Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, Renatai Raupelienei, Dianai Niaurienei, Irenai Miliukienei,

dalyvaujant: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovui Rimui Truncei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, išsituokusio, UAB ,,Delania“ direktoriaus, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., UAB „Delania" direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido D. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. dirbti UAB „Delania" vairuotoju ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jos į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jo tapatybę patvirtinančio dokumento darbo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie priimtą į darbą D. L., tuo E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 1, 2, 3, 5, 6 d., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su jam inkriminuotu pažeidimu nesutinka. Paaiškino, jog viskas prasidėjo nuo to, kad buvo pavogtas jo automobilis ,,Lancia Kappa“. D. L. yra jo giminaitis ir jis (E. V.) jo pradėjo klausinėti apie tą automobilį. D. L. tiesiog užpyko. Nurodė, jog jis L. prašydavo jį kur nors pavežti ,,Lancia Kappa“ automobiliu, nes pats buvo praradęs teisę vairuoti. Tokių atvejų buvo gal 5, o gal 10, D. L. jį vežė ir darbo reikalais į Vilnių, Kauną, kurą automobiliui užpildavo jis (E. V.). Kelionė užtrukdavo nuo 1 valandos iki 3 valandų. D. L. buvo bedarbis, todėl jam kartais duodavo už tai kažkiek pinigų, iš viso davė gal 200 Lt, tai buvo kaip parama šeimai, bet D. L. nuolat pas jį nedirbo ir dėl konkretaus darbo užmokesčio su juo nesitarė. Liudytoja E. K. yra D. L. sugyventinė, jų parodymai yra labai skirtingi, todėl mano, jog nėra pagrindo jais tikėti. Nesutinka su pareikštu jam kaltinimu, nes D. nebuvo samdomas, jam padėdavo tik kaip geras draugas ir artimas giminaitis, jam atsitikus bėdai ir negalint vairuoti automobilio pačiam.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas Rimas Truncė teisme paaiškino, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad D. L. laikotarpyje 2012-09-01-2012-12-31 nelegaliai dirbo UAB „Delanija“ naudai, kadangi E. V. būdamas D. L. atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad jis (D. L.) pradėtų dirbti įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Prašė E. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti baudą sankcijos ribose.

Liudytoja E. K. teisme parodė, kad ji žino, kad D. L. vežiodavo V. visur. Galimai ir dirbo jam, žino, kad jį vežiodavo. Ji su L. kartu gyveno. D. tuo metu neturėjo darbo. Jis išvažiuodavo apie 9.00 val. ir grįždavo vakare apie 17.00-18.00 val., taip V. vežiodavo nuo pirmadienio iki penktadienio, kartais dirbo ir savaitgaliais. Važiuodavo į Vilnių, Kauną, tačiau tiksliai, kokiais reikalais, ji nežino. Taip pat nežino, kieno automobiliu, bet tada L. savo automobilio neturėjo. L. parveždavo pinigų, tačiau kiek jų buvo, nežino, neklausdavo. Nurodė, jog tvirtina savo parodymus, duotus 2013 m. birželio 14 d. (b.l. 27), nes tada geriau atsiminė visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir E. V. kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga: Nelegalaus darbo 2013-08-19 tyrimo aktas Nr. NDA 0844-0151 (b.l. 6-7), SODROS duomenys (b.l. 24), iš kur matyti, jog apie D. L. įdarbinimą UAB ,,Delania“ šiai institucijai nustatyta tvarka nebuvo pranešta; VĮ Registrų centro duomenys (b.l. 29-32), kur nurodyta, jog nuo 2012-01-23 UAB ,,Delania“ vadovas yra E. V.; 2013-03-21 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 9-10), kuriame nurodyta, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. L. paėmė automobilį ,,Lancia Kappa“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravo savo vardu, manydamas, kad šis automobilis jam priklauso kaip atlygis už darbą; 2013-03-13, 03-14 E. V. apklausos protokolai (b.l. 12-15, 16-17), iš kurių matyti, jog D. L. pas E. V. įmonėje UAB „Delania" dirbo jo vairuotoju iki 2013 m., darbo santykiai tarp jų nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Už darbą E. V. likęs jam skoloje nedidelę sumą. 2013-03-21 liudytojos E. K. rašytinis paaiškinimas (b.l. 18), kur ji nurodė, jog D. L. dirbo pas E. V. iki 2013 m. sausio mėn., buvo jo asmeniniu vairuotoju, E. V. buvo skolingas D. L. už darbą, nes D. L. yra sakęs, kad negauna algos, tačiau ji nežino, už kokį laikotarpį; 2013-03-13, 03-21 D. L. rašytinis paaiškinimas (b.l. 19-20, 21-22), iš kurio matyti, jog pas E. V. dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. sausio mėn., dirbo nelegaliai, su E. V. buvo susitaręs, kad už dieną darbo gaus 100 litų. D. L. pareigos buvo vežioti E. V. - būti jo asmeniniu vairuotoju. 2012 m. spalio mėn., kai buvo perkamas automobilis LANCIA KAPPA, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) jam E. V. už darbą jau buvo skolingas 1000 litų, todėl jie buvo susitarę, kad automobilį nupirks E. V. kaip atlygį darbą. 2013-04-22 paaiškinime (b.l. 23) D. L. nurodė, jog dėl vairuotojo darbo jis tarėsi su E. V., būtent E. V. nurodė vairuotojo darbą. Vežiodavo E. V. su savo mašina, kurią nupirko E. V.. Dėl konkretaus darbo nebuvo susitarę, tačiau žadėjo mokėti ,,už kilometrus“. Pirmą mėnesį duodavo tai 50 Lt, tai 100 Lt. Paskui nebemokėjo. Kai reikėdavo pavairuoti, E. V. jam paskambindavo. Per mėnesį E. V. veždavo apie 10 kartų. Darbo sutarties sudarę nebuvo, darbo pažymėjimo neišdavė, verslo liudijimo neturėjo. 2013-06-22 paaiškinime D. L. papildomai nurodė, jog direktorių (E. V.) kiekvieną rytą paimdavo iš (duomenys neskelbtini), t.y. iš jo namų, ir veždavo jį į ofisą (duomenys neskelbtini). Darbą pradėdavo 8 val., ir dirbo iki 20-21 val. Darbo reikalais jį vežė į Vilnių, Kauną, taip pat po Panevėžį. E. V. vairuotojas buvo reikalingas, nes jam buvo atimta teisė vairuoti. 2013-06-14 paaiškinime (b.l. 27) E. K. papildomai nurodė, jog D. L. pas E. V. dirbo nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki sausio mėn., kiekvieną dieną D. L. keldavosi 8-9 val. ryto, važiuodavo E. V. paimti iš (duomenys neskelbtini) ir veždavo į darbą (duomenys neskelbtini), kiekvieną darbo dieną ir savaitgaliais. Iš darbo D. grįždavo vakare. E. V. jis veždavo į Šiaulius, į Vilnių darbo reikalais. Teisme liudytoja E. K. patvirtino jos 2013 m. birželio 14 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes (b.l. 27). Teismas neturi pagrindo netikėti D. L. ir E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios administracinės bylos tyrimo metu užfiksuotais parodymais (duotais paaiškinimais) bei teisme E. K. duotu paaiškinimu, kur ji patvirtino 2013 m. birželio 14 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, nes jie (parodymai) atitinka bylos medžiagą ir iš kurių neginčijamai nustatyta, jog protokole nurodytu laikotarpiu D. L. dirbo UAB „Delania" vadovo E. V. vairuotoju, tačiau tarp jų susiklostę darbiniai santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. neigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ir teigė, jog D. L. pas jį nelegaliai nedirbo, nebuvo samdomas, jam padėdavo tik kaip geras draugas ir artimas giminaitis, jam (E. V.) atsitikus bėdai ir negalint vairuoti automobilio pačiam, tačiau teismas tokį E. V. paaiškinimą laiko kaip gynyba nuo pareikšto kaltinimo, nes iš ikiteisminio tyrimo surinktos medžiagos matyti, jog būtent pats E. V. kreipdamasis į policiją norėdamas atgauti (surasti) automobilį LANCIA KAPPA, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog D. L. pas jį įmonėje UAB „Delania" dirbo jo vairuotoju, bet darbo santykiai tarp jų nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, ir kuriam už darbą jis (E. V.) liko skolingas nedidelę sumą. Teismo nuomone, tai, kad D. L. ir E. K. parodymai keitėsi skirtingų apklausų metų, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes jie (parodymai) šiuo atveju yra pakankami tiek, kad patvirtintų E. V. atžvilgiu pareikto kaltinimo apimtį. Nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, nes kaip matyti jie buvo apklausti po kelis kartus, kai kuriais atvejais, praėjus dideliam laiko tarpui, todėl teismo nuomone, šie liudytojai galėjo tiesiog nesąmoningai suklysti. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pats E. V. neneigia, jog D. L. vairavimo jam paslaugas teikė atlygintinai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp darbuotojo D. L. ir darbdavio E. V. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, kurios savo pobūdžiu atlygintinos, darbo laiko ir kt.), tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. E. V. neužtikrino, kad darbuotojui D. L. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus darbuotojui antrąjį sutarties egzempliorių bei tinkamai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ATPK 30² str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Ištyrus pažeidimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas E. V. skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą vidurkio dydžio baudą už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Atsižvelgiama, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, jog E. V. būtų buvęs baustas už tokios pat rūšies arba analogiško pažeidimo padarymą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad pažeidimas truko 4 mėnesius , į turtinę padėtį – bendrovės vadovas. Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Dėl aukščiau pasakytų argumentų, E. V. skirtina 5000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 5000 (penkių tūkstančių) Lt baudą.

Baudą per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6401.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.