Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1406-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
1-1406-237/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29078-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1406-237/2019(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29078-2019-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.2.1.;2.12.1.4.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chieliauskio pareiškimą, kuriame A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Raseinių r. sav., nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, individuali veikla, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2016-03-10 Raseinių teismo rūmų pagal BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. 8 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, 2016-12-05 teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į 38 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2019 m. liepos 10 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šluotos mediniu kotu sudavė vieną kartą į veidą savo artimajam giminaičiui - sesei N. B., tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su seserimi N. B. gyvena kartu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena apie 10 metų. Namas priklauso kitiem žmonėms, nežino jų vardų ir pavardžių. Name gyveno mama, o dabar jis, šiuo metu tvarkosi dokumentus ir tą namą nusipirks. 2019-07-09 su pussesere J. B. ir R. B., laikotarpyje nuo 21 iki 22 val., grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Jie parvežė namo. Namuose buvo sesuo N., jos sūnus miegojo. Tarp jų jokių konfliktų nekilo. Pastebėjo, kad N. yra neblaivi, ją pažįsta ir iškart suprato, tai matėsi iš jo kalbos, elgesio. Kaip suprato, ji grįžo iš darbo neblaivi. Kai N. dirba, jos vaiką prižiūri mama J. B.. Paskui vaikas pabudo, pradėjo verkti, N. davė vaistų nuo danties skausmo. N. pradėjo šūkauti ant vaiko, nes jis nenusiramino. N. sudrausmino, kad yra neblaivi ir negalima taip elgtis. Tada N. supyko ant jo ir nuo to prasidėjo konfliktas. Konfliktas tęsėsi toliau , jis buvo labai įpykęs ir nesusivaldė, paėmė šluotos kotą ir trenkė vieną kartą į veidą N. Nepastebėjo jokių sužalojimų po suduoto smūgio. Kai sudavė N., ji ant rankų vaiko neturėjo, vaikas buvo savo lovytėje. Kai sudavė, tuo jų konfliktas ir pasibaigė, jis nuėjo į savo kambarį , o ji į savo. Mama buvo virtuvėje, o jie su N. buvo vaiko kambaryje, todėl nežino, ar ji matė, kaip sudavė N. Kitą dieną, t.y. 2019-07-10, ryte atsikėlus kartu išgėrė kavos, ant N. veido sužalojimų nepastebėjo, neatkreipė dėmesio, tik gal skruostas buvo patinęs. N. išvažiavo į darbą, o jis nuėjo atsigulti. Pareigūnai atvažiavo į namus po pietų, su pareigūnais atvažiavo sesuo N. Patikrino girtumą, jis buvo blaivus. Sesuo pareigūnams pasakė, kad ją sumušė. Jį sulaikė kitos dienos rytą, nes N. iškart po konflikto policijos nekvietė, o ją iškvietė kitą dieną. Anksčiau yra smurtavęs prieš sesę N., bet senai. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė Neringos ryte prieš sulaikymą (b. l. 69, 70, 93-96).

Nukentėjusioji N. B. parodė, kad A. B. buvo labai girtas, todėl namuose pradėjo kelti triukšmą, susipyko ir brolis A. B., pasiėmęs virtuvėje buvusią šluotą ( šepetį ) mediniu kotu, staiga sudavė į veido sritį. Dėl ko tiksliai susipyko pasakyti negali, nes neprisimena. Konflikto metu buvo namuose blaivi. Brolis prieš ją smurtauja jau antrą kartą. Jos manymu A. B. mažamečiui vaikui suduoti nenorėjo, tačiau kai sudavė jai, šepetys prasprūdo ir netyčia kliuvo vaikui. Nepageidauja, kad apie A. B. paleidimą iš laikino sulaikymo patalpų būtų pranešta, taip pat nepageidauja, kad A. B. gyventų skyriumi. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą vykti neketina. Mažamečiui E. B. medikų nereikia, kadangi tik nežymiai įbrėžtas dešinės pusės žandas. Informuota, kad apie įvykį bus informuotas specializuotas pagalbos centras, vaiko teisių apsaugos skyrius. Konflikto metu namuose, tačiau kitame kambaryje buvo mama J. B. konflikto nematė (b. l. 15-21).

Liudytoja N. B. papildomai apklausta nurodė, kad tvirtina ankstesnius parodymus ir nori papildyti, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl iškart nekvietė policijos. Duodama parodymus melavo dėl sūnaus sužalojimo, sakė, kad jį laikė ant rankų, kai A. sudavė su šluotos kotu ir kliudė sūnų E. Dabar paaiškina, kad jo nelaikė ant rankų, jis buvo savo lovytėje, kai jai sudavė, sūnaus šalia nebuvo, nežino, kaip atsirado įbrėžimas ant jo veido. Nematė, kad A. būtų jį užgavęs. Davė tokius parodymus, nes norėjo atkeršyti A., už tai, kad jai sudavė. Nežino, kodėl A. aiškina, kad konfliktas įvyko apie 22 ar 23 val., atsimena, kad buvo naktis apie 3 val. Namuose buvo blaivi mama J. B. ir ji prižiūrėjo vaiką (b. l. 45-47).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo prisipažinimo, nuketėjusiosios parodymų, jo kaltė įrodyta, baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas šepetys (šluota mediniu kotu) (b. l. 15-28).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad N. B. yra patinimas ir nubrozdinimas ant skruosto (b. l. 31-35).

Įrodyta, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes suduodamas į veidą savo artimam šeimos nariui sesei N. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras siūlo A. B. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 45 parų arešto.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūlomu bausmės dydžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę areštą 30 (trisdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 10 d. 15.00 val., iki 2019 m. liepos 11 d. 15.45 val., prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai arešto parai.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. B. palikti galioti kardomąsias priemones, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šluotą mediniu kotu, saugomą Šiaulių AVPK Raseinių r. PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti N. B..

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Danutė Kregždienė