Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „M. B.“ direktoriumi, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2017 m. rugsėjo 5 d., 11.19 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties pastatu Nr. 246, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,1 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad nagrinėjamas įvykis buvo rugsėjo 5 d., apie 11.00 val., jis važiavo su Volvo V60 Ukmergės g., automobilis priklauso jam, įsigytas santuokos metu, jį įsigijo 2015 m., šiuo metu automobilio vertė yra apie 6 000 Eur, nes automobilis sudaužytas. Šiuo automobiliu važinėdavo jis. Jis nespėjo sustabdyti, kai automobilis BMW priešais jį rikiavosi į dešinę ir atsitrenkė į šį automobilį. Po įvykio įsijungė avarinį signalą ir su nukentėjusiuoju laukė policijos. Vairavo, nes jam atrodė, kad man reikia kompensuoti iš baro išgertą butelį. Alkoholį jis vartojo ir iš vakaro, ir iš ryto. Žmona tuo metu buvo darbe. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Po įvykio visiškai atsisakė alkoholio. Nuo alkoholio nėra priklausomas. Po įvykio laikinas leidimas vairuoti išduotas nebuvo, nuo to laiko nevairuoja, rugsėjo 11 d. tyrėjai atidavė savo vairuotojo pažymėjimą. Žmona turi du senus tėvus kitame mieste, kas dvi savaites važiuoja jų prižiūrėti, kito automobilio neturi. Žmona vairuoja. Su žmona susituokę 26 metus, ji alkoholio netoleruoja. Dėl įvykio žmonos pozicija yra neigiama. Iki įvykio ir po jo su žmona bendrauja atvirai, jis nori pateisinti žmonos lūkesčius, ji kaltinamajam yra autoritetas.

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja R. Š. paaiškino, kad nuo 1991 m. gyvena su kaltinamuoju, jų santykiai geri. Įvykio dieną, grįžusi namo po darbo, namie nerado kaltinamojo, labai susinervino. Sužinojus apie įvykį, jai buvo šokas, tai yra neįprastas kaltinamojo elgesys. Vyras alkoholinius gėrimus vartoja, kai yra svečių, per šventes. Priklausomybės alkoholiui jis neturi. Po įvykio vyras labai pergyvena, jaučiasi kaltas, blogai miega naktimis, negeria nė lašo. Ji gali daryti įtaką vyrui, nes jį kasdien mato, be to, kaltinamajam pačiam tai didelis įvykis, vaikams irgi po įvykio buvo smūgis. Automobilis Volvo yra vienintelis šeimoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 rugsėjo 4 d., apie 16 val. su draugu jo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, išgėrė po 0,5 l talpos degtinės. Kitos dienos ryte vienas išgėrė 1 l raudono portugališko vyno. Apie 10.30 val. važiavo vyno atpirkti, kad nepyktų žmona. Prekybos centro „Mandarinas“ vynotekoje tokio vyno nerado, todėl nuvažiavo į prekybos centrą, esantį Ukmergės g. 246. Prie prekybos centro pateko į eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas, jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, pats netoleruoja neblaivių vairuotojų (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. J. (O. J.) nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 11.19 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. S., iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ukmergės g. 246 susidūrė du automobiliai, vienas iš vairuotojų įtariama neblaivus. Atvykus į įvykio vietą į rado susidūrusius automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio BMW vairuotojas G. G. paaiškino, kad jam važiuojant Ukmergės gatve, į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė įtarimą dėl blaivumo. G. G. po įvykio skundėsi galvos skausmu, tačiau nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Patikrinus automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. Š. blaivumą, buvo nustatytas sunkus 2,73 promilių girtumas. Tikrinimui M. Š. nepateikė jokių savo bei automobilio dokumentų (duomenys nustatytos iš CDB). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Atvykęs į įvykio V1603 ekipažas, M. Š. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui priduoti. Automobilis Volvo buvo priverstinai nugabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi trukdė eismui bei niekas negalėjo pasirūpinti automobilio išvežimu. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir eismo įvykis įformintas (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 11.30 val., vairuodamas automobilį BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės gatve. Šalia degalinės „Stateta“ į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sunkai orientavosi aplinkoje, nuo jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie alkoholio matuokliu Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nustatė 2,73 promilių girtumą. Po eismo įvykio vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 50).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9167/2017(01) nurodyta, kad M. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,10 promilės etilo alkoholio (b. l. 36).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam M. Š. (b. l. 16), kurio apžiūra užfiksuota 2017 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokole (b. l. 9-10).

Įvykio aplinkybės užfiksuotos išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (b. l. 4), 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5), 2017 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio vietos schemoje bei prie jos pridėtuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 6-7), iš kurių matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu M. Š. buvo nustatytos 2,73 promilės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. Š. 2017 m. rugsėjo 5 d., 11.19 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties pastatu Nr. 246, tyčia vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 3,1 promilės etilo alkoholio), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši M. Š. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai jo paties, liudytojų O. J. ir G. G. parodymais, taip pat alkoholio kiekio matuoklio parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro bei VĮ „Regitra“, tarnybinio pranešimo, apžiūros protokolo duomenimis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis ir draudimo kompanija sudarė rašytinį susitarimą dėl šiame eismo įvykyje padarytos žalos liudytojui G. G., kurią apmokėjo draudimo kompanija, atlyginimo. Svarbu ir tai, kad, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turintis šeimą, du pilnamečius vaikus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo priklausomybę alkoholiui byloje ar gydymąsi kitas priklausomybes/psichikos ligas nėra, administracine tvarka baustas du kartus 2016 m. už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (automobilio pastatymas neleistinoje vietoje), paskirtas baudas nedelsiant sumokėjęs (b. l. 39-40), neteistas (b. l. 38), taip pat į kaltinamojo elgesį po nagrinėjamo įvykio – pergyvena dėl šio įvykio, susitarė dėl žalos atlyginimo, nebevartoja alkoholio, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo žmoną R. Š., kuri yra brandaus amžiaus, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jos atžvilgiu nėra išnagrinėtų/nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų ar baudžiamųjų bylų. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo žmona susituokę nuo 1991 metų, artimai bendrauja, kasdien matosi, kalbasi dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, iškilusias problemas sprendžia kartu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo žmona R. Š. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoja paskiriant R. Š., o baudžiamoji byla M. Š. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis M. Š., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas net 3,1 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į didelį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, jos įvykdymo aplinkybes bei kilusias pasekmes – kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytos net 3,1 promilės (alkotesterio duomenimis, 2,73 promilės), kas neabejotinai turėjo įtakos jo elgesiui, reakcijai, adekvačiam situacijos supratimui, alkoholinius gėrimus vartojo tiek dieną prieš įvykį, tiek ir įvykio dieną ryte, t. y. faktiškai prieš pat nagrinėjamą įvykį, automobilį vairavo dienos metu, mieste, judrioje ir intensyvioje gatvėje, gyvenamųjų namų kvartale, kuomet aplinkui yra ne tik eisme dalyvaujančios transporto priemonės, bet ir pėstieji, šiais savo veiksmais sukeldamas didelį pavojų aplinkinių turtui, sveikatai, gyvybei bei eismo saugumui, taip pat teismas įvertina tai, jog kaltinamasis iki šiol yra neteistas, nebaustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas, be kita ko, įvertina ir tai, jog iš kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 11 d., laikinas leidimas vairuoti jam neišduodamas, kaltinamasis teisme teigė, kad nuo vairuotojo pažymėjimo atidavimo daugiau nevairavo, vadinasi, kaltinamasis teise vairuoti transporto priemones faktiškai nesinaudoja nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokia nuostata dėl šio termino skaičiavimo įtvirtinta ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.). Automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam M. Š., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas. Teismas sprendžia, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ypatingai didelį pavojingumą, plačiau išanalizuotą aukščiau, bei automobilio vertę – VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė sudaro 11 760 Eur, tačiau, kaltinamojo teigimu, šis automobilis šiuo metu yra vertas apie 6 000 Eur, nes yra sudaužytas, jo remontas daug kainuotų, todėl, konfiskavus kaltinamojo automobilį, nebus pažeisti protingumo bei proporcingumo principai bei bus įgyvendinti prevenciniai baudžiamojo poveikio priemonių tikslai. Teismo nuomone, priešingu atveju būtų sudaromas asmens nebaudžiamumo įspūdis bei nepagarba baudžiamajam įstatymui tokiais atvejais, kai, tyčia vairuojant automobilį, t. y. naudojantis nusikaltimo padarymo priemone, vairuotojui esant ypatingai sunkios neblaivumo būklės, sukeliamas itin didelis pavojus ir grėsmė aplinkinių asmenų bei pačio kaltinamojo saugumui, sveikatai ir (ar) netgi gyvybei.

Kadangi automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, prokuroro 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos (b. l. 13).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015 m. gegužės 7 d., paėmimas – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 30-31); kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą M. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti M. Š. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. Š. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00482714, išduoto 2015 m. gegužės 7 d., paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. Š., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.