Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – penki mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui (bausmė atlikta 2011 m. gruodžio 19 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui (bausmė atlikta 2019 m. birželio 3 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. R. 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – parduotuvėje „Aibė“, esančioje adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių – pirkėjų ir pardavėjos – akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais, tyčia kakta trenkė į priešais jį stovėjusio G. P. veidą, po ko G. P. nugriuvo ant žemės, ir G. P. atsistojus tyčia kumščiu sudavė smūgį G. P. į veidą, po ko jis vėl nugriuvo ant žemės, ir nugriuvusiam G. P. rankomis laužė abiejų jo rankų pirštus, tokiu būdu padarė jam nugaros, juosmens ir kairės alkūnės nubrozdinimus, poodines kraujosruvas nosyje ir kairės plaštakos didžiajame (III-ame) piršte bei kairio riešo patinimus, kas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 19 d. maždaug 19.30 val. (gal kiek anksčiau) parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini) mstl. centre, sutiko G. P. ir jo paklausė ar šis tikrai jam apdegino pirštus. G. P. patvirtino tai padaręs, todėl jis sudavė iš viso du smūgius G. P.: vieną kartą kakta, o kitą kumščiu. Įvykio dieną buvo neblaivus, todėl tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Patvirtino galėjęs laužyti jam pirštus, nes labai pyko ant nukentėjusiojo, nes jis apdegino jam pirštus. Įvykio metu parduotuvėje buvo kitų žmonių: pirkėjų bei pardavėjos. Pardavėja liepė jiems išeiti iš parduotuvės, todėl jie išėjo į lauką. Jo teigimu, tokiam jo elgesiui turėjo įtakos alkoholis, todėl dabar „užsikodavo“. Nuoširdžiai gailisi. Sutinka su Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajam G. P. padarytą neturtinę žalą, tačiau, jo manymu, 2 000 Eur suma yra pernelyg didelė, sutiktų atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos. Prašė skirti švelniausią bausmę, nes turi dukrą, ją nuolat lanko, išlaiko. Sutiko atlikti viešuosius darbus.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

3.1. 2021 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20038-21 dėl to, kad 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. parduotuvėje „Aibė“, esančioje Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), G. P. sumušė M. R. (1 t., b. l. 1–9);

3.2. iš protokolo-pareiškimo matyti, kad G. P. pranešė, jog 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. parduotuvėje „Aibė“, esančioje adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), jį sumušė M. R. (1 t., b. l. 12–16);

3.3. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykis įvyko Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Aibė“ (1 t., b. l. 23–29);

3.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 19 d. 19.52 val. bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs B. S. pranešė, kad parduotuvėje „Aibė“ M. R. sumušė G. P. (1 t., b. l. 30–31);

3.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato reikalavimu Bendrasis pagalbos centras pateikė skambučio garso įrašą (1 t., b. l. 32–33, 34, 35), kurį peržiūrėjus nustatyta, kad 2021 m. birželio 19 d. 19.52 val. gautas pranešimas iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Skambinęs asmuo prisistatė esąs B. S. ir pranešė, kad parduotuvėje „Aibė“, esančioje adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), M. R. „vidury parduotuvės“ užpuolė žmogų. Visus kraujus jau nuplovė. Vyras, kuris sumušė, „ant elektrinio paspirtuko pabėgo“ (1 t., b. l. 36–38);

3.6. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. P. nurodė, kad 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. nuėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) ten sutiko girtą M. R. ir šis jam trenkė kumščiu keletą kartų į galvą, jis nugriuvo, prarado sąmonę, o M. R. jį gulintį ant žemės spardė kojomis. Kiek kartu jam M. R. sudavė, pasakyti negali. Kartu su juo buvo B. S., kuris prašė M. R. apsiraminti. Muštynes matė pardavėja A. S.. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino B. S. (1 t., b. l. 41–43). Įvykio dieną buvo išgėręs, jam nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, tačiau viską gerai prisimena. Jis stovėjo eilėje prie kasos, prieš jį stovėjęs M. R. atsisuko į jį, kažką pasakė (nesuprato, ką sakė) ir iškart smūgiavo kakta jam į nosį. Po smūgio jis iškart nukrito ant grindų. Kas vyko po to, nelabai prisimena, gal sąmonę prarado, gal jautė didelį skausmą. Tik prisimena, kad M. R. laužo jam kairės rankos nykštį ir bevardį pirštą. Pardavėja liepė išeiti į lauką ir jie išėjo. Kas vyko lauke, neprisimena. Prisimena, kad jis su B. S. išvažiavo pas pastarąjį į namus, o M. R. išvažiavo motoroleriu. Kartu su juo buvęs B. S. paskambino greitajai ir policijai. Jį nuvežė į ligoninę, o ligoninėje jam uždėjo longetę ant kairės rankos ir paleido namo. Daugiau į medikus nesikreipė. Paaiškino, kad skaudėjo laužytus pirštus, veidą, krūtinėje juto skausmą, bet neprisimena, kad jį būtų mušęs į krūtinę. Nurodė, kad iškart po įvykio apklausiamas davė šiek tiek kitokius parodymus dėl jam suduotų smūgių, nes prastai jautėsi, buvo susijaudinęs, neperskaitė, ką užrašė pareigūnas, gal ne taip jį suprato. Paaiškino, kad jautė fizinį skausmą po suduoto smūgio į nosį, taip pat jam skaudėjo, kai buvo laužomi pirštai (1 t., b. l. 55–58). Reiškia civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61–63);

3.7. 2021 m. birželio 19 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota: ant G. P. veido kaktos kairės pusės yra kirstinė žaizda, gumbas, apdraskyta nosis bei kaklas (iš priekio), ant nugaros tarp menčių bei liemens apdraskymai, apdraskytos pėdos, gipsuota kairė plaštaka, apdraskyta dešinė plaštaka (1 t., b. l. 67–75);

3.8. 2021 m. birželio 19 d. G. P. pateikė gydytojo išrašą, kuriame nurodoma, kad 2021 m. birželio 19 d. 21.27 val. G. P. atvyko į viešąją įstaigą Švenčionių rajono ligoninę, kur jam nustatyti keli nugaros ir juosmens nubrozdinimai, kairės alkūnės nubrozdinimas, kairio riešo nežymus patinimas, kairės plaštakos III piršto falangos lūžis, nosies poodinė hematoma. Trauma smurtinė, susimušė su kaimynu. Gydant kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos nekomplikuotą lūžį taikytas gydymas – 3 sav. imobilizacija gipsine longete (1 t., b. l. 76–78, 79);

3.9. iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 6810 Nr. AREN-0207 kvito matyti, kad 2021 m. birželio 19 d. 21.26 val. G. P. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 81);

3.10. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui Dräger Alcotest 6810 Nr. AREN-0207 patikra atlikta 2021 m. gegužės 10 d. ir ji galioja iki 2021 m. lapkričio 10 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 80);

3.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. P. nustatyta nugaros, juosmens ir kairės alkūnės nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos nosyje ir kairės plaštakos didžiajame (III-ame) piršte bei kairio riešo patinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku per nosį suduodant galva, sukant, laužiant rankų pirštus bei kietais bukais ir bukabriauniais daiktais paveikiant kitas sužalotas kūno sritis neatmetama. Visuma G. P. padarytų kūno sužalojimų nėra būdinga kritimui ir atsimušimui į kietus žalojančius daiktus. Pagal nurodytą sužalojimų G. P. kūne lokalizaciją jie galėjo būti padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. G. P. sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam nėra; aiškių pirštakaulio lūžio požymių pateiktuose rentgeno vaizduose nematyti (1 t., b. l. 93–94);

3.12. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. nurodė, kad pažįsta tiek G. P., tiek ir M. R., tarpusavio santykiai draugiški. Žino, kad 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. įvyko konfliktas tarp G. P. ir M. R., tačiau jis jo nematė. Jis tik atvežė G. P. ir B. S. į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini) mstl. Jie nuėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje. Rūkydamas išgirdo kažkokius šūksnius ir nuėjęs prie parduotuvės pamatė ant žemės gulinčius susikibusius G. P. ir M. R.. Jis iškart pribėgo prie jų ir rankomis vieną nuo kito atitraukė, juos išskyrė. M. R. nuėjo prie savo elektrinio paspirtuko, o G. P. atsisėdo į automobilį, netrukus iš parduotuvės sugrįžo B. S. ir jis visus nuvežė pas B. S. į namus, o pats sugrįžo namo. Matė kaip G. P. nusiprausė kruviną veidą, jokių sužalojimų nematė, tik skundėsi, jog skaudą ranką ar jos pirštą. Pats jokių smūgių nematė. G. P. jam nieko apie įvykį nepasakojo, pats neklausinėjo (1 t., b. l. 112–115);

3.13. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. S. teigė, kad pažįsta G. P. ir M. R., tarpusavio santykiai normalūs, bet po įvykio nebendrauja su M. R.. Matė kaip 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini) mstl., M. R. trenkė su G. P.. Viskas vyko prie kasos, kai visi stovėjo eilėje. M. R. kažką priėjęs neaiškiai pasakė ir trenkė galva G. P. į veidą. G. P. atsistojus M. R. sudavė kumščiu į veidą. Kur konkrečiai pataikė, negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. Po smūgio G. P. ir vėl nugriuvo, parduotuvėje kilo didelis triukšmas, aplink buvo daug žmonių, pardavėja iškart liepė jiems eiti iš parduotuvės. G. P. kartu su M. R. iškart išėjo iš parduotuvės, o jis išėjo už 3 ar 5 min., po to, kai susimokėjo už prekes. Išėję į lauką pamatė kaip G. P. keliasi nuo žemės, M. R. paspirtuku nuvažiavo, G. P. įsisodino į automobilį ir nusivežė į savo namus Paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, atvyko medikai, nuvežė G. P. į ligoninę (1 t., b. l. 118–121);

3.14. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad 2021 m. birželio 19 d. dirbo parduotuvėje „Aibė“ kasoje, buvo prieš aštuntą valandą vakaro, nes visi skubėjo apsipirkti. Matė, kad eilėje prie kasos stovinčius miestelio gyventojus: G. P., M. R., B. S. bei dar kelis kitus žmones. Girdėjo kaip jo paminėti trys asmenys tarpusavyje kalbasi, lyg ir taikiai. Paskui jie ėmė konfliktuoti, gal todėl, kad buvo išgėrę. Iš jų elgesio suprato, kad visi trys išgėrę, jos manymu, B. S. buvo blaiviausias. Matė kaip G. P. susikibo su M. R., susistumdė. G. P. griuvo ant stendo. Nematė jokių smūgių, viskas vyko greitai. Gal ir buvo, bet tiesiog nematė. Ji liepė jiems išeiti iš parduotuvės. Paprašė B. S. juos apramintų, todėl B. S. juos ramino. Ji išėjo iš kasos atidarė parduotuvės duris ir liepė išeiti. Vyrai išėjo, o B. S. dar liko parduotuvėje, susimokėjo už prekes ir tuomet išėjo. Kas vyko toliau, nežino. Prisimena, kad G. P. veidas buvo šiek tiek kruvinas, tačiau nežino ar nuo smūgių, ar pats krisdamas ant stendo užsigavo (1 t., b. l. 124–127);

3.15. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. R. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. parduotuvėje trenkė su kakta ir kumščiu G. P., bet nepripažįsta laužęs jam rankas ir pirštus. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju anksčiau buvo draugai, tačiau vėliau susipyko, nes sužinojo, kad jis jam pirštus apdegino (dėl to nesikreipė į policiją). Po to, kai 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvėje susitiktas G. P. patvirtino apdeginęs jam pirštus, nesusivaldė ir trenkė jam kakta į veidą, jis nugriuvo ant žemės, paskui, jei neklysta, jis atsistojo ir tada jam dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Regis, abu tada nugriuvo ant spintelių, pardavėja liepė eiti iš parduotuvės ir jie išėjo. G. P. lauke priėjo prie jo paspirtuko ir spyrė į jį, todėl jie susistumdė. Parduotuvėje viską matė pardavėja, B. S., kitų žmonių neprisimena (1 t., b. l. 137–140). Pripažįsta, kad įvykio dieną buvo išgėręs. Nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė ir trenkė G. P. (1 t., b. l. 145–147).

Motyvuojamoji dalis

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus bei ištyręs kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis 2021 m. birželio 19 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – parduotuvėje „Aibė“, esančioje adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), – pašalinių žmonių (pirkėjų ir pardavėjos) akivaizdoje tyčia kakta trenkė G. P. į veidą, o G. P. atsistojus kumščiu sudavė smūgį G. P. į veidą, jam nugriuvus ant žemės laužė rankų pirštus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme, kuriuo akivaizdžiai surikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aplinkybę, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis patvirtina ir tai, kad pardavėja turėjo atsitraukti nuo savo darbo ir išvaryti nukentėjusįjį bei kaltinamąjį iš parduotuvės. Po įvykio nukentėjusįjį apžiūrėję medikai nustatė nugaros, juosmens ir kairės alkūnės nubrozdinimus, poodines kraujosruvas nosyje ir kairės plaštakos didžiajame (III-ame) piršte bei kairio riešo patinimus, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kvalifikuotini kaip nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes M. R. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

5. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: išsituokęs, turi mažametę dukrą (1 t., b. l. 156), nedirbantis (1 t., b. l. 176), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 177), tiesiamojo posėdžio metu paaiškino, kad lėšų pragyvenimui gauna padėdamas dirbti draugui, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 166–175), du kartus teistas (1 t., b. l. 157–162, 163–165). Aplinkybė, kad abu kartus M. R. teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

6. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra alkoholio matuoklio rodmenų, patvirtinančių, kad įvykio metu M. R. buvo neblaivus, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis bei liudytojai patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. R. buvo neblaivus (1 t., b. l. 41–43, 124–127, 145–147), be to, teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis pats patvirtino, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, t. y. nusikalstamos veikos padarymui, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Prokuroras prašė M. R. skirti 60 parų arešto bausmę, o M. R. skirti kuo švelnesnę. Teismo vertinimu, bausmės tikslų nebus pasiekti skiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę (viešuosius darbus), nes ši bausmės rūšis jau du kartus buvo paskirta M. R., bet tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. nedirbantis (1 t., b. l. 176), kad jis nėra įvykdęs jam paskirtų administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 166–175), daroma išvada, kad bauda taip pat nepadės pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. R. paskyrus vieną iš griežtesnių BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmių – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Įvertinus tai, kad M. R. anksčiau nebuvo teistas arešto bausme, teismo vertiniu, bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą šešiems mėnesiams, paskiriant vieno mėnesiams intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors prokuroras neprašė skirti arešto bausmės vykdymo atidėjimo, teismas pripažįsta, jog būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus, nei realus bausmes vykdymas.

Dėl civilinių ieškinių

9. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. pareikė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64, 65–66), o Vilniaus teritorinės ligonių kasa dėl 78,34 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiojo gydymą bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 100–105).

10. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių M. R. veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimų nukentėjusysis G. P. kreipėsi į medikus ir jam buvo suteiktos medicinos paslaugos už 78,34 Eur sumą (b. l. 103), todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi visiškai tenkintinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš M. R. priteistina 78,34 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 78,34 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

11. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Todėl teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Teismui nekyla abejonių, kad dėl M. R. smurtinių veiksmų nukentėjusysis G. P. patyrė neturtinę žalą, nes jam buvo sutrikdyta sveikata (jam padaryti nugaros, juosmens ir kairės alkūnės nubrozdinimai, poodinė kraujosruva nosyje ir kairės plaštakos didžiajame (III-ame) piršte bei kairio riešo patinimus), jis jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, nes fizinis smurtas buvo pavartotas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį (3 sav. imobilizacija), kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo darbingumo nesumažėją, taip pat atsižvelgus į nuteistojo poziciją dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (M. R. sutinka atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos) bei teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo nurodyta suma, kuria jis įvertino patirtą neturtinę žalą (2 000 Eur) yra pernelyg didelė, todėl nukentėjusiajam priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiojo patirtus nepatogumus, atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

13. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 148–150), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

14. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu (1 t., b. l. 35), paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5,6 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. skirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi M. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 1 (vienam) mėnesiui intensyvią priežiūrą adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. R. turi būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais įpareigoti M. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: (1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, (3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,34 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 34 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 78,34 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 34 ct) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už G. P. gydymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.