- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2S-476-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00695-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- A. L., S. I.
- Suinteresuotas asmuo
- F. S., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 476 - 252 - 2012
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00695-2011-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-511-913/2012 pagal pareiškėjos A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-838-266/2011 pagal pareiškėjo S. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. S., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo S. I. prašymą ir tikslu paveldėjimo teisės liudijimui išduoti nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. I. po dėdės J. S. mirties (2002-01-19) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti bei S. I. motina V. I., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. 2012-04-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-838-266/2011. Prašė atnaujinti procesą byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 sprendimą dalyje, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas S. I. po dėdės J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog ji 2012-02-23 Anykščių rajono apylinkės teisme vykstant parengiamajam teismo posėdžiui civilinėje byloje Nr. 2-42-913/2012 sužinojo, kad S. I. po dėdės J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą. Pareiškėjas suinteresuotais asmenimis byloje įtraukė J. S. sutuoktinę F. S. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių. Tačiau nustatant juridinį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti suinteresuotu asmeniu taip pat privalėjo būti įtraukta Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjas teismui nurodydamas, kad jis valdo ir prižiūri ginčo namus, kurie neva priklauso J. S., nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad J. S. turi savo vardu įregistruotą viešajame registre nekilnojamąjį turtą, kuris liko jam mirus. Pareiškėjas negalėjo tokiu būdu, kokį nurodo savo pareiškime, priimti palikimo, kadangi palikimas yra priimamas apsigyvenant paveldimame gyvenamajame name. Teismas vadovavosi pareiškėjo žmonos ir sūnaus parodymais, kurie yra vertintini kritiškai ir neatitinka tikrovės, melagingi. Priešingai, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Anykščių r., iki pat mirties valdė pareiškėjos tėvai. Todėl priimtas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos, kaip paveldėtojos po jos tėvų mirties, teises į nuosavybę ir negali būti nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą į pareiškėjai A. L. priklausantį turtą, o taip pat ir į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Anykščių r. Pareiškėjos teigimu, šį ginčo gyvenamąjį namą turi paveldėti valstybė, bet ne pareiškėjas, kuris sąmoningai neįtraukė valstybės interesus atstovaujančios valstybinės mokesčių inspekcijos. Byloje iš vis nesiaiškinta dėl F. S. veiksnumo, atstovavimo. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, o taip pat kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas ir buvo padaryta šioje byloje, nes teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir pareiškėjos A. L. pažeidė jos teisėtus interesus į jai priklausančią nuosavybę ir nušalino valstybę nuo turto paveldėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjos A. L. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-838-266/2011. Nurodė, kad pareiškėja A. L. nėra mirusiojo J. S. įpėdinė, todėl priimdamas 2011-10-14 sprendimą teismas nepasisakė dėl jos materialiųjų subjektinių teisių. Šiuo sprendimu pareiškėjai jokios teisės ir pareigos nebuvo sukurtos bei dėl jų nebuvo nuspręsta. Tuo tarpu Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-42-913/2012 ieškovas S. I. vienu iš ieškinio reikalavimų prašo panaikinti Anykščių rajono notarų biuro notarės R. B. 1995-12-27 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą po S. D. mirties A. D.. Šioje civilinėje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis Anykščių rajono notarų biuro notarė yra įpareigota neišduoti V. Š. ir A. L. paveldėjimo teisės liudijimo į gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Anykščių r., bei įregistruotas draudimas viešajame registre perleisti minėtą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenimis. Teismo vertinimu, šios civilinės bylos ginčo dalykas turės tiesioginę įtaką pareiškėjos, kaip paveldėtojos po tėvų mirties, teisėms ir pareigoms, kurias, esant jai palankiam teismo sprendimui, ji galės įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog į procesą turėjo būti įtraukta Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nes suinteresuotais asmenimis šios kategorijos bylose yra kiti įpėdiniai, o tik kai jų nėra, apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad šioje byloje procesinis suinteresuotumas jai atsiranda dėl to, kad yra nustatomas palikimui priimti juridinis faktas S. I., kuris ginčo turto nevaldė, nes jame gyveno apeliantės tėvai. Išduotame mirusiojo J. S. testamente, kuriuo rėmėsi S. I., nenurodyta, kad pastarasis gali paveldėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r. Pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-42-913/2012 dėl pažeistų teisių, tačiau nei jos (A. L.), nei jos sesers V. Š. teisės nėra pažeidžiamos, jų ginti nereikia. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, valstybinė mokesčių inspekcija turėjo būti įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu, nes pareiškėjas S. I. J. S. nebuvo įpėdinis ir nebuvo siejamas giminystės ryšiu. Apeliantės teigimu, S. I. prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateikė, todėl 400 Lt priteisti nepagrįstai. Be to, ši suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra per didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad teismas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teisių nepažeidė, nes ji, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nebuvo priėmusi J. S. palikimo, palikimo procedūra taip pat nebuvo pradėta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. I. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotu asmeniu patraukė F. S. – mirusio dėdės J. S. sutuoktinę. Jokių kitų suinteresuotų asmenų traukti nereikėjo, nes jų daugiau nebuvo. Pareiškėja A. L. nėra mirusio J. S. įpėdinė, todėl jai negalėjo atsirasti jokių teisių ir pareigų. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pridėjo visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, padaręs išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl apeliantės A. L. materialiųjų teisių ar pareigų apskritai nepasisakė, be to, pažymėjęs, jog ji turi priemones ir galimybes ginti savo teises ar teisėtus interesus kitoje Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-42-913/2012 dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo turinį ir vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, tokią teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga, todėl plačiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, jog aplinkybė, kam priklausys gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Anykščių r., bus aišku tik tuomet, kai bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-42-913/2012, kurioje iškeltas vienas iš reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto pareiškėjos A. L. motinai po sutuoktinio mirties, panaikinimo.
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. I. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, S. I., po dėdės J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Be to, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina V. I. ir J. S. yra brolis ir sesuo. Anykščių rajono apylinkės teismas 2011-10-14 sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo motina V. I. ir J. S. yra brolis ir sesuo, nėra. Tai patvirtina, kad pareiškėjui S. I. J. S. yra dėdė. Pagal CK 5.11 str. 1 d. 5 p., paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas skundo argumentas, jog pareiškėjas S. I. J. S. nebuvo įpėdinis ir nebuvo siejamas giminystės ryšiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 3 str. d punktu, suinteresuoti asmenys bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – dėl palikimo priėmimo – yra kiti įpėdiniai, o kai jų nėra, – apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Kaip minėta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tiek atsiliepime į prašymą, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad jos teisės nepažeistos, nes ji, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nebuvo priėmusi J. S. palikimo, palikimo procedūra taip pat nebuvo pradėta. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantė, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukti į procesą nebuvo teisinio pagrindo.
Apeliantė A. L. nesutinka su teismo priteista 400 Lt suma už advokato pagalbą S. I. naudai. Kaip matyti iš byloje esančio 2012-05-04 pinigų priėmimo kvito Nr. 635976, už dokumento (atsiliepimo į pareiškimą) surašymą S. I. sumokėjo advokatei 400 Lt (b. l. 75-76). Šios S. I. išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl 400 Lt suma yra pagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantė, S. I. atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, S. I. apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą advokatei sumokėjo 250 Lt (b. l. 116-117). Šios išlaidos priteistinos iš apeliantės A. L. CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. pagrindu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.