Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš spintos stalčiaus pagrobė A. R. priklausančią grandinėlę su kryželiu, bendros 270 Eur vertės, ir auksinę grandinėlę su kryželiu, bendros 250 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – A. R. priklausantį 520 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis A. R. šiek tiek pažinojo. Jam buvo leista gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kol susiras kitą būstą. Jis paėmė dvi auksines grandinėles su kryžiuku iš bute buvusios spintos stalčiaus. Tą dieną namuose jis buvo vienas, niekas to nematė. Nurodė, kad jis tiesiog pritrūko pinigų ir pagalvojo užstatyti jas lombarde, o vėliau atsiimti grandinėles išperkant. Grandinėles pardavė žmogui, kuris buvo įdėjęs skelbimą į internetą, kad superka auksinius dirbinius. Nepardavė grandinėlių į lombardą, nes galimai buvo savaitgalis ir jis nedirbo. Abi grandinėles jis pardavė už 150 Eur. Asmuo, kuriam pardavė grandinėles, jų nesvėrė, jas įvertino iš akies. Žmogus, kuriam pardavė grandinėles, buvo sakęs, kad galima bus išpirkti jas, bet kai jau jis norėjo išpirkti grandinėles, pirkėjas grandinėles jau buvo pardavęs į lydinių dirbtuves. Anksčiau jas išpirkti ir grąžinti į vietą, iš kur jas paėmė, negalėjo, nes neturėjo pinigų. Pripažino, kad pasielgė labai blogai, sutiko atlyginti žalą dalimis, ieškosi darbo. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Nukentėjusioji A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. jos neatsiprašė, neatlygino padarytos žalos. A. J. 2019 metų sausio mėnesį mėgino susisiekti su ja, prašė jos sąskaitos numerio, tikslu dalimis pervesti pinigus. Ji sutiko ir pasakė, kad tuomet pasirašys sutartį pas tyrėją, nurodant, kad A. J. išmokės dalimis. Tačiau jis vėliau nebekėlė ragelio, dingo. Daugiau A. J. susiekęs su ja nebuvo. Po šito įvykio A. J. apie ją pranešė vaikų teises ginančiai institucijai, nurodydamas, kad jie yra asocialūs žmonės ir pan., su juo nenori taikytis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. J. parodė, kad jis pranešimą apie įtarimą gavo, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Kaltinamasis nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), maždaug prieš pusantro mėnesio (2018 m. liepos mėnesį) persikraustė į (duomenys neskelbtini), norėjo susirasti darbą. Gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl laikinai apsigyveno pas jo draugės pažįstamą A. R., kuri nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Butas vieno kambario, ten gyvena A., jos du mažamečiai vaikai. Jis taip pat gyveno tame kambaryje. Jis susitarė su A., kad jis pagyvens, kol neras darbo ir kitos gyvenamosios vietos. Maždaug prieš nepilną mėnesį jis įsidarbino UAB „B.“, atlyginimo dar nebuvo gavęs. Žodiniu susitarimu su A. susitarė, kad jis padės jai prižiūrėti vaikus, pagal galimybę duos pinigų. Ji sutiko. Jis, gyvendamas nurodytame bute, per pusantro mėnesio dalimis davė A. apie 160 Eur ūkiniams tikslams. Gyvendamas nuomojame A. bute, jis turėjo raktus nuo šio buto. Bute, tamsiajame kambariuke, jis laikė savo kai kuriuos daiktus. Tiksliai nepamena datos, tačiau jis netyčia nurodytoje spintoje, viename iš stalčių, kartoninėje dėžutėje pamatė gulinčias A. dvi aukso grandinėles su kryželiais. Kitų papuošalų toje dėžutėje nebuvo. Jis iš karto šių daiktų nepaėmė, tačiau kitą dieną nusprendė grandinėles su kryželiais paimti, užstatyti kur nors ir nueiti lošti į kazino ant žaidimo automatų, tikėdamasis, kad laimės ir vėliau tas grandinėles su kryželiais išpirks bei padės jas atgal į dėžutę. Jis nebuvo pastebėjęs, kad A. nešiotų tas grandinėles, todėl pagalvojo, jog ji nieko nepastebės. Kitą dieną, tai buvo, kiek pamena, rugpjūčio 25 d., apie 13-14 val., A. su vaikais buvo tuo metu išvažiavusi pas savo seserį, jis iš nurodytos spintos stalčiaus paėmė nurodytas grandinėles su pakabukais – kryžiukais ir pradėjo ieškoti kam užstatyti tuos daiktus. Kadangi buvo išeiginė diena, prie namų esantis lombardas nedirbo, todėl jis per internetą suvedė frazę „superku auksą“ ir paskambino praktiškai pirmam pasitaikiusiam asmeniui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skelbėsi, kad superka auksą, tinklalapyje skelbiu.lt. Jam atsiliepė vyriškis, kuris kalbėjo lietuviškai. Jie susitarė tą pačią dieną susitikti prie parduotuvės „N.“, adresu (duomenys neskelbtini). Susitiko apie 15-16 val. aikštelėje prie „N.‘. Vyriškis atvažiavo tamsiu automobiliu, bet markės ir numerių kaltinamasis neįsidėmėjo. Tai buvo vyriškis apie 42 metų, smulkaus kūno sudėjimas, apie 186 cm ūgio, plaukai tamsūs, trumpi, veido bruožai nieko neišsiskiriantys, be ūsų ir barzdos, kalbėjo lietuviškai, be akcento, buvo apsirengęs tamsiais, sportiškais rūbais. Atpažinti jį galėtų. Vyriškis jam nesakė savo vardo ir kitų duomenų, suprato, kad jis superka auksą, o vėliau jį parduoda. Kaltinamasis parodė jam A. dvi grandinėles su kryžiukais (grandinėlės buvo, atrodo, paprasto pynimo, kryžiukai paprasti, nedideli). Vyriškis jam pasiūlė už viską 120 Eur, jis sutiko. Vyriškis atsiskaitė iš karto. Kaltinamasis paklausė, ar vėliau būtų galima išpirkti nurodytus aukso dirbinius, vyriškis atsakė, kad galima, susisiekus su juo nurodytu telefonu. Kaltinamasis tikėjosi, kad kitą dieną jau turės pinigų ir galės išpirkti nurodytus aukso dirbinius. Gavęs pinigus jis iš karto nuėjo į lošimo automatų saloną prie tos pačios „N.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir visus pinigus pralošė. A. nieko nepasakė, nes vis dėlto tikėjosi, kad uždirbs pinigų ir išpirks aukso gaminius. Per paskutinę savaitę A. jam nieko nesakė, matyt, nepastebėjo grandinėlių su kryželiais dingimo, tačiau vakar vakare atvažiavo A. sesuo N. ir iš pradžių paklausė, ar jis supranta dėl ko ji atvažiavo. Jis atsakė, kad ne, tačiau N. sudavė jam delnu per veidą ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) pavogė A. grandinėles su kryželiu. Jis išsigando, kad A. su savo seserimi gali jam atkeršyti, nes pradėjo grasinti susidorojimu, kad jį sumuš vyrai, todėl išsigandęs prisipažino, kad jis paėmė nurodytus aukso dirbinius, nurodė telefoną asmens, kuriam pardavė grandinėles. Jis iš savo numerio (duomenys neskelbtini) paskambino anksčiau nurodytu vyriškio numeriu ir paklausė, ar jis turi tas grandinėles, vyriškis pasakė, kad šiuo metu grandinėlės su kryžiukais pas juvelyrą, bet nesakė pas kokį. Kai nurodytus aukso dirbinius užstatė tam asmeniui, jie jokių dokumentų nepildė ir nesitarė kada, per kiek laiko galima tuos gaminius išpirkti. Vyriškis pasakė, kad paskambins juvelyrui ir paklaus, o po to atskambins jam (kaltinamajam). Vyriškis taip ir nepaskambino. Kaltinamasis daug kartų vėliau rinko jo numerį, bet vyriškis neatsiliepė, nors telefonas nebuvo atjungtas. T. A. iškvietė policijos pareigūnus, jau kažkur po 22 val. ir jis buvo sulaikytas. Šiuo metu pas A. gyventi negalės, grįš gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo motina. Dėl savo veiksmų gailisi, pasižadėjo atlyginti A. padaryta žalą, nors šiuo metu neturi pinigų tam, bet vėliau tikisi uždirbti ir atlyginti (b. l. 63, 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. R. parodė, kad laikotarpiu nuo 2018-07-10 jos leidimu jos bute gyveno A. J.. Gyveno viename kambaryje, jo asmeniniai daiktai buvo tik tame pačiame kambaryje. 2018-08-29, apie 13 val., ji pastebėjo, kad spintoje, kuri yra tamsiame kambaryje, daiktai perstumti. Ji apžiūrėjo spintą ir nustatė, kad iš tamsiojo kambario spintos pavogtos dvi auksinės grandinėlės su auksiniais kryželiais. Vieno komplekto grandinėlės ir kryželio vertė 270 Eur, o antro komplekto vertė 250 Eur. Kiek kainuoja atskirai grandinėlė ir kryželis, pasakyti negalėjo, pagrobto turto bendra vertė 520 Eur. Ji sulaukė A. J. ir paklausė, kur yra auksinės grandinėlės. A. J. pasakė, kad grandinėles pavogė ir pardavė nepažįstamam, kurį rado per skelbimą. Su pirkėju susisiekė tel. (duomenys neskelbtini), jos prašymu A. J. paskambino pirkėjui, bet vyras atsakė, kad grandinėlės jau parduotos. Apie įvykį ji pranešė policijai (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. R. papildomai parodė, kad kaip ir nurodė pirminėje apklausoje, pažįstamas A. J. jos nuomojamame bute, kuriame leido kartu gyventi, iš tamsiame kambaryje esančios spintos pagrobė dvi auksines grandinėles su pakabukais – kryželiais. Šių papuošalų įsigijimo dokumentų neturi, kiekvienas pakabukas kryželis ir kiekviena grandinėle buvo ne mažiau, kaip 3 g. svorio. Jai padaryta 520 Eur turtinė žala. A. J. nuo vagystės padarymo dienos nėra jai atlyginęs turtinės žalos. Šis neseniai yra jai skambinęs ir žadėjo, kad per pusmetį atlygins padarytą žalą, tačiau ji nepasitiki, nes iki šiol šis neatlygino net ir dalies padarytos jai žalos (b. l. 25).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d., po įtariamojo apklausos buvo skambinta nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris nurodė, kad jo vardas Igoris. Jis patvirtino faktą, kad nusipirko aukso dirbinius iš vaikino, tačiau juos pridavė juvelyrui, kuris tuos dirbinius perdirbo, todėl grąžinti jų nėra galimybės. Nurodytas asmuo atsisakė nurodyti savo pavardę, telefonu buvo įpareigotas 2018-09-03 09.00 val. atvykti į komisariatą apklausai, tačiau neatvyko ir susisiekti su juo vėliau nebuvo galimybės (b. l. 28).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 7 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tyrimo metu buvo gautos UAB „Tele-2“ operatoriaus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2018-09-10, kurios išnagrinėtos ir nustatyta, kad A. J., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 25 d, 16.52 val., rašė SMS pranešimus. Nurodytą dieną 17.29 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, kur galimai buvo susitikę parduodant aukso dirbinius. 2018-08-26 ir 2018-08-26 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) periodiškai bendravo su A. J., nuo 2018-08-26 iki 2018-09- 04 periodiškai gaunami SMS pranešimai iš A. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į juos neatsakoma. Nuo 2018-09-04 iki 2018-09-06 abonentas (duomenys neskelbtini) veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, o nuo 2018-09-06 08.40 val. telefonas išjungtas (b. l. 34).

Nukentėjusiosios A. R. 2018 m. rugpjūčio 29 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.00 val., ji pastebėjo, kad iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogtos dvi auksinės grandinėlės su pakabukais – kryželiais. Jai padaryta bendrai 520 Eur vertės žala (b. l. 1).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo apžiūrima įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint buto duris, jokių sugadinimų nepastebėta, koridoriuje iš kairės yra tamsus kambarys. Šiame tamsiame kambaryje priešais duris stovi spinta. Atidarius spintos kairės pusės duris, apžiūrėjus pirmą stalčių ir apdorojus jį daktiloskopiniais milteliais, ant pirmojo stalčiaus buvo rasti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti. Atidarius stalčių jame rasta kepurė, kurioje įdėtos dvi aksominės papuošalų dėžutės, kurios yra tuščios. Įvykio vieta užfiksuota foto nuotraukomis (b. l. 7-8, 9, 10).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusioji A. R. pateikė nuotrauką grandinėlių su kryžiukais, kurie buvo pagrobti, taip pat pateikė skelbimo nuotrauką apie superkamą auksą, kur nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21, 22, 23).

Nukentėjusiosios A. R. 2019 m. vasario 6 d. pareiškimu dėl civilinio ieškinio nustatyta, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 520 Eur turtinės žalos (b. l. 26). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 – ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. V. 2019 m. vasario 6 d. nutarimu A. R. pripažinta civiline ieškove (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad gyvendamas nukentėjusiosios bute L. A. g., Vilniuje, iš bute buvusios spintos stalčiaus paėmė dvi auksines grandinėles su kryžiuku, kurias vėliau pardavė už 150 Eur. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Iš nukentėjusiosios A. R. protokolo – pareiškimo apie įvykdytą vagystę matyti, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo pavogtos jos dvi auksinės grandinėlės su pakabukais – kryželiais (b. l. 1). Įvykio aplinkybes nukentėjusioji A. R. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18, 25). Kaltinamajame akte nurodyto įvykio aplinkybes taip pat patvirtina tarnybiniai pranešimai (b. l. 28, 34), apžiūros protokolas, foto nuotraukos (b. l. 7-8, 9, 10), savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, foto nuotraukos (b. l. 20-21, 22, 23).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad A. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš spintos stalčiaus pagrobė A. R. priklausančią grandinėlę su kryželiu, bendros 270 Eur vertės, ir auksinę grandinėlę su kryželiu, bendros 250 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – A. R. priklausantį 520 Eur vertės turtą.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog A. J. pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamojo veika neturi kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, jog jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. R. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 520 Eur turtinės žalos (b. l. 26).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad A. J. pagrobė svetimą, A. R. priklausantį 520 Eur vertės turtą. Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, kaltinamasis A. J. sutiko su ieškiniu ir jo dydžiu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, turtas pagrobtas iš žmogaus, kuris kaltinamuoju pasitikėjo, leido gyventi savo namuose, pagrobtas turtas nebuvo grąžintas, padaryta žala iki šiol nėra atlyginta), A. J. kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (padaryta iš savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus (28 metų), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 47), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 48), baustas administracine tvarka (b. l. 49-52), neteistas (b. l. 53). Byloje duomenų apie psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas didesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagal A. J. ir jo padaryto nusikaltimo apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. 22.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 13.27 val. (viena diena) (b. l. 55, 59), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 65).

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena su Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinėmis, esanti byloje, paliktina saugoti šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. J. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. 22.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 13.27 val., šią dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti A. R. iš A. J. 520 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinėmis, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.

Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.