Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo N. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

N. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas viešosios įstaigos „Ąžuolyno meškučių cirkas“ (toliau – ir Įstaiga) vadovu, leido dirbti artistėmis A. K., M. T., K. R. ir G. M., nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių bei apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais N. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.

Iš Protokolo teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. patikrinimo metu VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ vyko spektaklis, kuriame vaidmenis atliko G. M., A. K., K. R. ir M. T. (b. l. 3-4). Merginos, pasibaigus vaidinimui, inspektoriams paaiškino, kad nuo 2009 m. gegužės 30 d. dirba cirko artistėmis, už pasirodymus gauna darbo užmokestį, kurio dydis priklauso nuo spektaklio sudėtingumo ir žiūrovų skaičiaus, t. y. maždaug apie 40 Lt (b. l. 3). Pirminiuose paaiškinimuose visos merginos nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu tarėsi dėl 40 Lt atlyginimo bei kad darbo sutarčių sudariusios nebuvo (b. l. 8-11). A. K. pažymėjo, kad „pinigus moka arba direktorius, arba A. direktoriaus paliepimu, pavedimu“ (b. l. 8). N. Z. paaiškino, kad merginoms cirko studija nieko nekainuoja, tačiau už pasirodymus jos negauna jokio darbo užmokesčio, bei pažymėjo, jog mergaičių tėvai yra davę sutikimus dėl merginų dalyvavimo cirko veikloje (b. l. 15). Byloje pateikti V. M. ir J. T. prašymai, kuriuose nurodoma, kad jų dukros iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atlyginimo nėra gavusios (b. l. 16,18). Vėlesniuose savo paaiškinimuose G. M. ir M. T. nurodė, kad nemokamai lanko cirko studiją, todėl joms nėra mokami atlyginimai už pasirodymus spektakliuose (b. l. 17, 19). Tokios pat pozicijos minėtos merginos laikėsi ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei pažymėjo, kad pirminiuose paaiškinimuose klaidingai nurodė, jog už pasirodymus gaudavo atlyginimą, kadangi buvo išsigandusios (b. l. 31). Liudytoja A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad, nors iš pradžių atlyginimas už pasirodymus spektakliuose nebuvo mokamas, vėliau už pasirodymus pradėta mokėti po 30-40 Lt (b. l. 31). A. K. ir K. R. patvirtino, kad su jomis kartu vaidindavo G. M. ir M. T. bei kad atlyginimą gaudavo visos išvardintos merginos (b. l. 32).

Iš byloje pateiktų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad A. K., M. T., K. R. ir G. M. realiai dirbo Įstaigos naudai, t. y. dalyvaudavo cirko rengiamuose viešuose pasirodymuose. Byloje nėra sutariama, ar tarp Įstaigos ir minėtų merginų susiklostę santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis suformavusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikytina, jog darbas buvo dirbamas nelegaliai, jei inter alia byloje nustatytas darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl darbo sąlygų, buvo dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba eitos tam tikros pareigos, darbuotojas pakluso darbo tvarkai bei dirbo atlygintinai.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar tarp darbdavio ir darbuotojų buvo susitarimas dėl darbo sąlygų bei ar darbuotojos pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Byloje nesutariama, ar merginoms, dėl kurių nelegalaus darbo kaltinamas N. Z., buvo mokamas atlyginimas ATPK 41³ straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija nurodo, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3202/2011). Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netgi tokiu atveju, jei byloje nebūtų nustatytas atlyginimo sumokėjimo faktas, tai, jog A. K., M. T., K. R. ir G. M. galėjo nemokamai lankyti cirko būrelį, laikytina atlyginimu už jų pasirodymus cirke.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Pažymėtina, jog darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. VDI atstovė I. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad merginos pačios surašė pirminius paaiškinimus (b. l. 38). Liudytoja M. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad joms nebuvo nurodyta, ką reikia rašyti paaiškinimuose (b. l. 38). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti inspektorių nešališkumu, todėl sprendžia, kad pirminiuose A. K., M. T., K. R. ir G. M. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad joms buvo mokamas apie 40 Lt atlyginimas, laikytinos pakankamu įrodymu, jog už pasirodymus cirke merginos gaudavo darbo užmokestį. Vėlesni G. M. ir M. T. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, kadangi prieštarauja Protokole, pirminiuose merginų paaiškinimuose bei pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. ir K. R. nurodytoms aplinkybėms.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.