- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-593-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38128-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. B. 2 010,11 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nurodė, kad jis, remdamasis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2551, vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas už suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nesumokėjo, todėl liko skolingas 2 010,11 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo J. B. ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ 2 010,11 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą (2 010,11 Lt) sumą nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,96 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas teikia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų priežiūros, eksploatavimo ir administravimo paslaugas. Nuo 2003 m. rugsėjo 23 d. atsakovas J. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis turi pareigą atsiskaityti už ieškovo suteiktas namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.). Atsakovo skola ieškovui sudaro 2 010,11 Lt. Mokesčių skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, išskyrus laidinio radijo ir kolektyvinės antenos, atsakovas neginčijo.
Nors pagal ieškovo išrašytą sąskaitą už 2013 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas yra įskaičiuotas 1,65 Lt kolektyvinės antenos mokestis, tačiau ieškovas nurodė, kad šioje sąskaitoje įsivėlė klaida ir mokestis už kolektyvinę anteną nėra skaičiuojamas nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Pagal ginčui aktualią Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) buvo ir bendroji inžinerinė įranga, įskaitant televizijos kolektyvines antenas ir kabelius, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Dar nuo buto įsigijimo 2003 metais ieškovui buvo kiekvieną mėnesį nurodomas mokestis už anteną ir radijo tašką, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik nuo 2012 metų ieškovas nurodė atsakovui, jog nesinaudoja kolektyvinės antenos ir radijo taško pagalba teikiamomis paslaugomis. Atsakovas negalėjo nurodyti svarių aplinkybių, kodėl anksčiau neįvykdė prievolės informuoti atsakovą apie tokių paslaugų atsisakymą ar jų nebuvimą. Todėl konstatuota, kad atsakovas neįrodė šių paslaugų negavimo ar atsisakymo nuo jų fakto (iki ginčo laikotarpio ir ginčo laikotarpyje). Tuo pačiu akivaizdu, kad užtikrinti tokių paslaugų teikimą, administratorius privalėjo prižiūrėti minėtus tinklus ir turėjo teisę reikalauti atlygio už jų priežiūrą (CK 1.5, 6.38, 4.82–4.85 str.).
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovo nurodytus mokesčius, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 2 010,11 Lt skolą (CPK 178, 185 str.).
Konstatavus, kad reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, tenkintinas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo: pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti; iš ieškinio sumos išskaičiuoti neteisėtai priskaičiuotus 571,27 Lt mokesčius už laidinį radiją ir kolektyvinę anteną; panaikinti priteistas metines palūkanas; iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1) Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neįsigilinus ir išsamiai neišsiaiškinus visų aplinkybių. Teismo sprendime yra akivaizdus prieštaravimas: teigiama, kad bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymas gyventojams pagal įstatymą yra privalomas be išlygų, tačiau nepaisant to yra galimybė neišlaikyti dalies šio turto (kolektyvinės antenos ir laidinio radijo), atskirai atsisakant šių paslaugų ir informuojant apie tai administratorių (ieškovą).
2) Ieškovas niekuomet neinformavo gyventojų apie galimybę atsisakyti šių paslaugų, todėl tikėtina, kad ieškovas piktnaudžiauja, neteisėtai iš gyventojų rinkdamas mokesčius už neteikiamas paslaugas. Pažymėjo, kad niekuomet šių paslaugų neužsakinėjo, su ieškovu sutarties dėl šių paslaugų nesudarinėjo, šiomis paslaugomis niekuomet nesinaudojo ir neturėjo galimybės naudotis (paslaugų ginčytinu metu atsakovo bute niekuomet nebuvo jokios prieigos ar įvado į namo kolektyvinę anteną ar laidinį radiją).
3) Nors sprendime teigiama, kad atsakovas neįrodė šių paslaugų (kolektyvinės antenos ir laidinio radijo) negavimo, tačiau atsakovas mano, kad ieškovas turėjo įrodyti šių paslaugų užsakymą ir teikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-l334/2013). Atsakovas neprivalėjo atsisakyti neužsakytų ir neteikiamų paslaugų. Ilgą laiką atsakovas, gaudamas ieškovo sąskaitas ir pasitikėdamas ieškovo sąžiningumu, mokėjo už šias sąskaitas, nesigilindamas į konkrečias paslaugas. Ir tik atsakovui atkreipus dėmesį į sąskaitoje įtrauktas neteikiamas paslaugas, ieškovas informavo apie galimybę atsisakyti šių paslaugų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1) Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (2 str. 5 d.), laidinis radijas bei kolektyvinės antenos taip pat yra bendrojo naudojimo objektai. Kolektyvinė antena tai bendro naudojimo antena, kuri skleidžia arba priima radijo bangas. Būtent šių kolektyvinių antenų pagalba (duomenys neskelbtini), namo gyventojai gali stebėti skaitmeninę antžeminę televiziją, tam pasitelkiant antžeminės televizijos signalo imtuvą. Laidinis radijas tai radijo programų ir vietinės informacijos perdavimas laidais daugeliui radijo abonentų, turinčių radijo taškus, įjungtus į laidinio radijo tinklą.
Šalies argumentai
2) Ieškinyje prašoma priteisti skola yra 2 010,11 Lt, o mokestis už kolektyvinę anteną per skolos laikotarpį sudaro tik dalį skolos, t. y. 36,00 Lt. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. mokesčiai už kolektyvinę anteną nėra skaičiuojami, todėl 2013 m. balandžio 1 d. buvo atliktas šio mokesčio minusavimas. Atsakovas nevykdė savo, kaip buto savininko, pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, ko pasekoje susidarė prašoma priteisti skola.
3) Ieškovas visą laidinio radijo ir kolektyvinės antenos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpį sudarė galimybę namo gyventojams informuoti apie jų nesinaudojimą laidiniu radiju ir/arba kolektyvine antena ir tokiu būdu atsisakyti šių paslaugų gavimo. Iš atsakovo nebuvo gautas rašytinis prašymas neskaičiuoti mokesčių už minėtas ginčijamas paslaugas. Kadangi atsakovas neinformavo ieškovo apie šių paslaugų nesinaudojimą, paslaugos ir toliau buvo teikiamos, o mokesčiai ir toliau skaičiuojami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) J. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo naudai iš jo priteistų mokesčių už kolektyvinę anteną ir laidinį radiją, todėl, atsižvelgiant į tai byla nagrinėtina šioje apimtyje, neperžengiant apeliacinio skundo nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ priskaičiavo ir prašė priteisti iš atsakovo J. B. 54,45 Lt už laidinį radiją ir 36 Lt už kolektyvinę anteną. Laidinio radijo mokestis apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., o kolektyvinės antenos – nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d.
Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) be kitų objektų yra telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai (bendroji inžinerinė įranga), įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Pripažinus, kad nurodyta inžinerinė įranga yra bendrojo naudojimo objektas, butų ir kitų patalpų savininkai turi įstatymuose numatytas pareigas (CK 4.82 str., 4.83 str.; DNSBĮ 29 str. 1 d. 6 p.), t.y. rūpintis, prižiūrėti bei išlaikyti bendrojo naudojimo objektus. Tokios pareigos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Visgi nurodyta bendroji taisyklė turi ir išimčių. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Analogiška nuostata numatyta ir DNSBĮ 29 straipsnio 2 dalyje. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Sprendžiant dėl šioje byloje ieškovo paskaičiuotų mokesčių už laidinį radiją ir kolektyvinę anteną pagrįstumo, teisėjų kolegija pastebti, kad byloje nėra pateikta įrodymų, ar nurodyta inžinerinė įranga yra susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir nėra trečiųjų asmenų nuosavybė (DNSBĮ 2 str. 5 d.), todėl nėra galimybės nustatyti, ar tokia įranga pripažintina bendrojo naudojimo objektu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamus mokesčius ieškovas skaičiavo atsakovui nepagrįstai, nes neįrodyta, kad tokios išlaidos susijusios su kokiais nors įstatymų nustatytais privalomaisiais statinių (šiuo atveju ieškovo administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Be to, byloje nepateikta duomenų bei juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad apeliantas (atsakovas) J. B. davė sutikimą ar teikė prašymą leisti naudotis ir/ ar naudojosi laidiniu radiju ir/arba kolektyvine antena arba kad dėl šių inžinerinių tinklų bei už juos renkamų mokesčių buvo priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas (CK 4.83 str. 4 d.).
Remiantis išdėstytu, prieinama prie išvados, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo priskaičiuotus mokesčius už kabelinę anteną ir laidinį radiją buvo nepagrįsti. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, iš bendros 2 010,11 Lt skolos sumos minisuojant 90,45 Lt mokestį už kabelinę anteną ir laidinį radiją. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1 919,66 Lt skolos. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, todėl procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo sumažintos skolos sumos (CPK 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teisme ieškovo UAB „Žirmūnų bustas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 259,40 Lt, todėl, jo ieškinį patenkinus 96 procentais, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 249,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Byloje nėra pateikta duomenų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų apie atsakovo J. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 178, 179 str.).
Pirmosios instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 15,96 Lt, todėl, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo J. B. į valstybės biudžetą priteistina 15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas (apeliantas) J. B. turėjo 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi jo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl, proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai (16 proc.), iš ieškovo jo naudai priteistina 12,00 Lt bylinėjimo išlaidų.
Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovo J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ (į.k. 121483222) 1 919,66 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniolika litų ir šešiasdešimt šešis centus) skolos (555, 97 EUR), 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 919,66 Lt (555, 97 EUR) sumą nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 249,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt devynis litus) 72,11 (EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Lt (penkiolika litų) 4,34 (EUR) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ (į.k. 121483222) atsakovo (apelianto) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 12,00 Lt (dvylika litų) 3,47 (EUR) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.