Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdzislavo Tuliševskio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-317/2020 R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini)veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į V. mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 21 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – R. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746.

2. R. B. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.

2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į (duomenys neskelbtini), surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į (duomenys neskelbtini) gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos (duomenys neskelbtini)teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš (duomenys neskelbtini) teritoriją iki (duomenys neskelbtini)valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per (duomenys neskelbtini)valstybės sieną su (duomenys neskelbtini), nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini), kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į (duomenys neskelbtini), kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link J. W. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) sankirta, (duomenys neskelbtini), o grįžę į (duomenys neskelbtini), A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į (duomenys neskelbtini), apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis - R. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų - ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per (duomenys neskelbtini)valstybės sieną.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi kaltinamajam R. B. suėmimo terminas nepratęstas, kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – 10 000 eurų užstatą, namų areštą, įpareigojant kaltinamąjį neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. darbo dienomis, o švenčių ir poilsio dienomis – visą parą, išskyrus atvejus susijusius su ikiteisminio tyrimo veiksmų su kaltinamuoju atlikimu, jo dalyvavimu teismo posėdžiuose, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose ar darbu, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.1. Prokuroras teigia, kad Kauno apygardos teismas, konstatuodamas suėmimo pagrindų egzistavimą ir nepratęsdamas suėmimo taikymo, nepagrįstai akcentavo baudžiamojo proceso trukmę ir kaltinamojo socialinius ryšius, taip nukrypo nuo teismų praktikos ir BPK 119 straipsnio nuostatų.

5.3. Pasisakydamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės prokuroras nurodo, kad sprendžiant dėl suėmimo ir jo trukmės svarbu įvertinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą viešąjį interesą. Įvertinęs už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmes, prokuroras nurodo, kad kaltinamojo suėmimo terminas yra pagrįstas ir atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatas. Taip pat prokuroras skunde nurodo ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos apeliacinio teismo praktiką organizuoto nusikalstamumo bylose gali būti pateisinamas ilgesnis suėmimo terminas. Remdamasis tokia praktika prokuroras nurodo, kad dabartiniame baudžiamojo proceso etape, atsižvelgiant į nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą bei didelę apimtį, kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės trukmė nėra pagrindas kaltinamajam taikyti už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas tenkinamas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, kaltinamajam R. B. pakeisdamas kardomąją priemonę – suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, sureikšmino ir išskyrė tik kelias aplinkybes bei jomis remdamasis padarė nepagrįstas išvadas dėl galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus užtikrinti keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nevertino aplinkybių visumos, netinkamai taikė baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių klausimus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji naikinama ir priimama nauja nutartis, kuria kaltinamajam R. B. paskiriama kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

8. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose bei kitoje bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje teismas kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia, tačiau duomenis vertina kaip sudarančius pakankamą pagrindą manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus.

9. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Taigi, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). R. B. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už šiuos nusikaltimus įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras skunde pagrįstai nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, t. y. pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, egzistuoja. Tokius pagrindus nustatė ir apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje.

10.1. Sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, vertinama įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienio valstybėse ir kitos aplinkybės. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad konkrečioje byloje gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, jog įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra pagrįsta.

10.2. R. B. socialiniai ryšiai yra pakankamai stiprūs – jis yra vedęs, turi du vaikus, iki sulaikymo mokėsi ir dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Apygardos teismui skundžiama nutartimi paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones jis susirado darbą. Tačiau sprendžiant dėl pasislėpimo rizikos, negalima išskirti vien tik šių socialinius ryšius apibūdinančių teigiamų aplinkybių, o būtina įvertinti kaltinamąjį R. B. charakterizuojančių aplinkybių visumą. Įvertinama tai, kad R. B. yra 2 kartus teistas, taip pat jo atžvilgiu yra pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, galimai nusikalstamai veikusiame ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), bei kitose užsienio valstybėse. Be to, ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dalis inkriminuotų nusikaltimų galimai buvo padaryti užsienio valstybėse. Tai leidžia manyti, kad jis galimai turi tvirtus ryšius užsienio valstybėse. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad R. B. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kurios baudžiamajame įstatyme įtvirtintos griežtos bausmės. Tokių aplinkybių visuma patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

10.3. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. B. kaltinamas galimai padaręs ir vieną sunkų bei du labai sunkius nusikaltimus, šios veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą.

10.4. R. B. yra 2 kartus teistas, be to, jo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos panaudojant fizinį smurtą ir veikiant organizuota grupe. Toks galimai padarytų nusikalstamų veikų profesionalus pobūdis patvirtina realų pavojų, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, sprendžiant dėl kaltinamojo elgesio ir jo asmenybės, svarbu ir tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro nuomonei dėl apygardos teismo nutarties motyvų, skirtų apibūdinti kaltinamojo vaidmenį, prieštaringumo. Visų pirma, apygardos teismas, aprašydamas kaltinamojo asmenybę, nurodė, kad jo vaidmuo galimai buvo svarbus ar net lemiamas, tačiau jau motyvuodamas švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimą teismas kaltinamojo vaidmenį palygino su kitų kaltinamųjų bei nurodė, kad jo vaidmuo galimai galėjo būti antraeilis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl kardomųjų priemonių kiekvieno asmens situacija vertinama individualiai ir sprendimas nepriklauso nuo kitų asmenų situacijos, jų galimo vaidmens. Įvertinus aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tais atvejais, kai BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų negalima užtikrinti taikant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas švelnesnes kardomąsias priemones, skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. EŽTT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja nacionalinius teismus įvertinti, ar netrukdomą baudžiamąjį procesą ir kitus kardomųjų priemonių tikslus nebūtų galima užtikrinti taikant alternatyvias priemones (pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Jablonski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33492/96).

11.1. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad vienas iš pagrindinių motyvų nepratęsti suėmimo termino ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones buvo suėmimo taikymo trukmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pernelyg sureikšmino suėmimo trukmę ir jos nevertino kartu su kitomis aplinkybėmis, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

11.2. Pagal EŽTT praktiką suėmimo trukmės pagrįstumo vertinimas kiekvienu atveju priklauso nuo individualių aplinkybių. EŽTT pripažįsta, kad organizuoto nusikalstamumo bylose gali būti pateisinamas ilgesnis suėmimo terminas (EŽTT 2007 m. sausio 16 d. sprendimas byloje Bak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 7870/04; 2013 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Luković prieš Serbiją, peticijos Nr. 43808/07; 2018 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Štvrtecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 55844/12). Taigi, organizuoto nusikalstamumo bylose siekiant apginti viešąjį interesą yra pateisinamas ilgesnis suėmimo taikymas.

11.3. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam R. B. už galimai BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų.

11.4. Įvertinus tai, kad R. B. kaltinamas keturių apysunkių, vieno sunkaus ir dviejų labai sunkų nusikaltimų padarymu, jie galimai padaryti veikiant organizuota grupe, naudojant fizinį smurtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iki skundžiamos nutarties priėmimo kaltinamajam R. B. taikyto suėmimo terminas, t. y. daugiau negu 2 metai, atitiko proporcingumo principą, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, taip pat atitiko EŽTT formuojamą praktiką dėl suėmimo terminų organizuoto nusikalstamumo bylose. Todėl, atsižvelgus į konkrečią situaciją ir įvertinus visumą jau aptartų aplinkybių, tolimesnis suėmimo skyrimas kaltinamajam yra suderinamas su EŽTT praktika, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir atitinka proporcingumo reikalavimus, nepažeidžia žmogaus teisių.

11.5. Taip pat teisėjų kolegija įvertina, kad šioje byloje kaltinimai pareikšti 17 kaltinamųjų, teismo posėdžiai nevyko dėl objektyvių priežasčių – paskelbto karantino, tačiau panaikinus karantiną posėdžiai, kurių metų atliekamas įrodymų tyrimas, vyksta intensyviai.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esamoje proceso stadijoje apygardos teismo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – 10 000 eurų užstatas, namų areštas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrina BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, todėl būtina paskirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis naikinama ir kaltinamajam R. B. paskiriama kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamajam R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.