- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-756-183-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Vie
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (praneeja), teismo posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo pareikejo R. K. atstovo advokato V. ˇ. (V. ˇ. ) prayma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 pagal pareikejo R. K. skunda atsakovui Vieosios policijos apsaugos tarnybai (treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos) del tarnybinio patikrinimo ivados panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas R. K. kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma ir prae teisma :
1) panaikinti Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus virininko 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 122-1S-15 ir pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu;
2) ipareigoti atsakova iduoti jam siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau - CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
Pareikejas paaikino, jog 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, gavo praneima, kad suveike apsaugos signalizacija Klaipedos miesto apylinkes teismo, esancio S. Daukanto g. 8-602, patalpose. Nuvykus i ivykio vieta, noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje i arti, perlipo metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, perlipdamas ja nuoko ant ˛emes ir patyre deines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad jos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu, nes nebuvo padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.
Pareikejas paaikino nesutinkas su tarnybinio patikrinimo ivada, teige, kad su˛alojima patyre atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai (nakti suveike ypatingos svarbos objekto apsaugos signalizacija, delsti nebuvo galima, noredamas ap˛iureti patalpas i arciau, neturejo kito pasirinkimo, todel lipo per tvora). Rizika iuo atveju buvo pateisinama ir butina, nors laikesi elementariu rupestingumo ir atidumo reikalavimu, taciau patyre kojos trauma. 2007 m. liepos 2 d. kreipesi i atsakova siuntimo i CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, taciau siuntimas nebuvo duotas.
Pareikejas pa˛ymejo, kad policijai priskirtu pareigu atlikimas, policijos pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais, kurie kompensuojami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) numatytomis socialinemis garantijomis, tarp ju – imoketi kompensacija, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas (Statuto 40 str.), t. y. vykdant pareigybes aprayme nustatytas funkcijas. Pareikejas mane, kad nagrinejamas atvejis atitinka Statuto 40 straipsnyje nustatytas salygas imoketi kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma, taciau nepagrista atsakovo 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 122-1S-15 jam yra kliutis gauti ia kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas Vieosios policijos apsaugos tarnyba su pareikejo praymu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime paaikino, kad pareikejo patirta trauma nebuvo susijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, nes trauma jis patyre isitikines, kad i ap˛iurimo objekto patalpas nera isibrauta, objekto langai ir durys nepa˛eisti ir nesugadinti, jokiu itartinu asmenu, t. y. realiai gresiancio pavojaus nebebuvo, todel iuo atveju padidejusio pavojaus nebuvo, padidintos rizikos nereikejo. Atsakovo manymu, pareikejo skund˛iama ivada, kurioje nurodyta, kad kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, pareikejui nepriklauso yra pagrista. Pareikejo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu 3 punkta (jame numatyta, jog draudiminiais pripa˛istami ivykiai, atsitike apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta i tarnyba (darba) arba i jos, taip pat ne tarnybos metu (darbo laiku), jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad ie ivykiai yra susije su tarnyba (darbu), ivyko per apdraustojo mokymo ar pratybu laika ir pakenke apdraustojo sveikatai arba tapo jo mirties prie˛astimi). Atsakovas paaikino, jog 2007 m. liepos 27 d. pareikejui buvo pasiulyta kreiptis i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriu del ivykio pripa˛inimo draudiminiu ir imokos apskaiciavimo.
Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepime nurode su praymu nesutinkas. Nurode, kad nepagristu laikytinas pareikejo teiginys, jog pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, kad kompensacija turi buti imokama visais atvejais, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas. Pa˛ymejo, kad ivadoje pagristai nurodyta, jog pareikejo trauma nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, todel vertintina kaip nelaimingas atsitikimas tarnybos metu, kompensacija pareikejui nepriklauso.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu pareikejo R. K. prayma atmete.
Teismas nustate, kad 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivada konstatuota, jog pareikejo tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Kadangi tarnybinio patikrinimo ivada u˛kerta kelia pareikejui del patirtos traumos gauti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, teismas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus virininko patvirtinta tarnybinio patikrinimo ivada Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo prasme prilygino individualiam teises aktui.
Ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Teismas nustate, kad ia tvarka pareikejo sveikatos sutrikdymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles). Taisykliu 4 punktas nustate, kad esant pareiguno sveikatos sutrikdymui, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryi tarp pareiguno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Ivada del pareikejo patirto su˛alojimo Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus virininko buvo patvirtinta 2007 m. liepos 27 d., su ja pareikejas susipa˛ino 2007 m. rugpjucio 17 d.. Teismas i bylos med˛iagos nustate, kad pareikejas, budamas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas pagal 2007 m. gegu˛es 18 d. patvirtinta Klaipedos apsaugos skyriaus Reagavimo kuopos patruliu grafika, ap˛iuredamas apsaugos skyriaus saugoma objekta, kuriame buvo suveikusi apsaugine signalizacija, okdamas per tvora, patyre deines kojos trauma. Remdamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 daliu analize, teismas padare ivada, kad draudimo imokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybos metu arba vykdydamas tarnybines pareigas (iskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos - kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai; kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, jei ju atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; arba kai jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Tokia tvarka nustatyta Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygose (toliau -Salygos), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530. Nenustates aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, jog pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, teismas konstatavo, jog nera pagrindo skund˛iama akta pripa˛inti neteisetu .
Teismas pa˛ymejo, jog pagal Statuto 41 straipsnio 2 dali pareigunu laikinojo nedarbingumo del nelaimingo atsitikimo trukme, apmokejimo salygas reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktai. Salygu 3.4 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tiesioginiu pareigu vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja arba eina pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta komisija, o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikytinas draudiminiu ivykiu. Kadangi pareikejo sveikatos sutrikimo prie˛astimi pripa˛intas nelaimingas atsitikimas, teismas pareikejo reikalavima ipareigoti atsakova iduoti siuntima i CMEK taip pat pripa˛ino nepagristu.
III.
Pareikejas apeliaciniu skundu prae Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jo prayma patenkinti.
Apeliantas paaikino, jog vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patruliu veiklos instrukcijos" 103.4 punktu, gaves informacijos apie suveikusias policijos stebimuju (saugomuju) objektu signalizacijos priemones ir atvykes prie objekto, jis privalejo vykdyti iorine objekto ap˛iura - ap˛iureti objekto langus, duris, vartus, u˛raktus, sienas, pagal galimybe stoga, iorines signalizacijos priemones bei kitas galimo isilau˛imo vietas, patikrinti objekto prieigas, paalinius asmenis bei transporto priemones, tai ir padares. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje i arti, perlipes metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o atgal, perlipo per tvora ir nuokes ant ˛emes, patyre deines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad i trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad trauma patirta nesant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu salygu, t. y. nesant padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu (nelaimingas atsitikimas tarnyboje). Apeliantas nurode, jog pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali kompensacija pareigunui turi buti mokama, jeigu jis buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta esant trims alternatyvioms salygoms. Kompensacija pareigunui turi buti mokama ir tuo atveju, kai pareigunas su˛alojamas, susi˛aloja ar jo sveikata sutrikdoma, einant tarnybines pareigas ar del tarnybos. Policijai priskirtu pareigu vykdymas susijes su didesniu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Tai atspindi vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principas, itvirtintas Statuto 3 straipsnio 7 dalyje. Preziumuojama, kad pareiguno tarnyba pati savaime susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais. ie ypatumai kompensuojami Statute (iuo atveju - Statuto 40 straipsnis) numatytomis socialinemis garantijomis Pagal Statuta kompensacija turi buti imokama, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas - vykdant pareigybes aprayme numatytas pareigines funkcijas (administracine byla Nr. A15-740/2006). Apeliantas pa˛ymejo, jog del jo susi˛alojimo faktiniu aplinkybiu ginco nera. Tarnybinio patikrinimo ivadoje nurodyta, kad jis patyre trauma tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdydamas tiesiogines pareiguno funkcijas. Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme gincas kiles tik del to, ar pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei. Apeliantas nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacijos mokejimo trecioji salyga nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Todel, apelianto nuomone, nepagristi atsakovo teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo imokama tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.
Apeliantas mane, kad Klaipedos apygardos administracinio teismo ivados prietarauja nusistovejusiai teismu praktikai. Nurode Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendima administracineje byloje Nr. A15-327/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 1 d. nutarti administracineje byloje Nr. A15-740/2006, 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendima administracineje byloje Nr. A11 -735/2005.
Šalies argumentai
Apeliantas nurode, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkricio 22 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigunu sveikatos prie˛iura ir su tuo susijusios socialines garantijos“ (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), inter alia 40 straipsnio (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar ˛uvus ryium su tarnyba salygu“ patvirtintu asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), inter alia 14, 15 punktu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija)“ akcentavo tarnybos santykiu testinumo principa ir pa˛ymejo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principa preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnyba, yra isitikine, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal i Statuta bei kitus istatymus pareigunu teisetai igyta teise i tam tikras socialines garantijas turi buti taikoma visam ju tarnybos laikui“. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pa˛ymejo, jog Konstitucijoje itvirtinta teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprietaringai) teismu praktikai - tokiai, kuri butu grind˛iama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir i ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogikos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartimi pareikejo R. K. apeliacini skunda atmete ir Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima paliko nepakeista.
Teismas pa˛ymejo, kad pareikejo susi˛alojimo aplinkybes yra aikios ir del ju ginco nera. Pareikejas, eidamas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus (2007 m. rugpjucio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro isakymu Nr. 5-V-546 nuo 2008 m. sausio 1 d. reorganizuotas prijungimo prie Vieosios policijos Vilniaus skyriaus budu, o Vieosios policijos Vilniaus skyrius pervardintas i Vieosios policijos apsaugos tarnyba) vyresniojo patrulio pareigas, dirbdamas pagal patvirtinta tarnybos grafika, 2007 m. bir˛elio 6 d. gaves Apsaugos tarnybos centralizuoto stebejimo punkto budetojo informacija apie tai, kad objekte S. Daukanto g. 6/8 (Klaipedos apylinkes teismas) suveike apsaugine signalizacija, patruliniu automobiliu nuvyko i ivykio vieta. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje i arti, pareikejas perlipo apie 2,5 aukcio metaline tvora. Nenustates jokiu pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, padave patruliui M. J. tarnybinio ryio priemone bei pro˛ektoriu, perlipdamas tvora nuoko ant kieto pagrindo (trinkeliu) ir patyre deines kojos trauma. Kolegija pa˛ymi, kad pagal bylos aplinkybes iuo konkreciu atveju pareikejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareikejas kojos trauma patyre po to, kai ap˛iurejes objekta isitikimo, jog i pastata neisibrauta, kai nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareikejo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenes vertybems, kurias jis turetu ginti, atlikdamas tarnybos pareigas (nebuvo situacijos, kurioje turetu padeti kitam asmeniui, persekioti galima teises pa˛eideja ar pats gintis nuo u˛puolimo; Apsaugos skyriaus budetojo nebuvo siunciamas vykti i kita saugoma objekta, ar vykdyti kita tarnybine u˛duoti). 2007 m. bir˛elio 15 d. tarnybiniame praneime R. K. detaliai ideste susi˛alojimo aplinkybes. Nurode, kad tvora aukta (apie 2,5 m.), nuo jos viraus nulipti neimanoma, todel reikejo nuokti. Taip pat nurode, kad objekto, kuriame susi˛alojo, kiemo tvoros raktai buvo patruliniame automobilyje, taciau apsaugos pulte tai nepa˛ymeta, o jis visu saugomu objektu raktu sarau mintinai neatsimenas, automobilis nuo saugomo objekto buvo paliktas gana toli, todel atvykus i ivykio vieta del laiko stokos jis okes per tvora. ie pareikejo paaikinimai gali pateisinti jo rizika okant per tvora atvykus prie saugomo objekto isiaikinti apsaugines signalizacijos isijungimo prie˛asti, taciau nepateisina jo nepakankamai rupestingo elgesio isitikinus, kad objektas yra saugus. Teismas pa˛ymejo, jog pareikejas ivykio vietoje buvo su kitu policijos pareigunu (M. J. ), taciau jo pagalba saugiai perlipant tvora nepasinaudojo. I byla nepateikta irodymu, kad pareikejas, ap˛iurejes ivykio vieta ir isitikines, kad objektas saugus, emesi veiksmu objekto tvoros vartu raktams surasti (skambino objekto atsakingam asmeniui, iekojo Apsaugos skyriuje esancio raktu egzemplioriaus), kad galetu ieiti i teritorijos pro vartus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pareikejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Nagrinejamas atvejis taip pat neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (tokiems atvejams, pavyzd˛iui, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu su˛alojimai, kai juos tretieji asmenys su˛aloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje). Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Teismas pa˛ymejo, kad pareikejas teises i ia imoka nera prarades. Skund˛iama tarnybinio patikrinimo ivada jam nera kliutis gauti ia imoka.
Teismas sprende, kad apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo praktikos, kuria analogikose bylose suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepagristi, nes apelianto nurodytos nutartys, nors iose bylose buvo sprend˛iami gincai del kompensaciju patyrus traumas vidaus tarnyboje mokejimo, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal ginco teisinius santykius reglamentuojancias teises normas. Teismas pa˛ymejo, kad apelianto nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aikintos Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr. IX-1538) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos. Todel apelianto nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimu nagrinejamoje byloje negali buti remiamasi kaip analogikose bylose suformuota praktika (ABTI 20 str. 3 d.).
IV.
Pareikejo R. K. atstovas advokatas V. ˇ. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prayma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr. A146-1987/2008. Praymas atnaujinti procesa grind˛iamas Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.
Del esminiu materialines teises normu pa˛eidimu jas taikant, prayme pa˛ymeta, kad apeliacines instancijos teismas padare neteiseta ivada, kad tais atvejais, kai pareigunas patyre trauma del nelaimingo atsitikimo, jam taikomos ne Statuto 40 straipsnio 3 dalies normos, o Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Statuto 41 straipsnis reglamentuoja ne draudimo imokos imokejimo, o pareigunu socialines garantijas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pareigunu gyvybes ir sveikatos privalomaji draudima valstybes biud˛eto leomis nuo nelaimingu atsitikimu tarnybiniu pareigu vykdymo metu reglamentuoja Statuto 49 straipsnis. Pagal Statuto 49 ir 40 straipsnius (2006 m. liepos 19 d. redakcija) draudimo imokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas tarnybos metu (iskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai arba yra nu˛udomas, jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu vykdymo ar pareiguno statuso. Statuto 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudimo imokos nemokamos io Statuto 40 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais. Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodyti atvejai, kada kompensacijos nemokamos – jei pareiguno ar kursanto mirtis arba susi˛alojimo prie˛astis buvo samoninga, su tarnybiniu butinumu nesusijes saugumo taisykliu pa˛eidimas. Pabre˛ia, kad apibendrinus nurodytas taisykles, bei atsi˛velgiant i Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. Nr. 530 patvirtinto Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu 4 punkta, pagal kuri teises aktuose, reglamentuojanciuose apdraustuju profesine veikla, gali buti nustatytos ir kitos salygos, kuriomis draudimo imokos ir kompensacijos nemokamos, mano, kad tais atvejais, kai pareigunas susi˛alojo tarnybos metu, vykdant pareigybiu funkcijas arba tiesioginio virininko nurodyma, pareigunui gali buti imoketa ir kompensacija, ir draudimo imoka. Taciau nustacius nors viena i Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodytu aplinkybiu, nei kompensacija, nei draudimo imoka nebus mokama. Pa˛ymi, kad apeliacines instancijos teismas pripa˛ino, jog kliuciu, numatytu 40 straipsnio 6 dalyje nera, todel mano, kad teismas netinkamai taike materialines teises normas, reglamentuojancias tarnybos ypatumu kompensavimo principus, padare prietaringa ivada ir prieme neteiseta nutarti.
Del Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto pagrindo (kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima), nurodo, kad apeliacines instancijos teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje pateike savo interpretacija administracinese bylose Nr. A15-327/2005, A15-740/2006, A11-735/2005. Nesutikdamas su teismo ivadomis del minetu administraciniu bylu interpretavimo, nurodo:
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracineje byloje Nr. A15-327/2005 nurodyta, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas“ reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alotas, susi˛alojo ar buvo sutrikdyta jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas, arba kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendime administracineje byloje Nr. A11-735/2005 pa˛ymejo, jog aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, turi atsirasti ar atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje tarnauja, nurodymus ar patvarkymus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruod˛io 1 d. nutartimi administracineje bylose Nr. A4-2115/2006 suformavo teismu praktika del policijos istaigos pareigos imoketi kompensacija.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A15-740/2006 nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies savokos „su˛alotas“ turini sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kuriu metu pareigunai patiria su˛alojimus.
Teigia, jog apeliacines instancijos teismo ivados, kad apelianto nurodytos faktines aplinkybes visikai skiriasi nuo nagrinejamos bylos faktiniu aplinkybiu, ir kad minetose bylose buvo taikytos ir aikintos Statuto 40 straipsnio 3 dalies (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr. IX – 1538) nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos, prietarauja ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotai praktikai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimui.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
V.
Praymas del proceso atnaujinimo netenkintinas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra iimtine procedura, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant paalinti tam tikrus akivaizd˛ius ir esminius pa˛eidimus, padarytus sprend˛iant byla), grie˛tai laikantis Administraciniu bylu teisenos istatymo IV skyriuje nustatytu proceso atnaujinimo salygu ir tvarkos.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnis nustato pagrindus, kuriais gali buti atnaujintas procesas byloje. Pareikejas prayma atnaujinti procesa grind˛ia dviem proceso atnaujinimo pagrindais, nurodytais ABTI 153 straipsnio 2 dalyje: 1) kai pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti (ABTI 153 str. 2 d. 10 p.); 2) kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima (ABTI 153 str. 2 d. 12 p.).
Del esminio materialines teises normu pa˛eidimo (Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 str. 2 d. 10 p.)
Siekiant atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialines teises normu pa˛eidimo konstatavimas turi buti akivaizdus. Pa˛eidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausima nagrinejanciai teiseju kolegijai nelieka pagristu abejoniu del klaidingo teises normu aikinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teises normu aikinimo galimybe, nesant svariu argumentu del pirmojo aikinimo klaidingumo, nesudaro Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebutu u˛tikrinamas isiteisejusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosciusiu teisiniu santykiu stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkta galimas, tik jei esminis teises normu pa˛eidimas galejo tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.
Akcentuotina, jog pareikejas prayme del proceso atnaujinimo i esmes nenurodo jokiu nauju (papildomu) teisiniu argumentu, neskaitant tu, kuriais grinde savo pozicija byla nagrinejant pirmosios ir apeliacines instancijos teisme, kurie leistu naujai ivertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 8 d. nutarties administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 motyvus ar patvirtintu ju galima nepagristuma.
Pareikejo manymu, pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos teismai padare neteisinga ivada, kad nagrinejamu atveju pareikejui taikomos ne Statuto 40 straipsnio 3 dalies normos, o Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad, kaip matyti i pareikejo vardu jo atstovo pateikto praymo turinio, pareikejas gincija ne konkrecios apeliacines instancijos teismo taikytos istatymo normos aikinima ir taikyma, o i esmes nesutinka su faktiniu aplinkybiu vertinimu, ir nurodo ginco teisiniu santykiu teisini reglamentavima. Pareikejas nepateike jokiu irodymu, jog ioje administracineje byloje apeliacines instancijos teismas, taikydamas ir aikindamas materialines teises normas, padare esmini iu normu pa˛eidima, nesivadovavo materialines teises taikymo tikslais. Atsi˛velgiant i tai, ioje situacijoje tinkamai pagristas bei motyvuotas Vidaus tarnybos statuto normu taikymas negali buti pripa˛intas akivaizd˛iu materialines teises normu pa˛eidimu.
Del butinybes u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima (ABTI 153 str. 2 d. 12 p.)
Sprend˛iant del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, reikia ivertinti galimai skirtingo teises aikinimo itaka teisingo sprendimo byloje priemimui. Procesas siekiant u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima turetu buti atnaujinamas tada, kai del galimai skirtingo teises normu aikinimo galejo buti neteisingai ispresta byla, nes prieingu atveju nepagristai butu trikdomas isiteisejusio teismo sprendimo pagrindu susiklosciusiu teisiniu santykiu stabilumas. Be to, reikia tureti omenyje, kad teismas, nagrinedamas byla, teises normas taiko atsi˛velgdamas ir ivertindamas nustatytas konkrecios bylos faktines aplinkybes, todel kiekvienas teismo pateiktas teises normu aikinimas gali ir turi buti suprantamas ir aikinamas tik konkrecios bylos faktiniu aplinkybiu kontekste.
Pareikejas siekdamas proceso atnaujinimo ABTI 153 str. 2 d. 12 p. pagrindu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005, 2005 m. bir˛elio 14 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A11-735/2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A15-740/2006. Pareikejas nurodo, kad nors apeliacines instancijos teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje pateike savo ivadas del minetu administraciniu bylu interpretavimo, jis su tokiomis ivadomis nesutinka.
Ivertinus pareikejo nurodytose nutartyse nagrinetus teises klausimus ir tokiu bylu faktines aplinkybes, pa˛ymetina, kad prayme nurodytu bylu faktines aplinkybes skiriasi nuo nagrinejamos bylos faktiniu aplinkybiu – pareikejo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aikintos visikai kitos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d. redakcijos) nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju nebuvo ir negalejo buti taikytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje isamiai ianalizavo pareikejo nurodytu administraciniu bylu esme ir konstatavo, kad tiek minetos aplinkybes, tiek ir bylose padarytos ivados neturi itakos nagrinejamos bylos klausimams. Todel pagrindo konstatuoti, kad nagrinejamoje administracineje byloje yra nukrypta nuo pareikejo nurodytos suformuotos administraciniu teismu praktikos, nera.
Atsi˛velgiant i idestyta, konstatuotina, kad atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 pareikejo nurodytais motyvais pagrindo nera, todel procesa atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
nutaria:
pareikejo R. K. atstovo advokato V. ˇ. prayma atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 pagal pareikejo R. K. skunda atsakovui Vieosios policijos apsaugos tarnybai.
Nutartis neskund˛iama.