Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. po sutuoktinės I. M. S. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodė kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas B. S.. Pareiškėjai kreipusis į savo tėvo B. S. gyvenamosios vietos notarą dėl jo palikimo, t.y. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo paaiškėjo, kad B. S. po savo sutuoktinės ir pareiškėjos motinos I. M. S. mirties nepriėmė jos palikimo – B. S. ir I. M. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies tenkančios I. M. S. Pareiškėjos tėvas B. S. po pareiškėjos mamos I. M. S. mirties jos palikimą, t.y. I. M. S. bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise priklausiusio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį tenkančią I. M. S., priėmė faktiškai pradėdama tą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos tėvas B. S. po pareiškėjos motinos I. M. S. mirties garažą, esantį (duomenys neskelbtini) naudojo vienas, jį prižiūrėjo, mokėjo garažui tenkančius mokesčius garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu (3-5 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja, esant įrodymų pakankamumui. Be to, nurodė, kad vertinant ar palikimas buvo priimtas faktiškai valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (22-24 b.l.).

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. S. ir I. M. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (10 b.l.). I. M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Pareiškėja R. J. yra B. S. ir I. M. S. duktė (7 b.l.) VĮ Registrų centro išrašas esantis byloje patvirtina, kad B. S. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė sąskaitas, kurios patvirtina, kad po I. M. S. mirties jos sutuoktinis B. S. mokėjo mokesčius garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Vanagas“ mokesčius už faktiškai valdomą turtą (14 b.l.).

Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Sutinkamai su CK 5.50 str. 1 d., neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Po sutuoktinės I. M. S. mirties, jos sutuoktinis B. S. (1964 m. CK 41 str., 2000 m. CK 5.50 str.) nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po I. M. S. mirties notrų biure būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, jog pareiškėjos tėvas B. S. negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. M. S. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais minėtą turtą valdė kaip savininkas, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius bendrijai.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjos tėvas B. S. po savo sutuoktinės I. M. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. S. po savo sutuoktinės I. M. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 41 str., 2000 m. CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3,9p., 92 str., 93 str. 1d., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės I. M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.