, o administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį Pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta teisingai, nepažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų), nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų. Tą patį pažeidimą padarius pakartotinai administracinė atsakomybė numatyta pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir užtraukia baudą asmenims nuo 720 iki 1170 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1100 iki 6000 eurų.

ANK 505 straipsnyje nurodytos teisės normos yra blanketinės nukreipiančios į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju į Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą kuris nurodo, jog savivaldybės vykdomoji institucija yra reklamos priežiūros institucija, bei 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nurodo, kad institucija turi teisę įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą – atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos privalo įteisinti arba pašalinti išorinę reklamą, išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą, o tai reiškia, kad pats ginčijamo įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau šiuo atveju pakanka nustatyti, kad nusižengimas padarytas ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo institucijų darbą. Pareiškėjos veiksmų pavojingumas suprantamas ne tiesiogiai, kaip konkrečios materialinės žalos padarymas, o kaip pavojus įstatyminiam reglamentavimui.

Reklamos įstatymo 2 straipsnyje, reklama apibrėžiama, kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą, išorinė reklama apibrėžta, kaip reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose, t. y. statinio viduje arba po stogine.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis draudžia skleisti reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus: 1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla; 2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės; 3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama; 4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą; 5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaba; 6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.

Aptartų duomenų pagrindu nurodoma, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas, bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti. Nagrinėjamu atveju subjektu pasirinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š., kuriai einamų pareigų pagrindu yra suteikti teisiškai apibrėžti įgaliojimai priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ją atstovauti pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, kuriame nurodoma, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. 2023 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) su nurodymu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos įteisinti arba nukabinti išorinę reklamą, išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys. Vadovaujantis ANK 144 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo protokole (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. balandžio 22 d. siūloma sumokėti 70 eurų baudą.

Remiantis ANK 669 straipsnio 1 dalimi, administracinių nurodymų vykdymas vadovaujasi savanoriškumo principu, t. y. administracinio nurodymo vykdymas priklauso nuo asmens valios. Įvykdydamas administracinį nurodymą, asmuo pats pripažįsta savo kaltę. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinė teisena yra baigiama. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. balandžio 19 d. nurodymas įvykdytas, t. y. 70 eurų bauda byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) sumokėta. Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad J. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pripažino padarytą administracinį nusižengimą, tačiau neįvykdė vieno iš reikalavimų – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos įteisinti arba nukabinti išorinę reklamą, išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys, todėl 2023 m. balandžio 29 d. pakartotinio patikrinimo metu teisėtai ir pagrįstai nustatytas pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų – nutraukti neteisėtos reklamos skleidimą – nesilaikymas bei Institucijos nutarimu šie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Institucijos nutarimu J. Š. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) skyrimo pagrindus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o J. Š. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. Š. skundo netenkinti.

Palikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2023 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta