Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir N. M. prašymą dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 581 straipsnyje numatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.

CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais kai šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina ar tėvu. Šeimos turtu pripažintinas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas gauti teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašo išduoti teismo leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Minėtas butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms (b. l. 2-3). Pareiškėja N. M. turi nepilnametį sūnų N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), todėl pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti ar kitaip perleisti turtą turėtų pateikti tik pareiškėja N. M. dėl jai nuosavybės teise tenkančios turto dalies. Pažymėtina, kad N. M. gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta su tėvu (b. l. 6-7). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 14 d nutartyje Nr. 3K-3-90/2005, nurodė, kad aiškinantis dėl šeimos turto statuso, būtina nustatyti, ar ta gyvenamoji patalpa, dėl kurios kreipiamasi į teismą dėl leidimo išdavimo yra būtent vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjos nenurodė ir nepateikė įrodymų, kur yra nepilnamečio N. M. faktinė gyvenamoji vieta, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašomas parduoti butas turi šeimos turto statusą, kadangi tik tai gyvenamajai vietai, kur yra nuolatinė faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta taikomas šeimos turto statusas ir reikalingas teismo leidimas parduoti ar kitaip perleisti gyvenamąją patalpą.

Atitinkamų įrodymų reikšmę sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo lemia ir prašomo išduoti leidimo ypatumai. Bylose dėl leidimo perleisti šeimos turtą, svarbu išsiaiškinti, kaip bus užtikrintos vaiko teisės į būstą, sudarius šeimos turto perleidimo sandorį. Pareiškėjos pateikdamos teismui prašymą išduoti teismo leidimą parduoti butą, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis parduodamas ir ketinama įsigyti naują butą. Pareiškėjos pateikia ketinamo pirkti buto preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau nepateikė ketinamo parduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, todėl teismas nežino kokią sumą pinigų gaus pareiškėjos pardavusios butą. Pareiškėjos nenurodo, ar ketinamą pikti butą įsigys asmeninės nuosavybės teise tik N. M. ar kartu su V. M.. Teismas negali įvertinti ar pareiškėja N. M. turės pakankamai lėšų naujo būsto įsigijimui, kokia dalis lėšų jai teks pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme privalo nurodyti finansavimo šaltinį naujo būsto įsigijimui. Jei pareiškėja N. M. naujo būsto įgijimui ketina kreiptis į banką dėl kredito būsto įgijimui suteikimo, tai turėtų pateikti teismui banko išduotą pažymą patvirtinančią, kad pareiškėjai bus suteiktas kreditas ar kredito sutartį. Minėtoje banko pažymoje ar kredito sutartyje turi būti nurodytas paskolos dydis, terminas ir mėnesinės įmokos dydis. Jei pareiškėja neketina imti kredito iš banko, jie turi nurodyti kitus finansavimo šaltinius, patvirtinančius jų galimybę įsigyti ketinamą pirkti būstą. Bylose dėl teismo leidimo parduoti šeimos turtą, duomenys, apie pareiškėjų gaunamas pajamas (darbo užmokestį) ir kitus galimus finansavimo šaltinius yra reikšmingi ir turi būti pateikti teismui kartu su prašymu, nes teismas, išduodamas leidimą parduoti butą, turi įvertinti pareiškėjų galimybę įgyti kitą būstą užtikrinantį gyvenamąją vietą nepilnamečiam vaikui. Be to pareiškėja turi nurodyti ar turi kitų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis teismas negali įvertinti kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės į būstą, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl prašymas netenkintinas.

Pareiškėjoms išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl teismo leidimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.