Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-756-183-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-756-183-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
Atsakovas
Vie
Suinteresuotas asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. P756-183/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11, 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkricio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (pranešeja), teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo R. K. atstovo advokato V. ˇ. (V. ˇ. ) prašyma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 pagal pareiškejo R. K. skunda atsakovui Viešosios policijos apsaugos tarnybai (treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos) del tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas R. K. kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma ir praše teisma :

1) panaikinti Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus viršininko 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 122-1S-15 ir pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu;

2) ipareigoti atsakova išduoti jam siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau - CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Pareiškejas paaiškino, jog 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, gavo pranešima, kad suveike apsaugos signalizacija Klaipedos miesto apylinkes teismo, esancio S. Daukanto g. 8-602, patalpose. Nuvykus i ivykio vieta, noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje iš arti, perlipo metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, perlipdamas ja nušoko ant ˛emes ir patyre dešines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad jos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu, nes nebuvo padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.

Pareiškejas paaiškino nesutinkas su tarnybinio patikrinimo išvada, teige, kad su˛alojima patyre atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai (nakti suveike ypatingos svarbos objekto apsaugos signalizacija, delsti nebuvo galima, noredamas ap˛iureti patalpas iš arciau, neturejo kito pasirinkimo, todel lipo per tvora). Rizika šiuo atveju buvo pateisinama ir butina, nors laikesi elementariu rupestingumo ir atidumo reikalavimu, taciau patyre kojos trauma. 2007 m. liepos 2 d. kreipesi i atsakova siuntimo i CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, taciau siuntimas nebuvo duotas.

Pareiškejas pa˛ymejo, kad policijai priskirtu pareigu atlikimas, policijos pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais, kurie kompensuojami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) numatytomis socialinemis garantijomis, tarp ju – išmoketi kompensacija, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas (Statuto 40 str.), t. y. vykdant pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškejas mane, kad nagrinejamas atvejis atitinka Statuto 40 straipsnyje nustatytas salygas išmoketi kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma, taciau nepagrista atsakovo 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 122-1S-15 jam yra kliutis gauti šia kompensacija.

Atsiliepimas

Atsakovas Viešosios policijos apsaugos tarnyba su pareiškejo prašymu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškejo patirta trauma nebuvo susijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, nes trauma jis patyre isitikines, kad i ap˛iurimo objekto patalpas nera isibrauta, objekto langai ir durys nepa˛eisti ir nesugadinti, jokiu itartinu asmenu, t. y. realiai gresiancio pavojaus nebebuvo, todel šiuo atveju padidejusio pavojaus nebuvo, padidintos rizikos nereikejo. Atsakovo manymu, pareiškejo skund˛iama išvada, kurioje nurodyta, kad kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, pareiškejui nepriklauso yra pagrista. Pareiškejo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu 3 punkta (jame numatyta, jog draudiminiais pripa˛istami ivykiai, atsitike apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta i tarnyba (darba) arba iš jos, taip pat ne tarnybos metu (darbo laiku), jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie ivykiai yra susije su tarnyba (darbu), ivyko per apdraustojo mokymo ar pratybu laika ir pakenke apdraustojo sveikatai arba tapo jo mirties prie˛astimi). Atsakovas paaiškino, jog 2007 m. liepos 27 d. pareiškejui buvo pasiulyta kreiptis i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriu del ivykio pripa˛inimo draudiminiu ir išmokos apskaiciavimo.

Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepime nurode su prašymu nesutinkas. Nurode, kad nepagristu laikytinas pareiškejo teiginys, jog pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, kad kompensacija turi buti išmokama visais atvejais, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas. Pa˛ymejo, kad išvadoje pagristai nurodyta, jog pareiškejo trauma nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, todel vertintina kaip nelaimingas atsitikimas tarnybos metu, kompensacija pareiškejui nepriklauso.

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškejo R. K. prašyma atmete.

Teismas nustate, kad 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada konstatuota, jog pareiškejo tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada u˛kerta kelia pareiškejui del patirtos traumos gauti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, teismas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus viršininko patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo prasme prilygino individualiam teises aktui.

Ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Teismas nustate, kad šia tvarka pareiškejo sveikatos sutrikdymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles). Taisykliu 4 punktas nustate, kad esant pareiguno sveikatos sutrikdymui, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryši tarp pareiguno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Išvada del pareiškejo patirto su˛alojimo Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus viršininko buvo patvirtinta 2007 m. liepos 27 d., su ja pareiškejas susipa˛ino 2007 m. rugpjucio 17 d.. Teismas iš bylos med˛iagos nustate, kad pareiškejas, budamas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas pagal 2007 m. gegu˛es 18 d. patvirtinta Klaipedos apsaugos skyriaus Reagavimo kuopos patruliu grafika, ap˛iuredamas apsaugos skyriaus saugoma objekta, kuriame buvo suveikusi apsaugine signalizacija, šokdamas per tvora, patyre dešines kojos trauma. Remdamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 daliu analize, teismas padare išvada, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybos metu arba vykdydamas tarnybines pareigas (išskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos - kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai; kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, jei ju atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; arba kai jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Tokia tvarka nustatyta Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygose (toliau -Salygos), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530. Nenustates aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, jog pareiškejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareiškejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, teismas konstatavo, jog nera pagrindo skund˛iama akta pripa˛inti neteisetu .

Teismas pa˛ymejo, jog pagal Statuto 41 straipsnio 2 dali pareigunu laikinojo nedarbingumo del nelaimingo atsitikimo trukme, apmokejimo salygas reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktai. Salygu 3.4 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikimo prie˛astini ryši su tiesioginiu pareigu vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja arba eina pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta komisija, o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikytinas draudiminiu ivykiu. Kadangi pareiškejo sveikatos sutrikimo prie˛astimi pripa˛intas nelaimingas atsitikimas, teismas pareiškejo reikalavima ipareigoti atsakova išduoti siuntima i CMEK taip pat pripa˛ino nepagristu.

III.

Pareiškejas apeliaciniu skundu praše Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jo prašyma patenkinti.

Apeliantas paaiškino, jog vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patruliu veiklos instrukcijos" 103.4 punktu, gaves informacijos apie suveikusias policijos stebimuju (saugomuju) objektu signalizacijos priemones ir atvykes prie objekto, jis privalejo vykdyti išorine objekto ap˛iura - ap˛iureti objekto langus, duris, vartus, u˛raktus, sienas, pagal galimybe stoga, išorines signalizacijos priemones bei kitas galimo isilau˛imo vietas, patikrinti objekto prieigas, pašalinius asmenis bei transporto priemones, tai ir padares. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje iš arti, perlipes metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o atgal, perlipo per tvora ir nušokes ant ˛emes, patyre dešines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad ši trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad trauma patirta nesant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu salygu, t. y. nesant padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu (nelaimingas atsitikimas tarnyboje). Apeliantas nurode, jog pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali kompensacija pareigunui turi buti mokama, jeigu jis buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta esant trims alternatyvioms salygoms. Kompensacija pareigunui turi buti mokama ir tuo atveju, kai pareigunas su˛alojamas, susi˛aloja ar jo sveikata sutrikdoma, einant tarnybines pareigas ar del tarnybos. Policijai priskirtu pareigu vykdymas susijes su didesniu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Tai atspindi vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principas, itvirtintas Statuto 3 straipsnio 7 dalyje. Preziumuojama, kad pareiguno tarnyba pati savaime susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais. Šie ypatumai kompensuojami Statute (šiuo atveju - Statuto 40 straipsnis) numatytomis socialinemis garantijomis Pagal Statuta kompensacija turi buti išmokama, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas - vykdant pareigybes aprašyme numatytas pareigines funkcijas (administracine byla Nr. A15-740/2006). Apeliantas pa˛ymejo, jog del jo susi˛alojimo faktiniu aplinkybiu ginco nera. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad jis patyre trauma tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdydamas tiesiogines pareiguno funkcijas. Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme gincas kiles tik del to, ar pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei. Apeliantas nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacijos mokejimo trecioji salyga nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Todel, apelianto nuomone, nepagristi atsakovo teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo išmokama tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.

Apeliantas mane, kad Klaipedos apygardos administracinio teismo išvados prieštarauja nusistovejusiai teismu praktikai. Nurode Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendima administracineje byloje Nr. A15-327/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 1 d. nutarti administracineje byloje Nr. A15-740/2006, 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendima administracineje byloje Nr. A11 -735/2005.

Šalies argumentai

Apeliantas nurode, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkricio 22 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigunu sveikatos prie˛iura ir su tuo susijusios socialines garantijos“ (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), inter alia 40 straipsnio (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar ˛uvus ryšium su tarnyba salygu“ patvirtintu asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), inter alia 14, 15 punktu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija)“ akcentavo tarnybos santykiu testinumo principa ir pa˛ymejo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principa preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnyba, yra isitikine, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal ši Statuta bei kitus istatymus pareigunu teisetai igyta teise i tam tikras socialines garantijas turi buti taikoma visam ju tarnybos laikui“. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pa˛ymejo, jog Konstitucijoje itvirtinta teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismu praktikai - tokiai, kuri butu grind˛iama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartimi pareiškejo R. K. apeliacini skunda atmete ir Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima paliko nepakeista.

Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejo susi˛alojimo aplinkybes yra aiškios ir del ju ginco nera. Pareiškejas, eidamas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus (2007 m. rugpjucio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro isakymu Nr. 5-V-546 nuo 2008 m. sausio 1 d. reorganizuotas prijungimo prie Viešosios policijos Vilniaus skyriaus budu, o Viešosios policijos Vilniaus skyrius pervardintas i Viešosios policijos apsaugos tarnyba) vyresniojo patrulio pareigas, dirbdamas pagal patvirtinta tarnybos grafika, 2007 m. bir˛elio 6 d. gaves Apsaugos tarnybos centralizuoto stebejimo punkto budetojo informacija apie tai, kad objekte S. Daukanto g. 6/8 (Klaipedos apylinkes teismas) suveike apsaugine signalizacija, patruliniu automobiliu nuvyko i ivykio vieta. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje iš arti, pareiškejas perlipo apie 2,5 aukšcio metaline tvora. Nenustates jokiu pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, padave patruliui M. J. tarnybinio ryšio priemone bei pro˛ektoriu, perlipdamas tvora nušoko ant kieto pagrindo (trinkeliu) ir patyre dešines kojos trauma. Kolegija pa˛ymi, kad pagal bylos aplinkybes šiuo konkreciu atveju pareiškejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareiškejas kojos trauma patyre po to, kai ap˛iurejes objekta isitikimo, jog i pastata neisibrauta, kai nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareiškejo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenes vertybems, kurias jis turetu ginti, atlikdamas tarnybos pareigas (nebuvo situacijos, kurioje turetu padeti kitam asmeniui, persekioti galima teises pa˛eideja ar pats gintis nuo u˛puolimo; Apsaugos skyriaus budetojo nebuvo siunciamas vykti i kita saugoma objekta, ar vykdyti kita tarnybine u˛duoti). 2007 m. bir˛elio 15 d. tarnybiniame pranešime R. K. detaliai išdeste susi˛alojimo aplinkybes. Nurode, kad tvora aukšta (apie 2,5 m.), nuo jos viršaus nulipti neimanoma, todel reikejo nušokti. Taip pat nurode, kad objekto, kuriame susi˛alojo, kiemo tvoros raktai buvo patruliniame automobilyje, taciau apsaugos pulte tai nepa˛ymeta, o jis visu saugomu objektu raktu sarašu mintinai neatsimenas, automobilis nuo saugomo objekto buvo paliktas gana toli, todel atvykus i ivykio vieta del laiko stokos jis šokes per tvora. Šie pareiškejo paaiškinimai gali pateisinti jo rizika šokant per tvora atvykus prie saugomo objekto išsiaiškinti apsaugines signalizacijos isijungimo prie˛asti, taciau nepateisina jo nepakankamai rupestingo elgesio isitikinus, kad objektas yra saugus. Teismas pa˛ymejo, jog pareiškejas ivykio vietoje buvo su kitu policijos pareigunu (M. J. ), taciau jo pagalba saugiai perlipant tvora nepasinaudojo. I byla nepateikta irodymu, kad pareiškejas, ap˛iurejes ivykio vieta ir isitikines, kad objektas saugus, emesi veiksmu objekto tvoros vartu raktams surasti (skambino objekto atsakingam asmeniui, ieškojo Apsaugos skyriuje esancio raktu egzemplioriaus), kad galetu išeiti iš teritorijos pro vartus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog pareiškejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Nagrinejamas atvejis taip pat neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (tokiems atvejams, pavyzd˛iui, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu su˛alojimai, kai juos tretieji asmenys su˛aloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje). Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejas teises i šia išmoka nera prarades. Skund˛iama tarnybinio patikrinimo išvada jam nera kliutis gauti šia išmoka.

Teismas sprende, kad apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo praktikos, kuria analogiškose bylose suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepagristi, nes apelianto nurodytos nutartys, nors šiose bylose buvo sprend˛iami gincai del kompensaciju patyrus traumas vidaus tarnyboje mokejimo, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal ginco teisinius santykius reglamentuojancias teises normas. Teismas pa˛ymejo, kad apelianto nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aiškintos Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr. IX-1538) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos. Todel apelianto nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimu nagrinejamoje byloje negali buti remiamasi kaip analogiškose bylose suformuota praktika (ABTI 20 str. 3 d.).

IV.

Pareiškejo R. K. atstovas advokatas V. ˇ. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr. A146-1987/2008. Prašymas atnaujinti procesa grind˛iamas Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Del esminiu materialines teises normu pa˛eidimu jas taikant, prašyme pa˛ymeta, kad apeliacines instancijos teismas padare neteiseta išvada, kad tais atvejais, kai pareigunas patyre trauma del nelaimingo atsitikimo, jam taikomos ne Statuto 40 straipsnio 3 dalies normos, o Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Statuto 41 straipsnis reglamentuoja ne draudimo išmokos išmokejimo, o pareigunu socialines garantijas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pareigunu gyvybes ir sveikatos privalomaji draudima valstybes biud˛eto lešomis nuo nelaimingu atsitikimu tarnybiniu pareigu vykdymo metu reglamentuoja Statuto 49 straipsnis. Pagal Statuto 49 ir 40 straipsnius (2006 m. liepos 19 d. redakcija) draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai arba yra nu˛udomas, jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu vykdymo ar pareiguno statuso. Statuto 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokos nemokamos šio Statuto 40 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais. Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodyti atvejai, kada kompensacijos nemokamos – jei pareiguno ar kursanto mirtis arba susi˛alojimo prie˛astis buvo samoninga, su tarnybiniu butinumu nesusijes saugumo taisykliu pa˛eidimas. Pabre˛ia, kad apibendrinus nurodytas taisykles, bei atsi˛velgiant i Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. Nr. 530 patvirtinto Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu 4 punkta, pagal kuri teises aktuose, reglamentuojanciuose apdraustuju profesine veikla, gali buti nustatytos ir kitos salygos, kuriomis draudimo išmokos ir kompensacijos nemokamos, mano, kad tais atvejais, kai pareigunas susi˛alojo tarnybos metu, vykdant pareigybiu funkcijas arba tiesioginio viršininko nurodyma, pareigunui gali buti išmoketa ir kompensacija, ir draudimo išmoka. Taciau nustacius nors viena iš Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodytu aplinkybiu, nei kompensacija, nei draudimo išmoka nebus mokama. Pa˛ymi, kad apeliacines instancijos teismas pripa˛ino, jog kliuciu, numatytu 40 straipsnio 6 dalyje nera, todel mano, kad teismas netinkamai taike materialines teises normas, reglamentuojancias tarnybos ypatumu kompensavimo principus, padare prieštaringa išvada ir prieme neteiseta nutarti.

Del Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto pagrindo (kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima), nurodo, kad apeliacines instancijos teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje pateike savo interpretacija administracinese bylose Nr. A15-327/2005, A15-740/2006, A11-735/2005. Nesutikdamas su teismo išvadomis del minetu administraciniu bylu interpretavimo, nurodo:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracineje byloje Nr. A15-327/2005 nurodyta, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas“ reiškia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alotas, susi˛alojo ar buvo sutrikdyta jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas, arba kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryšys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendime administracineje byloje Nr. A11-735/2005 pa˛ymejo, jog aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, turi atsirasti ar atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje tarnauja, nurodymus ar patvarkymus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruod˛io 1 d. nutartimi administracineje bylose Nr. A4-2115/2006 suformavo teismu praktika del policijos istaigos pareigos išmoketi kompensacija.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A15-740/2006 nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies savokos „su˛alotas“ turini sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kuriu metu pareigunai patiria su˛alojimus.

Teigia, jog apeliacines instancijos teismo išvados, kad apelianto nurodytos faktines aplinkybes visiškai skiriasi nuo nagrinejamos bylos faktiniu aplinkybiu, ir kad minetose bylose buvo taikytos ir aiškintos Statuto 40 straipsnio 3 dalies (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr. IX – 1538) nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos, prieštarauja ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotai praktikai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimui.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas del proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtine procedura, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizd˛ius ir esminius pa˛eidimus, padarytus sprend˛iant byla), grie˛tai laikantis Administraciniu bylu teisenos istatymo IV skyriuje nustatytu proceso atnaujinimo salygu ir tvarkos.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnis nustato pagrindus, kuriais gali buti atnaujintas procesas byloje. Pareiškejas prašyma atnaujinti procesa grind˛ia dviem proceso atnaujinimo pagrindais, nurodytais ABTI 153 straipsnio 2 dalyje: 1) kai pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti (ABTI 153 str. 2 d. 10 p.); 2) kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima (ABTI 153 str. 2 d. 12 p.).

Del esminio materialines teises normu pa˛eidimo (Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 str. 2 d. 10 p.)

Siekiant atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialines teises normu pa˛eidimo konstatavimas turi buti akivaizdus. Pa˛eidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausima nagrinejanciai teiseju kolegijai nelieka pagristu abejoniu del klaidingo teises normu aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teises normu aiškinimo galimybe, nesant svariu argumentu del pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebutu u˛tikrinamas isiteisejusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosciusiu teisiniu santykiu stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkta galimas, tik jei esminis teises normu pa˛eidimas galejo tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.

Akcentuotina, jog pareiškejas prašyme del proceso atnaujinimo iš esmes nenurodo jokiu nauju (papildomu) teisiniu argumentu, neskaitant tu, kuriais grinde savo pozicija byla nagrinejant pirmosios ir apeliacines instancijos teisme, kurie leistu naujai ivertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 8 d. nutarties administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 motyvus ar patvirtintu ju galima nepagristuma.

Pareiškejo manymu, pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos teismai padare neteisinga išvada, kad nagrinejamu atveju pareiškejui taikomos ne Statuto 40 straipsnio 3 dalies normos, o Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad, kaip matyti iš pareiškejo vardu jo atstovo pateikto prašymo turinio, pareiškejas gincija ne konkrecios apeliacines instancijos teismo taikytos istatymo normos aiškinima ir taikyma, o iš esmes nesutinka su faktiniu aplinkybiu vertinimu, ir nurodo ginco teisiniu santykiu teisini reglamentavima. Pareiškejas nepateike jokiu irodymu, jog šioje administracineje byloje apeliacines instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialines teises normas, padare esmini šiu normu pa˛eidima, nesivadovavo materialines teises taikymo tikslais. Atsi˛velgiant i tai, šioje situacijoje tinkamai pagristas bei motyvuotas Vidaus tarnybos statuto normu taikymas negali buti pripa˛intas akivaizd˛iu materialines teises normu pa˛eidimu.

Del butinybes u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima (ABTI 153 str. 2 d. 12 p.)

Sprend˛iant del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, reikia ivertinti galimai skirtingo teises aiškinimo itaka teisingo sprendimo byloje priemimui. Procesas siekiant u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima turetu buti atnaujinamas tada, kai del galimai skirtingo teises normu aiškinimo galejo buti neteisingai išspresta byla, nes priešingu atveju nepagristai butu trikdomas isiteisejusio teismo sprendimo pagrindu susiklosciusiu teisiniu santykiu stabilumas. Be to, reikia tureti omenyje, kad teismas, nagrinedamas byla, teises normas taiko atsi˛velgdamas ir ivertindamas nustatytas konkrecios bylos faktines aplinkybes, todel kiekvienas teismo pateiktas teises normu aiškinimas gali ir turi buti suprantamas ir aiškinamas tik konkrecios bylos faktiniu aplinkybiu kontekste.

Pareiškejas siekdamas proceso atnaujinimo ABTI 153 str. 2 d. 12 p. pagrindu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005, 2005 m. bir˛elio 14 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A11-735/2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A15-740/2006. Pareiškejas nurodo, kad nors apeliacines instancijos teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje pateike savo išvadas del minetu administraciniu bylu interpretavimo, jis su tokiomis išvadomis nesutinka.

Ivertinus pareiškejo nurodytose nutartyse nagrinetus teises klausimus ir tokiu bylu faktines aplinkybes, pa˛ymetina, kad prašyme nurodytu bylu faktines aplinkybes skiriasi nuo nagrinejamos bylos faktiniu aplinkybiu – pareiškejo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aiškintos visiškai kitos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d. redakcijos) nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju nebuvo ir negalejo buti taikytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje išsamiai išanalizavo pareiškejo nurodytu administraciniu bylu esme ir konstatavo, kad tiek minetos aplinkybes, tiek ir bylose padarytos išvados neturi itakos nagrinejamos bylos klausimams. Todel pagrindo konstatuoti, kad nagrinejamoje administracineje byloje yra nukrypta nuo pareiškejo nurodytos suformuotos administraciniu teismu praktikos, nera.

Atsi˛velgiant i išdestyta, konstatuotina, kad atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 pareiškejo nurodytais motyvais pagrindo nera, todel procesa atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija

nutaria:

pareiškejo R. K. atstovo advokato V. ˇ. prašyma atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 pagal pareiškejo R. K. skunda atsakovui Viešosios policijos apsaugos tarnybai.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis AlechnaviciusAudrius BakaveckasVaida Urmonaite-Maculeviciene