Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. išteisinta pagal LR BK 182 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

J. M. buvo kaltinama tuo, kad sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, būtent:

J. M., būdama UAB „M“ (duomenys pakeisti), kuri Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre registruota nuo 2007-10-30, (duomenys neskelbtini), steigėja ir vienintelė bendrovės akcininke, nuo 2007-11-05 dirbdama UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorės pareigose ir nustatydama sau 4200 Lt mėnesinį atlyginimą, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą, t.y. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamą motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą, žinodama kad yra nėščia ir kad motinystės socialinio draudimo pašalpoms gauti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnis reikalaujama pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažo, tikslu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukčiaudama 2008-05-21 pateikė Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo pagal kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus vyr. specialistė V. Su., manydama, kad J. M. turi teisę gauti atitinkamą motinystės pašalpą, 2008-05-28 priėmė sprendimą Nr. S-MT-261dėl motinystės pašalpos skyrimo priskaičiavo už laikotarpį nuo 2008-05-15 iki 2008-09-17 ir išmokėjo 11599,71 Lt. Taip pat 2008-01-01 melagingai nurodydama, kad bendrovėje padidėjo sutarčių apimtys, nepagrįstai padidino pati sau darbo užmokestį įsakymu Nr. 1 iki 6 900 Lt per mėnesį (tačiau darbo laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2008-03-31 UAB „M“ (duomenys pakeisti) nevykdė jokių statybos darbų, paslaugų neatliko, pajamų neturėjo, dirbo nuostolingai, dėl to bendrovė neturėjo jokių finansinių galimybių mokėti, pagal priimtus finansinius įsipareigojimus, bei padidinti darbo užmokesčio J. M.) ir 2008-09-22 sukčiaudama pateikė Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagal kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus vyr. specialistė V. Su. apgaulės įtakoje, manydama, kad J. M. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-09-29 priėmė sprendimą Nr. S-MT-445, kuriame nusprendė skirti J. M. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki 2010-07-18 iš viso išmokant 140931,86 Lt. Pasididinusi sau darbo užmokestį nuo 2008-01-01 iki 6900 Lt, J. M. sudarė sąlygas pasididinti sau draudžiamąsias pajamas, pagal kurias nustatomas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis. J. M. priėmė save į darbą ir pasididino sau draudžiamąsias pajamas sąmoningai, bei iš anksto apgalvotai, siekiant gauti motinystės, bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nors UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebuvo jokio pagrindo, jokios naudos, bei finansinių galimybių didinti darbo užmokestį J. M., 2007 m. J. M. išmokėtas darbo užmokestis 100 % turėjo įtakos UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2007 m. patirtam nuostoliui ir 70 % turėjo įtakos UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2008 m. patirtam nuostoliui, dėl to J. M. išmokėtas padidintas darbo užmokestis už 2008 m. sausio - kovo mėn. turėjo tiesioginę įtaką 2008 m. bendrovės patirtam nuostoliui. Tokiu būdu J. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą 139562,05 Lt Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendį dėl J. M. išteisinimo panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį, pripažinti J. M. kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dviems) metams įpareigojant be teismo, ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat įpareigojant per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios J. M. 107 607, 15 Lt.

Prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas dėl J. M. priėmė neteisingą nuosprendį, nes netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Prokurorės teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, nes J. M. apgaulė įgyjant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, pasireiškė būtent tuo, kad ji suklaidino VSDFV Švenčionių skyrių, pasididinusi sau darbo užmokestį nuo 2008-01-01 iki 6900 litų, J. M. sudarė sąlygas pasididinti sau draudžiamąsias pajamas, pagal kurias nustatomas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant J. M. mokėtinos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą. Kitaip tariant, J. M. apgaulė lėmė VSDFV Švenčionių skyriaus suklydimą ir buvo svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis.

Prokurorės teigimu, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra nurodyta, kad J. M. dirbo po 8 val., tačiau bendrovei nevykdant jokios ūkinės veiklos, jos direktorė taip pat neatliko jokių darbų, tokiu būdu bendrovė egzistavo fiktyviai. Prokurorė taip pat teigia, kad nors J. M. pagal dokumentus buvo įforminta dirbti direktore, tačiau savo pareigų faktiškai neatliko. Sutartis su UAB „S“ (duomenys pakeisti) laikytina fiktyvia, nes joje nėra bendrovės direktoriaus V. S. parašo, o liudytojas V. M. parodė, kad jis su J. M. dėl sutarties pasirašymo nebendravo, kodėl jis ją pasirašė, negali paaiškinti, nes visas sutartis derindavo ir pasirašydavo direktorius V. S.. Liudytojas A. M. paaiškino, kad sutartį su UAB „S“ (duomenys pakeisti) jie tik ketino pasirašyti, todėl ši sutartis, pasak prokurorės, negali būti laikoma oficialiai pasirašyta ir yra niekinė. Prokurorės teigimu, kadangi bendrovė UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2007-2008 m. dirbo nuostolingai, nuosavų lėšų didelės apimties statybos darbams vykdyti neturėjo, negavo avansų statybos darbams vykdyti iš tos įmonės, su kuria turėtų pradėti statybos darbus, dėl to realiai negalėjo atlikti 2007-11-27 sutartyje su UAB „S“ (duomenys pakeisti) numatytų darbų. Negalėdama atlikti darbų pagal sutartį, bendrovė ir jo direktorė, pasak prokurorės, neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) turės kokį nors pelną ateityje.

Esant tokioms aplinkybėms, anot prokurorės, apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad minėta sutartis nėra nuginčyta, nes nuo 2008-01-01 didinti darbo užmokestį J. M., remiantis sutartimi su UAB „S“ (duomenys pakeisti), nebuvo realaus pagrindo.

Prokurorė skunde nurodo, kad nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad J. M. kiekvieną darbo dieną dirbo po 8 val. , tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu J. M. nedirbo jokio darbo (iš 2010-09-14 specialisto išvados Nr. 5-1/111 matyti, kad bendrovė „M“ (duomenys pakeisti) tiriamuoju laikotarpiu nevykdė jokios veiklos, pajamų neturėjo, dirbo nuotolingai). Taip pat nurodo, jog apie tai, kad J. M., steigdama bendrovę, nustatydama bei padidindama darbo užmokestį, žinojo, kad yra nėščia, liudija tai, kad pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, ji pateikė tik 2007-12-06. Atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, prokurorė daro išvadą, kad J. M. įmonę įsteigė fiktyviai, ji nevykdė jokios veiklos ir tokiu būdu neturėjo teisės į motinystės ir į motinystės (tėvystės) pašalpas. Bendrovė yra pelno siekianti įmonė, todėl nepagrįstas atlyginimo padidinimas, kuris buvo ekonomiškai nuostolingas, nes įmonė lėšas mokesčiams skolindavosi, gali būti paaiškinamas tik tuo, kad ateityje J. M. tikėjosi gauti žymiai didesnę pašalpą iš VSDFV už žymiai didesnį laikotarpį, negu buvo mokėti mokesčiai. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. M., dirbančiam tose pačiose pareigose, buvo paskirtas kelis kartus mažesnis atlyginimas.

Teismo posėdyje prokurorė skundą palaikė ir prašė tenkinti, išteisintoji J. M. ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo J. M. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo valstybinio socialinio draudimo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, dalyje yra nepagrįstas ir neteisingas, apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio išvados iš dalies yra nepagrįstos , jų nepatvirtina byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esminis požymis yra apgaulės panaudojimas siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (taip pat – siekiant išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šį klausimą, t. y. ar išteisintoji J. M. veikė apgaule, teisiškai reikšminga yra tai, ar darbo sutartis tarp UAB „M“ (duomenys pakeisti) , atstovaujamos jos kaip akcininkės ir jos pačios, bendrovėje įdarbintos direktore , atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi. Šiuo atveju nustatant, ar darbo sutartis neprieštarauja teisei (buvo teisėta), svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas ir buvo suklastota.

Kolegijos nuomone, bylos įrodymais, yra nustatyta, kad išteisintoji J. M. būdama UAB „M“ (duomenys pakeisti), registruotos Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre nuo 2007-10-30, steigėja ir vienintelė akcininkė , pradėjo dirbti nuo 2007-11-05 direktorės pareigose, sau nusistačiusi mėnesinį atlyginimą 4200, 00 Litų, nežinojo, kad ji yra nėščia ir kad ji įsidarbino bei nusistatė tokį atlyginimą, neturėdama tikslo ateityje neteisėtai apgaule gauti motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės ) pašalpą, kurių dydis priklauso nuo gauto atlyginimo dydžio. Pati išteisintoji J. M. neigia, jog pradėjus jai dirbti , ji žinojo esanti nėščia. Tai, kad tuo metu, kai ji pradėjo dirbti ir nusistatė sau mokėtiną atlyginimą , ji galėjo apie savo nėštumą nežinoti, patvirtina ta aplinkybė, kad jos nėštumas darbo pradžioje buvo mažas , o pats nėštumo faktas jai buvo nustatytas tik 2007-12-27, jai buvo nustatytas 8 savaičių nėštumas , ji įtraukta į nėščiųjų įskaitą (t. 109). Apeliantas, tvirtindamas , kad išteisintoji J. M. žinojo apie nėštumą ir tuo tikslu įsidarbino bendrovėje bei nusistatė atlyginimą , tą įrodinėja tik tuo faktu, kad ji pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pateikė tik 2007-12-06, neva tada jau žinodama apie nėštumą, tačiau tai tik prielaida, kurios patvirtinimui įrodymų nėra. Kolegija mano, kad , nesant medicininio nėštumo fakto patvirtinimo , nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų , kad išteisintoji J. M. žinojo apie savo nėštumą įsidarbinimo metu, sieti įsidarbinimo ir atlyginimo nusistatymo faktą su tikslu ateityje apgaule gauti motinystės pašalpas, skaičiuojamas nuo draudžiamų pajamų, nėra pagrįstos teisinės vados. Tai, kad išteisintoji J. M. nežinojo apie nėštumą ir įsidarbino ne su tikslu apgaule siekti neteisėtai gauti valstybinio socialinio draudimo lėšas, patvirtina ir tai, kad ji įsidarbino savo pačios įsteigtoje bendrovėje, kurios veikla užregistruota 2007-10-30 , t.y. tada, kai ji dar nebuvo nėščia, toks bendrovės įsteigimas tik patvirtina išteisintosios aiškinimą, kad ji ketino realiai dirbti.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad išteisintoji J. M., kaip bendrovės akcininkė , įsidarbinusi bendrovės direktore , nusistatė sau mokėtiną atlyginimą 4200,00 Litų 2007-11-05, bendrovei tuo metu neturint pajamų, turto ar apyvartinių lėšų, tačiau kolegija mano, kad ūkinės veiklos pradžioje buvo turima įvairių planų vystyti ūkinę veiklą ir bendrovės vadovės lūkesčiai dėl būsimo bendrovės verslo , būsimo pelno tuo metu buvo pateisinami , todėl pateisinamas ir jos sprendimas , kad jai priklauso būtent tokio dydžio mėnesinis atlyginimas .

Taip pat bylos įrodymai patvirtina , kad išteisintoji J. M. bendrovėje realiai dirbo iki pat nėštumo- gimdymo atostogų. Tą patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, duomenys apie jai mokėtą atlyginimą, bendrovės ūkinės finansinės veiklos apskaita , taip pat ta aplinkybė, kad aptariamu darbo laikotarpiu ji priėmė į darbą bendrovėje D. D., kuris dirbo darbininku, atliko jam pavestus darbus. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad išteisintoji J. M. turėjo teisę gauti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-05-15 iki 2008-09-17, taip pat ji turėjo teisę gauti motinystės ( tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki 2010-07-18 , pašalpų dydį skaičiuojant nuo draudžiamųjų mėnesinių pajamų 4200 Litų.

Vienok, kolegija , pripažindama , kad išteisintoji J. M. turėjo teisę gauti motinystės , motinystės (tėvystės) pašalpas, mano, kad ji neturėjo teisės gauti didesnę motinystės (tėvystės ) pašalpą.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad išteisintoji J. M. , jau žinodama apie savo nėštumą, nuo 2008-01-01 pasididino savo mėnesinį darbo užmokestį iki 6900 Litų. Kolegijos nuomone, toks atlyginimo pasididinimas nėra motyvuotas nei darbo apimties padidėjimu, nei gautu bendrovės pelnu ar planais gauti pelną. Išteisintosios J. M. versija, kad jos vadovaujama bendrovė , sudariusi sutartį su V. S. vadovaujama bendrove dėl namų Vilniuje apšiltinimo , galėjo tikėtis didelės darbų apimties, nes sutarties suma buvusi apie 150 000 Litų, vertintina kritiškai. Iš statybos rangos sutarties Nr. 071127/-01 (t. 1 b.l. 164-168), sudarytos tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos direktoriaus V. S. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos išteisintosios J. M., matyti, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo UAB „ S“ (duomenys pakeisti) atlikti UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančių gyvenamųjų namų Mokslininkų g. Vilniuje fasadų šiltinimo ir apdailos darbus pagal pateiktą techninį projektą ir techninę specifikaciją , sutartis yra be datos , sutarties atlikimo terminai nėra nurodyti , sutartį už direktorių V. S. pasirašė V. M., tačiau sutartis bendrovės užsakovo herbiniu antspaudu nepatvirtinta. Sutartyje minimi asmenys –V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nieko apie tokią sutartį nežino (t. 2 b.l. 106-107), V. M. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu , nieko negalėjo paaiškinti dėl sutarties sudarymo , teisme apklaustas, neneigė, kad galėjo tokioje sutartyje ir pasirašyti, tačiau dėl jos sudarymo aplinkybių , jos vykdymo eigos nieko paaiškinti negalėjo, nurodydamas, kad tuo metu bendrovė vykdė įvairius statybos darbus, turėjo ne vieną subrangovą ir tokių analogiškų sutarčių buvo ne viena (t. 2 b.l. 101-102,t.3 b.l. 52). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėta sutartis sudaryta iki išteisintosios atlyginimo iki 6900,00 Litų padidinimo , kaip nėra duomenų, jog UAB „M“ (duomenys pakeisti) atliko aptariamoje sutartyje nurodytus darbus ir iš to turėjo pajamų, taip pat nėra duomenų, kad minėta bendrovė ruošėsi atlikti sutartyje nurodytus darbus. Byloje nėra pateikta jokių techninių projektų, pagal kuriuos bendrovė turėjo atlikti darbus, nėra duomenų , kad bendrovė turėjo galimybę atlikti sutartyje nurodytus darbus, į darbą nebuvo priimtas statybos darbų vadovas, nors tai buvo numatyta sutartyje, nebuvo priimta darbuotojų sutartyje nurodytų darbų atlikimui , pati bendrovė neturėjo jokių finansinių galimybių net darbų pradžiai, avansinių apmokėjimų negavo. Tai, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) realiai negalėjo atlikti sutartyje su UAB „S“ (duomenys pakeisti) numatytus darbus, patvirtina ir bendrovės ūkinę finansinę veiklą tyrusi specialistė ( t. 2 b.l. 12). Kolegijos nuomone, nesant įrodymų apie bendrovės ruošimąsi atlikti sutartyje numatytus darbus, pačios sutarties, kuri neatitinka tokių sutarčių sudarymo reikalavimų, negalima laikyti pagrįstu patikimu įrodymu, kad bendrovė tokią sutartį sudarė iki 2008-01-01 ir kad tokią sutartį būtų realizavusi ir turėjusi pakankamą pelną, pagrindžiantį bendrovės vadovės atlyginimo padidinimą .

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki išteisintosios išėjimo nėštumo gimdymo atostogoms buvo finansiškai nuostolinga, tai patvirtina, kad išteisintajai J. M. nebuvo jokio finansinio pagrindo pasididinti savo atlyginimą, tą patvirtina specialisto išvada dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 2 b.l. 6-13) :

- nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 bendrovė jokios veiklos nevykdė , pajamų neturėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos Švenčionių skyriaus duomenimis UAB „M“ (duomenys pakeisti) pateiktose Pelno mokesčio deklaracijose už 2007, 2008 metus nurodyta, kad bendrovė 2007m. patyrė 11 002 Litus nuostolį, 2008 m. 35 535 Litus ( t. 1 b.l. 77);

-steigiant UAB „M“ (duomenys pakeisti) , J. M. 2007-10-24 įnešė į bendrovės sąskaitą SEB banke 10 000 Litų įstatinio kapitalo formavimui . 2007-11-07 J. M. įnešė į UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasą 40 000 Litų , suteikdama bendrovei paskolą veiklos vystymui. Bendrovė , nevykdydama jokios ūkinės veiklos ir negaudama jokių pajamų, visus mokėjimus (darbo užmokesčio , socialinio draudimo mokesčius, fizinių pajamų mokesčius ir kt. ) vykdė iš aukščiau nurodytų lėšų;

-išteisintosios J. M. aptariamu darbo laikotarpiu jos darbo pobūdis, krūvis nepakito, nes bendrovė nevykdė jokių statybos darbų , paslaugų neatliko, pajamų neturėjo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad ji dirba tą patį laiką po 8 val. kasdien, kaip ir iki atlyginimo padidinimo;

Esant tokioms aplinkybėms , kolegija daro išvadą, kad išteisintoji J. M. , jau žinodama apie savo neštumą , nepagrįstai pasididino savo mėnesinį atlyginimą 2700,00 Litų ir tai padarė , turėdama tikslą apgaule užvaldyti Valstybinio socialinio draudimo motinytės pašalpą, t.y.:

J. M., būdama UAB „M“ (duomenys pakeisti), kuri Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre registruota nuo 2007-10-30, (duomenys neskelbtini), registracijos kodas (duomenys neskelbtini), steigėja ir vienintelė bendrovės akcininke, nuo 2007-11-05 dirbdama UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorės pareigose ir gaudama 4200 Lt mėnesinį atlyginimą, turėdama tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą, t.y. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamą motinystės (tėvystės) pašalpą, žinodama, kad yra nėščia, tikslu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, nei jai priklausė, 2008-01-01 melagingai nurodydama, kad bendrovėje padidėjo sutarčių apimtys, nepagrįstai padidino pati sau darbo užmokestį įsakymu Nr. 1 iki 6 900 Lt per mėnesį ir 2008-09-22 sukčiaudama pateikė Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagal kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus vyr. specialistė V. Su. apgaulės įtakoje, manydama, kad J. M. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, ją skaičiuojant nuo 6900,00 Litų mėnesinių draudžiamų pajamų, 2008-09-29 priėmė sprendimą Nr. S-MT-445, kuriame nusprendė paskirti J. M. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant 139 562,05 Litų dydžio pašalpą už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki 2010-07-18, t.y. 51852,94 Litais daugiau, nei jai priklausytų skaičiuojant nuo 4200,00 Litų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Tokiu būdu J. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą- Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas- 51852,94 Litus.

Dėl aukščiau aptartų motyvų išteisintajai J. M. inkriminuojamo kaltinimo apimtis siaurintina, jai neinkriminuojant kaltinimo dėl motinystės pašalpos 11599, 71 Litų gavimo apgaule ir kaltinimo dalyje dėl teisės įgijimo apgaule į didelės vertės motinystės (tėvystės) pašalpą, inkriminuotiną pašalpos dydį sumažinant 87709,11 Litų .

J. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. : ji apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą.

J. M. neteista (t. 2 b.l. 127), nebausta administracine tvarka (t. 2 b.l. 128), dirba (t. 2 b.l. 129,130), turi šeimą, du mažamečius vaikus, gimusius 2005-02-02, 2008-07-18(t. 2 b.l. 126, 133). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į J. M. asmenį apibūdinančius duomenis, jos šeiminę situaciją apibūdinančius duomenis. Tą įvertinus , kolegija mano, kad laisvės atėmimo bausmės, kuri yra numatyta įstatyme už J. M. padarytą nusikaltimą, paskyrimas, būtų aiškiai neteisingas, todėl jai skirtina švelnesnė bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu J. M. skirtinas įpareigojimas atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyrius yra pareiškęs ieškinį J. M. , kuriuo prašoma iš jos priteisti 107607, 15 Litų, kurie jai buvo išmokėti, jai pateikus pagal kaltinimą neteisingus duomenis apie darbą bendrovėje ir draudžiamų pajamų dydį (t. 2 b.l. 73-75).

Kolegijai pripažinus , kad J. M. turėjo teisę į motinystės pašalpą 11599,71 Lt už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d., toje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kitoje ieškinio dalyje dėl motinystės (tėvystės) pašalpos , kurią gavo J. M. už laikotarpį nuo 2008m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d., ieškovui- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą , o klausimas dėl jo dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.). Tai darytina dėl to, kad šios dalies ieškinio dydžio , neatidėjus bylos nagrinėjimo, tiksliai apskaičiuoti negalima, negavus papildomos medžiagos. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad J. M. už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki 2009-12-01, išskaičius mokesčius, gavo 75856,22 Litus. Apeliacinei instancijai yra pateikti duomenys, kad J. M. skaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki 2010-07-18 dydį nuo mėnesinių draudžiamųjų pajamų 4200 Litų , pašalpos dydis būtų 87709, 11 Litų. Kolegijai pripažinus, kad J. M. į tokį pašalpos dydį teisę turėjo , be papildomų paskaičiavimų nėra galimybės nustatyti, kokią pašalpos, skaičiuotinos nuo 4200 Litų mėnesinių draudžiamųjų pajamų , dalį už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki 2009-12-01, ji gavo teisėtai ir kokia dalis jai nepriklausė, nes byloje nėra duomenų apie tai, kokia dalis už minėtą laikotarpį jai būtų išmokėta, išskaičius mokesčius. Kolegija mano, kad , sprendžiant civilinio ieškinio dydžio priteisimo klausimą, turi būti žinoma konkreti gautos pašalpos, priklausiusios nuo draudžiamųjų 4200 Litų mėnesinių pajamų, suma , išskaičius mokesčius, nes civiline tvarka J. M. turi atsakyti tik už tai, ką ji konkrečiai užvaldė nusikalstamu būdu. Kolegijos nuomone, teismui pripažinus, kad dalis pašalpos , paskirtos J. M., buvo paskirta nepagrįstai, ieškovas turi teisę pats išsiieškoti iš valstybės biudžeto permokėtus mokesčius .

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendį, priimtą J. M. atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. , paskirti laisvės apribojimą 2 (dviems ) metams , per tą laikotarpį ją įpareigoti atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui priteistą žalą, šį įpareigojimą vykdyti, priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

Bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus ieškinį dėl 11599, 71 Litų priteisimo žalos atlyginimui atmesti.

Kitoje ieškinio dalyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą , klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.