- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- I-2538-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui J. P., atsakovo atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-30 įsakymą Nr. 4-14 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. nubaudimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagristai ir neteisėtai, pažeidžiant tarnybinio tyrimo atlikimo procedūrą bei remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams tyrimams keliamų reikalavimų neatitinkančia tarnybinio patikrinimo išvada.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas pažeidė teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 67 punktą, nes jam nebuvo surašytas ir įteiktas pranešimas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos. Pareiškėjas gavo pranešimą 2012-05-24, kuriame nebuvo nurodyta, kokį pažeidimą jis padarė.
Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė ir Taisyklių 66 punktą, nes jis nebuvo informuotas apie komisijos, atliekančios tarnybinį tyrimą, sudėties pakeitimą. Pagal 2012-05-23 įsakymą Nr. 3-66 komisijos nare nurodyta M. E., o 2013-01-11 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14-62 „Dėl vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. elgesio“ (toliau – Išvada) nurodoma kita komisijos narė – Donata Kračkienė. Paaiškino, kad atsakovas pažeidė ir Taisyklių 73 punktą, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie tarnybinio tyrimo sustabdymą. Nepagrįstai tarnybinį tyrimą atliko komisija, nes I. A. rezoliucija buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas pirmą pranešimą apie tarnybinį tyrimą gavo 2012-05-24, kuriame tik buvo nurodyta informacija apie 2012-05-19 galimai įvykusį įvykį, šis tyrimas nebuvo atnaujintas, o pareiškėjas 2012-12-11 gavo pranešimą apie naują tarnybinį tyrimą, praėjus 6 mėnesiams po galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atsakovas 2012-11-19 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą gavo jam dar neįsiteisėjus, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodekso) 214 straipsnio 3 dalį atsakovas jo neturėjo gauti. Atsakovas paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, neįrodytą informaciją. Pareiškėjo nuomone, pranešimas apie tarnybinį tyrimą prieštarauja Išvadai, nes juose nurodomi skirtingi tarnybinio nusižengimo elementai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2012-12-17 paaiškinime Nr. 14-2004 nurodė, kad nepadarė nusižengimo. Be to, atliekant tarnybinį tyrimą nebuvo atsižvelgta į 2012-12-21 K. S. pranešimą Nr. 14-2048. Atsakovas Išvadoje rėmėsi visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, tačiau joje jokių vardų ir pavardžių bei asmens duomenys nebuvo paskelbti. Atsakovas neturėjo remtis minėta informacija ir, remdamasis ja, skirti nuobaudą. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties, o sugyventinės statusas paneigtas ikiteisminio tyrimo metu, tai pareiškėjas teikė paaiškinimą dėl kitų dalykų, o ne dėl pasitvirtinusios informacijos. Išvadoje neatlikta jokia informacijos patikrinimo analizė, tik formaliai konstatuotas pažeidimo faktas, todėl, pareiškėjo nuomone, tarnybinis tyrimas atliktas formaliai, neišsamiai, pažeidžiant tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles. Atsakovas galimai pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 26 straipsnio 9 punktą ir Taisyklių 66–79 punktus, nes Išvadą surašė vadovaudamasis vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka (toliau – Tvarka), o ne Taisyklėmis.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dėl pranešimų žiniasklaidoje paneigimo niekur nesikreipė, bei nurodė, kad konfliktas tarp jo ir K. S. buvo asmeninio pobūdžio, ne viešoje vietoje, jo niekas nematė, smurto prieš ją nenaudojo, tik galėjo netyčia ją pastumti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–14).
Nurodė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą, nepažeidė Taisyklių nuostatų. Pažymėjo, kad Tvarkoje detaliau reglamentuota tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka ir drausminės atsakomybės taikymas. Paaiškino, kad pareiškėjas apie tarnybinio tyrimo sustabdymą žinojo, tai patvirtina jo 2012-05-25 paaiškinime išdėstytos aplinkybės. Paaiškino, kad 2012-12-28 buvo pakeistas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-23 įsakymo Nr. 3-66 „Dėl komisijos atlikti tarnybinį tyrimą sudarymo“ 1.4 punktas, nes Personalo skyriaus juriskonsultė M. E. buvo priimta dirbti pakaitine darbuotoja, kol iš vaiko priežiūros atostogų sugrįš juriskonsultė D. K. Pastarajai grįžus iš vaiko auginimo atostogų, ji, kaip Personalo skyriaus juriskonsultė, dalyvavo atliekant tarnybinį tyrimą dėl galimo J. P. tarnybinio nusižengimo. Teisės aktai nenustato privalomo pareiškėjo informavimo raštu apie komisijos atlikti tarnybinį tyrimą nario pasikeitimą.
Apie Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. veiksmus, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo paskelbta 2012 m. gegužės 18–20 d. visuomenės informavimo priemonėse www.15min.lt, wvvw.kaunodiena.lt, www.policija.lt ir televizijos kanalo LNK transliuojamose žiniose. Policijos departamento duomenimis, „2012-05-18, šeštadienį, 18.30 val. Dzūkų g., Vilniuje, Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius J. P. (gimęs 1978 m.) sumušė savo sugyventinę K. S. (gimusią 1980 m.), kuri dėl kaklo raiščių patempimo gydoma ambulatoriškai, įtariamasis uždarytas į areštinę“. Atsakovo nuomone, pareigūnas tokiais veiksmais nesilaikė pareigūnų etikos taisyklių ir principų, diskreditavo Kalėjimų departamento pareigūno vardą.
Informacija dėl J. P. smurtinių veiksmų K. S. atžvilgiu viešai paskelbta ir nepaneigta. Visuomenė apie tai buvo informuota visos Lietuvos mastu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, K. S. nuoseklus laikymasis savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad konfliktas tikrai vyko, jis buvo paskelbtas visuomenei. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai S. M. ir I. Z. (I. Z.) parodė, kad J. P. policijos pareigūnų akivaizdoje grasino K. S., vartojo daug necenzūrinių žodžių. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Statuto 13 straipsnyje nustatytą pareigūnų priesaikos davimo tvarką, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 3.4.1, 3.4.2, 3.4.4, 6 punktus. J. P. kaltė pasireiškė tiesioginės tyčios forma, nes jis, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų, nukreiptų į K. S., ir elgesio, matant policijos pareigūnams, kils neigiamų padarinių. Svarstant J. P. tarnybinės nuobaudos už tarnybinį nusižengimą parinkimą, buvo atsižvelgta į tai, kad K. S. dėl šio įvykio privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir į tai, kad J. P. per visą ištarnautą laiką buvo ne kartą skatintas, nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn. Visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbti pareiškėjo vardo, pavardės inicialai ir tikslios pareigos, leidžiančios identifikuoti asmenį. Pataisos namuose Vidaus tyrimų skyriuje kito vyresniojo inspektoriaus su inicialais J. P. nėra. Pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie detaliai aptarti Išvadoje. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apskrities profesinę sąjungą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui, nes jis yra jos narys, ši su tarnybinės nuobaudos paskyrimu sutiko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad raštu pareiškėjo neinformavo apie tyrimo sustabdymą ir atnaujinimą. Apie tai Vilniaus pataisos namų personalo skyriaus viršininkė I. A. jam pranešė žodžiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. gegužės 18–20 d. per visuomenės informavimo priemones (www.15min.lt, www.kaunodiena.lt, www.policija.lt, televizijos kanalo LNK transliuojamas žinias buvo pranešta, jog „Policijos departamento duomenimis, 2012-05-18, šeštadienį, 18.30 val. Vilniuje, Dzūkų g. Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius J. P. (gimęs 1978 m.) sumušė savo sugyventinę K. S. (gimusią 1980 m.), kuri dėl kaklo raiščių patempimo gydoma ambulatoriškai, įtariamasis uždarytas į areštinę.“ (b. l. 48, 49, 50–51).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyrius 2012-05-21 rašte Nr. 10-13-S-16805 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Vilniaus pataisos namus, kad 2012-05-19 Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-01415-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., dėl to, kad J. P. 2012-05-19 apie 18.30 val. Vilniuje, Dzūkų g. 10B, sumušė savo sugyventinę K. S.. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 187 str. 2012-05-20 J. P. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 138 str. 1 d. (b. l. 70).
Vilniaus pataisos namų direktorius 2012-05-23 įsakymu Nr. 3-66 „Dėl komisijos atlikti tarnybinį tyrimą sudarymo“, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 66 punktu, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012-05-21 raštą Nr. 10-13-S-16805 „Dėl informacijos pateikimo“, sudarė tokios sudėties komisiją atlikti tarnybinį tyrimą: A. L. – direktoriaus pavaduotojas (komisijos pirmininkas), I. A. – Personalo skyriaus viršininkė, R. B. – Įskaitos skyriaus viršininkė, M. E. – Personalo skyriaus juriskonsultė, R. U. (R. U.) – Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas (b. l. 53).
Vilniaus pataisos namų Personalo skyrius 2012-05-24 J. P. įteikė pranešimą apie pradėtą tarnybinį tyrimą Nr. 14-938 ir prašė pareiškėją per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 23).
J. P. 2012-05-25 pateikė paaiškinimą Vilniaus pataisos namų direktoriui, kuriame nurodė, kad jis nėra K. S. sugyventinis, jie yra tik kolegos ir pažįstami, kadangi pareiškėjas gyvena kartu su savo šeimos nariais – J. P., su kuria augina dukrą J. P., kartu veda bendrą šeimos ūkį: stato namą, tvarko bendrą šeimos biudžetą. 2012-05-20 buvo apklaustas Vilniaus 2 PK, kur paaiškino, kad jokio fizinio smurto prieš K. S. nenaudojo ir nėra jos sugyventinis. Kadangi „šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja L. G., todėl įvykio aplinkybės paaiškės ikiteisminio tyrimo metu“ (b. l 25).
Vilniaus pataisos namų Personalo skyriaus komisijos atlikti tarnybinį tyrimą 2012-05-28 posėdžio protokolu Nr. 47 tarnybinis tyrimas dėl galimo J. P. tarnybinio nusižengimo buvo sustabdytas, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 26).
Vilniaus pataisos namai 2012-11-28 raštu Nr. 9-6595(03) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį nusikaltimų tyrimų skyrių su prašymu informuoti, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-01415-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2012-05-19 J. P. sumušė K. S., yra baigtas, jeigu taip, koks priimtas sprendimas (b. l. 42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyrius 2012-12-03 (gautas 2012-12-05, registracijos Nr. 7-11459) pranešė Vilniaus pataisos namų direktoriui, kad ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-01415-12 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės E. J. 2012-11-19 nutarimu nutraukta, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 170 str. 4 d. 3 p., 139 str. 1 d., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str., 216 str., 407 str., 417 str., nesant nusikalstamos veikos, nustatytos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. požymių, ir pridėjo nutarimą (b. l. 43).
Vilniaus pataisos namų Personalo skyriaus viršininkė I. A. 2012-12-11 tarnybiniame pranešime Nr. 14-1956 Vilniaus pataisos namų direktoriui pranešė, kad „reikėtų atlikti tarnybinį tyrimą dėl J. P., Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus, elgesio, kuris diskreditavo bausmių vykdymo pareigūno vardą“ (b. l. 31).
Vilniaus pataisos namų komisijos atlikti tarnybinį tyrimą 2012-12-11 posėdžio protokole Nr. 93 buvo svarstytas klausimas dėl Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo. Jame nurodyta, kad Vilniaus pataisos namų komisijos atlikti tarnybinį tyrimą 2012-05-28 posėdžio protokolu Nr. 47 tarnybinis tyrimas dėl Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus galimo tarnybinio nusižengimo buvo sustabdytas iki kol bus baigtas J. P. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus pataisos namai 2012-12-05 gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko raštą Nr. 10-13-S-37180, prie kurio buvo pridėtas 2012-11-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Komisijos nariai nutarė „tarnybinį tyrimą dėl J. P. tarnybinio nusižengimo atnaujinti. Atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 2 dalį bei į tai, jog J. P. yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys, nusprendus skirti tarnybinę nuobaudą, pratęsti tarnybinį tyrimą, kol bus gautas profesinės sąjungos suderinimo dėl nuobaudos skyrimo raštas“ (b. l. 72).
Vilniaus pataisos namų Personalo skyriaus viršininkė I. A. 2012-12-11 pareiškėjui surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 14-1959, kuriame nurodė, kad prie Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2012-12-03 rašto Nr. 10-13S-37180 pridėtas Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės 2012-11-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pranešime nurodyta, kad „Pateiktoje medžiagoje teigiama, jog liudininkų parodymais „jų akivaizdoje J. P. grasino K. S., kad jis jai parodys, vartojo daug necenzūrinių žodžių K. S. atžvilgiu“. Be to, nurodoma, kad J. P. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)“.
Pranešime daroma išvada, kad pareiškėjas galimai pažeidė Etikos taisyklių 3.4.1 punkte nustatytą pareigūnams padorumo principą, t. y. „saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją, ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas“, bei 6 punktą, kad „pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje privalo laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu“. Nurodė, kad šie veiksmai atitinka Statuto 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atleidimo iš tarnybos pagrindą, t. y. kai savo elgesiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą, ir prašė per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl šio įvykio. Pranešimą pareiškėjas gavo 2012-12-11 (b. l. 32).
J. P. 2012-12-17 Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė paaiškinimą Nr. 14-2004, kad šiuo metu K. S. nėra įgyvendinusi teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kadangi įrodymai nebuvo išanalizuoti, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl be teismo proceso ir nuosprendžio nėra pagrindo teigti, kad J. P. padarė minėtą nusikaltimą, nes tai neįrodyta teisme. Vien aplinkybių nutarime nurodymas, jog yra BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo požymių, negali būti traktuojamas kaip pakankamas pagrindas įtarti jį pažeminus pareigūno ar įstaigos autoritetą. Šiuo metu jis nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis minėtos veikos padarymu, todėl, nesant teismo sprendimo, jog padarė minėtą veiką, traukti jį tarnybinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad tarp atsakovo pranešime įvardijamos veikos ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos egzistuoja požymių sutaptis, todėl, teismui nenustačius, kad jis naudojo smurtą K. S. atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, jog savo veiksmais galėjo pažeminti pareigūno ar tarnybos autoritetą. Be to, paaiškino, kad liudytojų S. M. ir I. Z. akivaizdoje jokių grasinimų ir necenzūrinių žodžių jų ar kitų asmenų atžvilgiu nevartojo. Pareiškėjo nuomone, jo asmeninių santykių aiškinimasis nesudarė nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių ir tokiu elgesiu viešumoje nepažeidė Etikos taisyklių 3.4.1 ir 6 punktų, todėl prašė tarnybinio tyrimo procedūrą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 14–17).
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-12-28 įsakymu buvo pakeistas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-23 įsakymo Nr. 3-66 „Dėl komisijos atlikti tarnybinį tyrimą sudarymo“ 1.4 punktas, kuriame įrašyta „Donata Kračkienė Personalo skyriaus juriskonsultė“ (b. l. 55).
Vilniaus pataisos namų 2013-01-11 išvadoje Nr. 14-63 siūloma tarnybinį tyrimą dėl Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. elgesio laikyti baigtu ir pripažinti, kad Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius J. P. 2012 m. gegužės 18–20 d., paskelbus apie jo netinkamą ir neteisėtą elgesį žiniasklaidoje, pažeidė Statuto 13 straipsnyje nustatytą pareigūnų priesaikos davimo tvarką, Etikos taisyklių 3.4.1, 3.4.2, 3.4.4 ir 6 punktus. Už tarnybinį nusižengimą, atsižvelgiant į teigiamą ankstesnės J. P. tarnybos įvertinimą, siūloma, vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 34–38).
Išvadoje pažymėta, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nustatyta, jog baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo, ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas. Tačiau J. P. veiksmų, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą K. S., paneigti negalima. Ši informacija yra tikra, paskelbta viešumoje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, K. S. nuoseklus laikymasis savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad konfliktas tikrai vyko, jis buvo paskelbtas visuomenei. Taip pat atkreipė dėmesį ir į ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. M., Vilniaus apsk. VPK PER 2-osios kuopos vyr. patrulio, taip pat liudytojo I. Z. parodymus, kuriuose nurodyta, kad J. P. policijos pareigūnų akivaizdoje grasino K. S., vartojo daug necenzūrinių žodžių. Pažymėta, kad pareigūno nepaisymas pareigūno etikos ir moralės taisyklių yra neatsiejamas nuo kenkimo įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetui bei pasitikėjimui ja. Padaryta išvada, kad J. P. veiksmais bei juos paviešinus buvo sumenkintas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų autoritetas, diskredituotas Kalėjimų departamento pareigūno vardas. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo suvokti neigiamų pasekmių tikimybę, taigi, šiuo atveju, jis tokiais savo veiksmais nesilaikė pareigūnų etikos taisyklių ir principų. Be to, Išvadoje nurodyta, kad, svarstant tarnybinės nuobaudos už tarnybinį nusižengimą parinkimą J. P., buvo atsižvelgta į tai, kad K. S. dėl įvykusio ir anksčiau aptarto įvykio privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir į tai, kad J. P. per visą ištarnautą laiką buvo ne kartą skatintas, nebuvo niekada patrauktas drausminėn atsakomybėn. Su Išvada pareiškėjas susipažino 2013-01-11.
Vilniaus pataisos namai 2013-01-14 raštu Nr. 9-254(03) kreipėsi į Vilniaus ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, prašydamas pateikti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresniajam inspektoriui J. P. (b. l. 39).
Vilniaus ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2013-01-28 rašte Nr. VA17-6(13) neprieštaravo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui (b. l. 40).
Vilniaus pataisos namų direktorius 2013-01-30 įsakymu Nr. 4-14 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. nubaudimo“, vadovaudamasis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadą ir 2013-01-28 raštą Nr. VA-17-6(13) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, skyrė J. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą už Etikos taisyklių 3.4.1, 3.4.2, 3.4.4 ir 6 punktų pažeidimą (b. l. 41).
Byloje vertintinas įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Etikos taisyklių 3.4.1, 3.4.2, 3.4.4 ir 6 punktų pažeidimą.
Etikos taisyklių paskirtis – apibrėžti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų (etikos principus ir elgesio tarnybos ir ne tarnybos metu reikalavimus (1 punktas), o tikslas – stiprinti pareigūnų atsakomybės už savo veiksmus ir elgesį jausmą, kelti visuomenės pasitikėjimą bausmių vykdymo sistemos institucijomis ir pareigūnų autoritetą (2 punktas).
Etikos taisyklių 3.4 punkte įtvirtintas padorumo principas, kuriuo vadovaudamasis pareigūnas privalo: saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas (3.4.1 punktas), laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai (3.4.2 punktas), visais atvejais būti taktiškas ir mandagus (3.4.4). Etikos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje privalo laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu“. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad „Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnas privalo vadovautis šiomis taisyklėmis“. Minėtų taisyklių 8 punkte nustatyta, kad „gavęs iš konkretaus asmens informaciją žodžiu ar raštu, kad pareigūnas yra pažeidęs šiose taisyklėse numatytus etikos principus, tiesioginis vadovas gali priimti sprendimą dėl tarnybinio tyrimo inicijavimo“, 9 punkte, kad „tarnybinio tyrimo metu nustačius, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda teisės aktų nustatyta tvarka.“
Įvertinus Etikos taisyklių paskirtį ir tikslą bei jų nuostatas, kurias pareiškėjas pažeidė, darytina išvada, kad gavęs informaciją apie Etikos taisyklių pažeidimą, Vilniaus pataisos namų direktorius turėjo teisę inicijuoti tarnybinį tyrimą, kurio metu nustatęs, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, atlikęs tyrimą ir įvertinęs jo metu nustatytas aplinkybes, turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba.
Statuto 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė.“
Statuto 24 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pareigūnų paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles nustato teisingumo ministras.
Statuto 26 straipsnyje reglamentuojamas tarnybinių nuobaudų skyrimas. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą (1 dalis). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą dar iki 30 kalendorinių dienų (2 dalis). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tyrimas sustabdomas ir jo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Šiais atvejais tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba iki baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atnaujinamas nuo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos (3 dalis). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti raštu pareikalauta, kad pareigūnas per 3 darbo dienas raštu pasiaiškintų dėl tarnybinio nusižengimo (5 dalis). Su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įsakymo pasirašymo. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl pateisinamų priežasčių (8 dalis). Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras (9 dalis).
Išvados 2 skyriuje „Tarnybinio tyrimo ir tarnybinio nusižengimo teisinė analizė“ atsakovas remiasi Tvarkos 3, 5.1 ir 5.2 punktais.
Kaip matyti iš Statuto 26 straipsnio 9 punkto nuostatų, tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 „Dėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintos Taisyklės, kuriomis vadovaujantis ir turėjo būti atliktas J. P. tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsakovas vadovavosi Tvarka, kurioje įtvirtintos nuostatos iš esmės atitinka Taisyklėse nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir joms neprieštarauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-02-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-204-07 konstatavo, jog „teismas, vertindamas, ar nebuvo pažeistos nuobaudos skyrimo procedūros rėmėsi Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Ši tvarka taikytina vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu (1 punktas) ir netaikytina pareiškėjui, dirbančiam įstaigoje, pavaldžioje Kalėjimų departamentui. Tokiu atveju taikytinos Statuto ir Taisyklių nuostatos, tačiau netinkamo teisės akto pritaikymas nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą.“ Todėl vien tik tai, kad buvo vadovautasi Tvarka, o ne Taisyklėmis, kurios išsamiau detalizuoja tarnybinio tyrimo atlikimą, naikinti ginčijamą įsakymą pagrindo nėra.
Taigi, vertintina, ar atsakovas nepažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos, o jei buvo pažeidimai, tai ar jie buvo esminiai ir darantys tiesioginę įtaką objektyviam tyrimo aplinkybių ištyrimui bei skundžiamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas Taisyklių 67 punktas, nes nebuvo surašytas ir įteiktas pranešimas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinį tyrimą.
Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad „Pareigūną į pareigas paskyręs įstaigos vadovas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją, kad pareigūnas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius nusižengimus tiriančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui (toliau – tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą arba šiam nusižengimui tirti sudaro komisiją (toliau – komisija) ir nustato terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų.“ Taisyklių 67 punkte nustatyta, kad „Tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) (3 priedas). Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir jam pateikiama turima informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Jeigu pareigūnas pranešime nepasirašo, kad jį gavo, surašomas aktas, kurį pasirašo tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo ir du tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai, o jei buvo sudaryta komisija, – jos nariai“.
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas Taisyklių 66 punktas, nes jis nebuvo informuotas apie komisijos sudėties pakeitimą. Kaip atsakovas atsiliepime nurodė ir iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad M. E. 2012-05-23 įsakymo Nr. 3-66 1.4 punkte buvo įrašyta į šios komisijos sudėtį (b. l. 53), tačiau ji buvo priimta į Personalo skyriaus juriskonsultės pareigas nuo 2011-01-10 iki iš vaiko priežiūros atostogų sugrįš D. K. (b. l. 54). Taigi, atsakovas pagrįstai, grįžus D. K. iš vaiko priežiūros atostogų, pakeitė 2012-05-23 įsakymo Nr. 3-66 1.4 punktą ir pastarąją įrašė į komisijos sudėtį. Nei Statute, nei Taisyklėse nėra nuostatų, įpareigojančių atsakovą pranešti apie komisijos atlikti tarnybinį tyrimą sudėtį ar jos pakeitimą. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 73 punktą, nes jis nebuvo informuotas nei raštu, nei žodžiu apie tarnybinio tyrimo sustabdymą.
Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad buvo atliekamas tarnybinis tyrimas dėl informacijos, kurią pateikė PK, bei kuri buvo paskelbta per žiniasklaidos priemones. Komisija buvo sudaryta šiam konkrečiam atvejui ištirti. Tyrimo metu vadovavosi Taisyklėmis bei Tvarka. Apie tyrimo sustabdymą, o vėliau ir apie jo atnaujinimą pareiškėjui buvo pranešta žodžiu, jam būnant jos kabinete. Pareiškėjas pats išreiškė savo poziciją, kad tarnybinis tyrimas negali būti atliekamas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ir apie tai, kad įvykio aplinkybės paaiškės ikiteisminio tyrimo metu, yra išdėstęs savo pirminiame paaiškinime.
Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad „Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėjus pagrindams, nustatytiems Statuto 26 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių tarnybinis tyrimas turi būti sustabdomas, tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto asmens ar komisijos rašytiniu teikimu vadovas, inicijavęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, administraciniu sprendimu sustabdo šio tyrimo atlikimą, o išnykus šiems pagrindams – atnaujina. Apie tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymą ir atnaujinimą raštu informuojamas pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ir (ar) jo atstovas pagal pavedimą.“
Statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Šiais atvejais tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba iki baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atnaujinamas nuo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Tarnybinis tyrimas buvo sustabdytas 2012-05-28 posėdžio protokolu Nr. 47 iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus viršininko 2012-05-21 rašte Nr. 13-S-16805 pateikta informacija (b. l. 26). Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turėjo būti informuotas apie tarnybinio tyrimo sustabdymą raštu.
Pareiškėjas teigia, kad jis 2012-12-11 gavo pranešimą apie naują tarnybinį tyrimą ir negalėjo suprasti, kad tyrimas buvo atnaujintas.
Kaip matyti iš šio pranešimo turinio (b. l. 32), jame iš tikrųjų nėra jokių nuorodų, kad tyrimas dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, kuris buvo sustabdytas 2012-05-28, yra atnaujintas.
J. P. nepripažino aplinkybės, kad I. A. apie tarnybinio tyrimo sustabdymą bei jo atnaujinimą jį informavo žodžiu, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos I. A. parodymais, kadangi pareiškėjas patvirtino, kad jį ir liudytoją sieja darbiniai santykiai, jokių asmeninių nesutarimų nėra. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kodėl I. A. galėtų nepagrįstai apkalbėti pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors buvo pranešta ne raštu, o žodžiu, tačiau pareiškėjas, būdamas Vidaus tyrimų skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, ir, tikėtina, neturėdamas kitų tarnybinių tyrimų, iš šio pranešimo turinio galėjo suprasti, kad jame kalbama apie tą patį tyrimą, dėl kurio jis jau buvo rašęs paaiškinimą. Įvertinus pranešimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, jog apie atnaujintą tyrimą pareiškėjas nebuvo informuotas raštu, nesuvaržė jo teisės teikti paaiškinimą. Iš pareiškėjo 2012-12-17 pateikto paaiškinimo (b. l. 14) matyti, kad jis jame detaliai išdėstė aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, neigė padaręs Etikos taisyklių inkriminuotus pažeidimus ir prašė tarnybinio tyrimo procedūrą nutraukti (b. l. 14–17). Tai rodo, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi Taisyklių 71 punkte nustatytomis teisėmis ir pateikė paaiškinimą, kuris, be kita ko, buvo įvertintas ir Išvadoje. Vien tik netinkama pranešimo forma, įvertinus tai, kad pats pareiškėjas buvo ikiteisminio tyrimo dalyvis ir apie jo eigą žinojo, negalėjo padaryti esminės įtakos, vertinant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą.
Taigi, nors ir atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, tačiau jis neturėjo esminės įtakos pareiškėjo teisei teikti paaiškinimą bei nebuvo toks, kuris turėtų esminės įtakos tyrimo objektyvumui bei sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats buvo ikiteisminio tyrimo dalyvis ir ikiteisminio tyrimo eigą žinojo, todėl atsakovo atliekami tarnybinio tyrimo veiksmai pareiškėjui turėjo būti suprantami. Pranešime ir Išvadoje iš esmės nurodyti tie patys tarnybinio nusižengimo elementai.
Pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį nusižengimą ir teigė, kad Išvadoje nebuvo atsižvelgta į K. S. 2012-12-21 pranešimą.
Atsakovas rėmėsi visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija (b. l. 48, 49, 50–51). Kaip pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jis visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos neneigė, taigi egzistavo tokia informacija, kokia ji buvo paskelbimo metu. Tai patvirtina publikacijos (b. l. 48, 49, 50–51). Pareiškėjo teisė tokius duomenis neigti, ar ne, tačiau tik oficialiai juos paneigus, galima teigti, kad tokia informaciją neatitinka tikrovės.
Publikacijose nurodoma, kad „Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius J. P. (gimęs 1978 m.) sumušė savo sugyventinę K. S. (gimusią 1980)“. Pareiškėjas teismo pasėdyje pripažino, kad kito asmens J. P. inicialais Vidaus tyrimų skyriuje nėra, taigi akivaizdu, kad publikacijose pateikta su juo susijusi informacija.
Nors pareiškėjas teigia, kad paneigtas K. S., kaip sugyventinės statusas, tačiau ne tai šiuo atveju yra aktualu. Esminė aplinkybė, turėjusi įtakos tarnybiniam tyrimui, yra tai, kad 2012-05-19 19.30 val. pareiškėjas su K. S. konfliktavo, bei jos nurodyti pareiškėjo prieš ją nukreipti smurtiniai veiksmai. Sutiktina su atsakovo išvada, kad pats faktas dėl K. S. sveikatos sutrikdymo nebuvo paneigtas. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad J. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių ir K. S. išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau tai neturi įtakos vertinant pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą. Statuto 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė. Šiuo atveju neturi esminės įtakos tai, ar K. S. jau kreipėsi, ar dar kreipsis privataus kaltinimo tvarka, ar J. P. bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju vertintas pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas, t. y. Etikos taisyklių 3.4.1, 3,4,2, 3.4.4 ir 6 punktų pažeidimas.
Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti tarnybinio tyrimo aplinkybes, išreikalavo baudžiamąją bylą Nr. 13-1-01415-12, kurioje pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš šioje byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2012-12-19 priimtas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą, atspindėjo byloje surinktą medžiagą. Atsakovas, tirdamas tarnybinį nusižengimą, rėmėsi minėtu nutarimu.
Taigi, tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visuomenės informavimo priemonėse 2012 m. gegužės 18–20 d. visuomenė buvo informuota, jog, Policijos departamento duomenimis, 2012 m. gegužės 18 d., šeštadienį, 18.30 val. Vilniuje, Dzūkų g., Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius J. P. (gimęs 1978 m.) sumušė savo sugyventinę K. S. (gimusią 1980 m.), kuri dėl kaklo raiščių patempimo gydoma ambulatoriškai, įtariamasis uždarytas į areštinę.
Pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – pareigūno autoriteto pažeminimu, neigiamos visuomenės nuomonės apie bausmių vykdymo sistemos instituciją ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Tokių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų. Išvadoje konstatuota, kad J. P. kaltė pasireiškė tiesioginės tyčios forma, kadangi jis, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų, nukreiptų į K. S. ir elgesio, matant policijos pareigūnams, kils padariniai. Išvadoje nurodyta, kad sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą taikytinas Statutas. Komisija Išvadoje, išnagrinėjusi bei įvertinusi visą tarnybinio tyrimo surinktą medžiagą, nusprendė, kad „J. P. savo veiksmais, kurie K. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat policijos pareigūnų akivaizdoje vartojęs necenzūrinius žodžius bei grasinęs K. S. ir tokiai informacijai patekus į viešumą, t. y. tokią informaciją paskelbus žiniasklaidoje, tai darė tyčia, galėdamas ir privalėdamas suvokti neigiamų pasekmių tikimybę. Minėti veiksmai visuomenėje vienareikšmiai vertinami neigiamai, todėl jais neabejotinai buvo sumenkintas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų autoritetas, griaunamas pasitikėjimas pataisos įstaiga kaip institucija, o tuo pačiu diskredituotas Kalėjimų departamento pareigūno vardas“ (b. l. 34–38). Išvada atitinka Taisyklių 74 punkto nuostatas, joje išsamiai aprašytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo aplinkybės, kad jis padarytas tyčia, ir atskleista, kaip tai pasireiškė, bei pateiktas siūlymas. Šiuo atveju K. S. 2012-12-21 pranešimas Nr. 14-2048 (b. l. 33) negali paneigti ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir iš esmės pakeisti Išvados.
Pareiškėjas pripažino, kad tarp jo ir K. S. vyko asmeninio pobūdžio konfliktas, dėl to K. S. iškvietė policijos pareigūnus, jie buvo atvykę į įvykio vietą. Apie įvykį buvo pateikta informacija visuomenės informavimo priemonėse, ji nebuvo paneigta.
Pažymėtina, kad Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Pareiškėjo atlikti veiksmai atsakovo buvo pagrįstai įvertinti, kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituojantys. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmėms įvertinti nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju apie kilusį konfliktą buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse ir tokia informacija oficialiai nepaneigta, o tai daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Svarbu atsižvelgti į Statute nustatytus veiklos principus, Etikos kodekso nuostatas, kurių privalo laikytis pareigūnas, bei priesaiką, kuria pareiškėjas prisiekė, be kita ko, susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno vardui (b. l. 52).
Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, išskyrus formalius pažeidimus dėl nepranešimo raštu apie tarnybinio tyrimo sustabdymą ir atnaujinimą pareiškėjui, darytina išvada, kad iš esmės tarnybinis patikrinimas atliktas, nepažeidžiant Statuto ir Taisyklių nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatavus pareiškėjo veiką, pažeistus teisės aktus. Išvadoje nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas diskreditavo Kalėjimų departamento pareigūno vardą. Išvada iš esmės atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-106-13).
Pareiškėjui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba (Statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš esmės tokia nuobauda siekiama apsaugoti vidaus reikalų sistemos, šiuo atveju ir Kalėjimų departamento, autoritetą visuomenėje bei tai, kad visuomenėje formuotųsi teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.