- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-20
- Bylos Nr.
- T-XX-11-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Alovzas Marčiulionis, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic Orthoservice"
- Atsakovas
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice" skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą, nustatė:
Aprašomoji dalis
Šalies argumentai
UAB „Baltic Orthoservice" skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 61491,66 Lt turtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nesudarant su UAB „Baltic Orthoservice" sutarties dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos priežiūros draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurios yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, paskirstant įmonėms valstybinio užsakymo kvotas, uždelsiant su įmone sudaryti sutartį dėl aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurios yra apmokamos pagal principą „pinigai paskui pacientą", bei nesuteikiant įmonei informacijos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo nustatyta tvarka, atlyginimą, o taip pat priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 447591,60 Lt turtinės žalos atlyginimą kaip dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nesudarant bei uždelsiant sudaryti minėtas sutartis, negautą pelną.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, sutartis savo esme yra kelių asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Civilinio kodekso 6.154 straipsnio l dalis). Todėl Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nors ir būdama viešojo administravimo subjektu, savo funkcijų įgyvendinimui sudarydama sutartis, tampa civilinių teisinių santykių dalyviu ir turi vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Išdėstytos aplinkybės, kaip nurodyta nutartyje, leidžia daryti išvadą, kad ginčas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytos žalos, nesudarant bei uždelsiant sudaryti atitinkamas sutartis, atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismo manymu, UAB „Baltic Orthoservice" reikalavimas atlyginti nesuteikiant informacijos padarytą žalą taip pat laikytinas civiliniu teisiniu ir išnagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes UAB „Baltic Orthoservice" į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl informacijos suteikimo kreipėsi ne kaip į viešojo administravimo subjektą, o kaip į civilinių teisinių santykių dalyvį, su kuriuo pageidaujama sudaryti atitinkamą sutartį.
Byla teisminga administraciniam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai nagrinėja reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksniais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Šiuo atveju pareiškėja reikalauja atlyginti žalą, padarytą viešojo administravimo subjekto (Valstybinės ligonių kasos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos) sutarties nesudarymu bei delsimu sudaryti sutartį, o taip pat informacijos pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymą nesuteikimu.
Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis numato, jog sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudaromų sutarčių įstatymas nereglamentuoja). Taigi, tokio pobūdžio sutarčių, kurių, pareiškėjos teigimu, atsakovė nesudarė arba uždelsė sudaryti, sudarymas yra reglamentuotas ir civilinės teisės normų. Tačiau šiuo atveju pareiškėja minėtų sutarčių nesudarymu ar uždelsimu sudaryti padarytą žalą kildina iš atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto pareigų pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį, Viešųjų pirkimų įstatymą, teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Kadangi pareiškėja prašo priteisti viešojo administravimo srityje padarytos žalos atlyginimą, jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktą išnagrinėtinas administraciniame teisme.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymas numato, jog informaciją pagal jo nuostatas turi suteikti tik valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (jų apibrėžimas pateiktas įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje), be to, pagal šį įstatymą tokios informacijos tvarkymas turi būti susijęs su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu (l straipsnio l dalis, 3 dalies l punktas). Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėja teigia, jog atsakovas nepateikė jai informacijos, kokia tvarka gali būti sudaryta sutartis, kada bus įvertintos įmonių paraiškos ir priimti atitinkami sprendimai. Pripažintina, jog šiuo atveju pagal minėtas įstatymo nuostatas kalbama apie atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto pareigą suteikti informaciją, todėl reikalavimas dėl atitinkamos informacijos nesuteikimu padarytos žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktą taip pat teismingas administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice" skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alovzas Marčiulionis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Gintaras Kryževičius