Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-592-1198/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
T-592-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31943-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Advokatai
Dalia Dudėnienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-592-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31943-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14;2.10.12; 2.10.14(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 12 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,(Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovui – direktoriui V. P.,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. V. (J. V.), jo gynėjai advokatei Daliai Dudėnienei,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovui – VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojui psichiatrui A. G.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo J. V. (J. V.) pratęsimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi J. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri tęsiama iki šiol.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. spalio 28 d. gautas (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo. Teikime nurodoma, kad J. V. (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose apsigyveno 2020 m. rugpjūčio 19 d. J. V. diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalaujanti dėmesio ir gydymo. Liga pasireiškia paranoidine simptomatika, nemiga, nerimu. Ligos eiga nepertraukiama. J. V. psichikos liga serga nuo 2006 m., ne kartą gydytas stacionare dėl neadekvataus elgesio, agresijos. Gydytojo psichiatro išvadoje yra nurodyta, jog J. V. serga lėtine, progresuojančia psichikos liga, be pasveikimo perspektyvų, reikalinga tęsti ambulatorinį gydymą, kuris užtikrina stabilią asmens psichikos būseną. Nors socialinės globos namuose J. V. užtikrinamas nuolatinis gydymas bei priežiūra, asmuo nesuvokia nuolatinio vaistų vartojimo būtinybės, nepripažįsta savo ligos. Asmuo tenkinasi minimaliais fiziologiniais poreikiais, išlieka gilus ir nekintamas asmenybės regresas. J. V. taikomas ambulatorinis gydymas globos namuose atitinka jo sveikatos būklę ir interesus. Įstaigos darbuotojai nėra užfiksavę gyventojo veiksmų, galinčių kelti grėsmę jo ar kitų globos namuose gyvenančių asmenų sveikatai ar gyvybei, tačiau, atsižvelgiant į gydytojo psichiatro rekomendacijas bei į tai, kad J. V. būdingos pseudohaliucinacijos, jam paskirti geriami vaistai trinami, manoma, jog norint asmeniui užtikrinti pastovų gydymą, vengiant ligos paūmėjimų, tikslinga tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Be priverčiamosios medicinos priemonės nėra galimybės užtikrinti saugių J. V. gyvenimo ir gydymo globos namuose sąlygų.

3. (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovas teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad J. V. nepripažįsta ligos, nenori gerti vaistų, todėl juos jam reikia trinti. Nepripažįsta padarytos veikos. Ryšius palaiko su motina.

4. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. V. liga yra lėtinė, ko pasekoje buvo įvykdyta nusikalstama veika. Liga pripažinta atsparia gydymui. Nevartojant vaistų, liga labai greitai atsinaujintų. Sergant šia liga, žmonės dažnai nepripažįsta, kad serga. Gydymą tęsti yra prasminga. Pilna remisija negali būti pasiekta.

5. J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su pateiktu teikimu.

6. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

7. Gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad paciento būklė yra stabili, nes sistemingai vartojami vaistai, priešingu atveju liga atsinaujintų. Asmuo sutinka su gydymu, todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, neprieštarauja dėl teikimo.

Teikimas tenkinamas.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).

10. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

11. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovo bei gydytojo psichiatro paaiškinimų, iš dalies – paties J. V. paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad J. V. serga lėtine progresuojančia psichikos liga, kuri yra be pasveikimo perspektyvų, todėl būtinas sistemingas ambulatorinis asmens gydymas. Pacientas nesuvokia nuolatinio vaistų vartojimo būtinybės, nors, kaip matyti iš gydytojo psichiatro paaiškinimų, tik reguliariai vartojant vaistus galima kontroliuoti J. V. elgesį. Nors nėra užfiksuota J. V. veiksmų, galinčių kelti grėsmę jo ar kitų globos namuose gyvenančių asmenų sveikatai ar gyvybei, tačiau J. V. būdinga nepastovi nuotaika bei pseudohaliucinacijos, todėl, įvertinus ligos pobūdį, norint asmeniui užtikrinti pastovų gydymą, vengiant ligos paūmėjimų, tikslinga tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą.

12. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog J. V. pasveiko arba pagerėjo jo psichikos būklė bei išnyko jo pavojingumas. Tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovo bei gydytojo psichiatro paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad priverstinis gydymas yra reikalingas ir tikslingas, nes gydytojai turi galimybę kontroliuoti paciento gydymą, socialinės globos namuose užtikrinamas reguliarus paciento vaistų vartojimas. Taigi, visų aptartų aplinkybių visetas patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu vis dar yra būtinas J. V. tolesnis ambulatorinis stebėjimas bei gydymas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimą tenkinti.

Pratęsti J. V. (J. V.) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Žaneta Ladygaitė