Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Š. bei jos atstovas advokatas J. K. papildomai paaiškino, kad nurodytas butas buvo nupirktas Z. S. esant santuokoje K. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po sutuoktinio mirties pareiškėja dėl palikimo į notarą nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė Z. S.. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėjos mama Z. S. buvo mirusio K. S. sutuoktinė. Iš pateikto byloje mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po K. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą, t.y. ½ buto dalies, bylos duomenimis pradėjo valdyti turto bendrasavininkė jo sutuoktinė Z. S., kuri dėl palikimo priėmimo nustatyta tvarka į notarą nesikreipė. Pareiškėjos motina Z. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini). testamentą, sudarytą Klaipėdos m. 7-ajame notarų biure, pareiškėja po savo motinos Z. S. mirties paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą, kuris priklausė mirusiajai jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Pareiškėja nurodo, kad jos mama Z. S. po sutuoktinio K. S. mirties šiuo turtu pradėjo naudotis ir naudojosi iki jos mirties, jį valdo, juo disponavo, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes- perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Savo valią įpėdinis turi išreikšti per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, - kreipdamasis į vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, arba faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, pastaruoju atveju įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Bylos duomenimis K. S. testamento nepaliko, jo sutuoktinė Z. S. po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi palikėjo namo dalyje, turtu naudojosi, t.y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai bylos duomenimis buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau Z. S. į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio sutuoktinio turtą jai nebuvo išduotas. Z. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos mama Z. S. mirusio sutuoktinio K. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mama Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi 2018 m. gegužės 19 d.), po sutuoktinio K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (Duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.