Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. VTEK, priimdama Sprendimą, vertino byloje surinktą medžiagą, iš kurios aiškiai matyti, kad Asociacija nebuvo registruota lobistų sąraše, Asociacija pateiktu Raštu siekė daryti įtaką VRM dėl Aprašo nuostatų pakeitimo, tai darė savo iniciatyva. VRM neprašė pareiškėjo pateikti konkrečius pasiūlymus dėl teisės akto tobulinimo, be to, pareiškėjas pateikė VRM Raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjo nuomonė dėl Aprašo nuostatų, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo. Vadovaujantis LVĮ nuostatomis, Asociacija turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir deklaruoti savo veiklą LVĮ nustatyta tvarka. Jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla. Asociacijos nariai yra ekonominių tikslų siekiantys juridiniai asmenys, o pagal LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, reguliuojant juridinio asmens reiškiamą nuomonę dėl teisėkūros, kai nuomonė reiškiama atstovaujant ir (ar) vienijant verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, yra nustatoma „nulinė tolerancija“ dėl nuomonės turinio. Todėl bet kokia nuomonė dėl teisinio reguliavimo pokyčių turi būti registruojama ir viešinama kaip lobistinė veikla.

6. VRM neturėjo pareigos deklaruoti pareiškėjo kreipimosi į ją Raštu. VRM, vykdydama jai pagal kompetenciją deleguotas funkcijas, nėra įgaliota vertinti, kokia asmenų veikla yra laikoma lobistine pagal LVĮ nuostatas. LVĮ nėra nustatyta išimtis, kad, jei lobistinę veiklą vykdo keli lobistai, tai skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją turi pateikti tik vienas lobistas. Be to, Rašto VRM teikimo metu pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo VTEK dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą. 2021 m. sausio 20 d. TTLA atstovas pateikė skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją LSD-2021-00026 dėl Rašto, kurioje pažymėjo, kad lobistinės veiklos užsakovas ir lobistinės veiklos naudos gavėjas yra TTLA. Pateiktoje lobistinės veiklos skaidrumo deklaracijoje LSD-2021-00026 nebuvo nurodyta jokia informacija apie galimą Rašto bendraautorę (Asociaciją), t. y. ji šioje deklaracijoje nėra nurodyta kaip lobistinės veiklos užsakovė ar lobistinės veiklos naudos gavėja. Pripažindama, jog Asociacija pažeidė LVĮ reikalavimus, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

II.

8.9. Iš viešai prieinamos Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos (SKAIDRIS) duomenų nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. Asociacija įrašyta į lobistų sąrašą.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad VTEK nepagrįstai nevertino Rašto atitikties LVĮ 15 straipsnio reikalavimams, teismas nurodė, jog VTEK atliekamos tyrimų procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą teisena (LVĮ IV skyriuje „Atsakomybė“) yra dvi atskiros teisenos. VTEK, gavusi pranešimą apie galimą LVĮ pažeidimą, pradeda tyrimą, atlieka jį ir priima sprendimą, vadovaudamasi VTEK įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi juridinio asmens LVĮ nuostatų pažeidimą, VTEK pradeda atsakomybės už nustatytą LVĮ nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota LVĮ IV skyriuje bei Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose VTEK 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. KS-164 (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu Asociacija yra pripažinta pažeidusi LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl VTEK Sprendimu įpareigojo Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl LVĮ nuostatų pažeidimo. Taigi VTEK, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų, numatytų LVĮ 16 straipsnio 6 dalyje, todėl, remiantis LVĮ IV skyriaus nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas atitinkamas nutarimas, kuriuo priėmimo metu bus sprendžiamas pareiškėjo pažeidimo mažareikšmiškumo klausimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog ginčijamu Sprendimu VTEK nepagrįstai nevertino Rašto atitikties LVĮ 15 straipsnio reikalavimams.

III.

13.1. Teismas nepagrįstai kvalifikavo Rašto pateikimą kaip lobistinę veiklą. Rašto pateikimas negali būti vertinamas kaip lobistinė veikla, nes: 1) Raštu Asociacija neprašė priimti ar nepriimti jokių teisės aktų (juos pakeisti); 2) šiuo atveju egzistuoja net dvi LVĮ 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, neleidžiančios Rašto pateikimo laikyti lobistine veikla – Asociacija yra viešasis juridinis asmuo, o Rašto pateikimas buvo reikalingas, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą; Rašte pateikta informacija buvo paskelbta viešai visuomenės informavimo priemonėje (Asociacijos interneto svetainėje). Asociacija neturėjo pareigos įsirašyti į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti LVĮ nustatyta veikla.

13.2. Teismas nepagrįstai aiškino ir taikė LVĮ nuostatas plečiamuoju būdu, taip pažeisdamas esminius viešosios teisės taikymo ir aiškinimo principus. Asociacija yra tik Rašto bendraautorė. TTLA deklaravo jį SKAIDRIS sistemoje, t. y. jį išviešino LVĮ nustatyta tvarka. Tiek VTEK, tiek visuomenė buvo informuoti, jog Raštas buvo pateiktas dviejų subjektų – TTLA ir Asociacijos. Asociacija nevykdė jokios atskiros (šiam ginčui aktualios) lobistinės veiklos. Teismas nevertino šių aplinkybių ir nepasisakė dėl jų. LVĮ nenumato pareigos papildomai deklaruoti lobistinę veiklą ir tam asmeniui, kuris tik prisideda prie lobistinės veiklos, t. y. dubliuoti jau pateiktą skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. LVĮ taip pat nenumato draudimo kitiems subjektams, veikiantiems kartu su lobistu, prisidėti prie šių asmenų veiklos, ypač, kai tokia veikla nėra reikalaujama priimti ar nepriimti teisės aktus (pakeisti juos). Pareiškėjas pažymi, jog LVĮ numato baigtinį sąrašą atvejų, kai lobistinė veikla yra laikoma neteisėta. Taigi VTEK, Sprendimu taikydama Asociacijai administracinę atsakomybę už veiksmus, kurių LVĮ nedraudžia, nepagrįstai aiškino ir taikė LVĮ įtvirtintą baigtinį neteisėto lobizmo atvejų sąrašą plečiamuoju būdu.

13.3. Teismo sprendimas yra nesuderinamas su LVĮ tikslais. Esminis ir pagrindinis LVĮ tikslas – užtikrinti, kad asmenys, užsiimantys lobistine veikla, viešintų tokią savo veiklą. Tik taip visuomenė ir valdžios institucijos bus informuoti apie vykdomą lobistinę veiklą, o sprendimai dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo (jų pakeitimo) nebus priimami slaptai. Šiuo atveju TTLA deklaravo Raštą VTEK SKAIDRIS sistemoje. Ši deklaracija yra viešai prieinama tiek VTEK, tiek visai visuomenei. Taigi Raštas buvo tinkamai išviešintas, kaip to reikalauja LVĮ 10 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Raštas buvo pateiktas viešai bendru el. paštu, o ne konkrečiam politikui ar valstybės tarnautojui, taip pat Rašte nurodyta informacija buvo paskelbta viešai visuomenės informavimo priemonėje (Asociacijos interneto svetainėje).

13.5. LVĮ pakeitimai, pagal kuriuos lobistais buvo pripažinti ne tik fiziniai, bet juridiniai asmenys, įsigaliojo tik 2021 m. sausio 1 d., t. y. likus 6 darbo dienoms iki Rašto pateikimo. Atitinkamai, tiek Asociacija, tiek TTLA operatyviai įvykdė naujus LVĮ reikalavimus: 2021 m. sausio 8 d. TTLA pateikė prašymą dėl įtraukimo į lobistų sąrašą ir šis prašymas buvo tenkintas 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. sausio 18 d. Asociacija pateikė prašymą dėl įtraukimo į lobistų sąrašą, ir šis prašymas buvo tenkintas 2021 m. sausio 27 d.

16. Asociacijos veiklai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta išimtis, kadangi ji Raštu pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Aprašo nuostatų pakeitimo.

17. Atsižvelgus į Asociacijos pobūdį, tikslus ir uždavinius, jos narius, šiuo atveju tam, kad Asociacijos veikla būtų laikoma lobistine, nebuvo būtinybės pateikti su Raštu konkretaus teisės akto projektą, reikalauti priimti / nepriimti teisės aktus ar juos keisti.

18. Asociacijos teiginį, kad ji, kaip viešasis juridinis asmuo, yra tiesiogiai nurodyta specialiuose teisės aktuose ir todėl jai taikytina LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta išimtis, atsakovas vertina kaip abstraktų ir nepagrįstą, kadangi atitinkama išimtis galėtų būti taikoma tik specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veiklai, tenkinančiai viešąjį interesą. Asociacija neturi specialiojo įstatymo, kuriame būtų tiesiogiai nurodyta viešųjų juridinių asmenų veikla. Pareiškėjas siekė daryti įtaką dėl Asociacijos narių veiklai svarbaus teisės akto (Aprašo), todėl LVĮ prasme nelaikytina, kad šiuo atveju ji užtikrino viešąjį interesą, kadangi buvo tenkinamas privatus Asociacijos interesas.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemone nelaikomas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Šiuo atveju viešai socialiniuose tinkluose visiems pasiekiama (pateikiama) informacija taip pat nelaikoma lobistine veikla. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai asmenys viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje. Asociacija tiesiogiai kreipėsi į VRM dėl Aprašo nuostatų pakeitimo, toks kreipimasis nėra laikytinas visuomenės informavimu per visuomenės informavimo priemones. Kreipimasis į VRM Raštu turėjo būti deklaruotas ne bet kur, bet Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“.

21. Asociacija, siųsdama VRM Raštą su konkrečiais pasiūlymais dėl Aprašo, darė įtaką VRM dirbantiems ir jai atstovaujantiems asmenims (politikams, pareigūnams, valstybės tarnautojams bei kitiems asmenims).

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. KS-353 „Dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, kuriame pripažinta, kad Asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą LVĮ (įstatymo redakcija Nr. 2020-15502, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Rašto pateikimo metu Asociacija nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Byloje kilo ginčas, ar Asociacija, Raštu kreipdamasi į VRM, vykdė lobistinę veiklą.

26. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos: lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą (LVĮ 2 str. 2 d.); lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 str. 3 d.). Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

27. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Rašte pareiškėjas išdėstė problemas, su kuriomis susiduria Asociacijos nariai, kai Departamentas atsisako įtraukti įmones į Patvirtintų įmonių sąrašą, taip pat pareiškėjas nurodė Rašto pateikimo metu galiojusio teisinio reguliavimo (Aprašo) problematiką bei pasiūlė, kaip nurodytos problemos galėtų būti išsprendžiamos („nustatant atitiktį Aprašo 8.4 papunkčio kriterijui vertinti visą nepertraukiamą darbo santykių periodą“; „vertinant Aprašo 8.7 papunkčio kriterijų fiksuoti atlyginimo dydį draudiminiu laikotarpiu“; „kitu būdu išspręsti susidariusią problemą“). Rašte pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 8.4 ir 9.9.1 punktų teisiniu reguliavimu ir normų prieštaravimu galbūt yra sukuriama teisės normų kolizija ir spraga, taip pat išdėstė, kodėl, jo nuomone, Aprašo 8.7 punkto sąlygų vertinimas yra klaidingas, kas lemia, kad yra įžvelgiamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytoms darbuotojo ir darbdavio teisėms susitarti dėl darbo santykių formos ar trukmės skaičiavimo.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021, 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021, 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-992-1047/2023 ir kt.).

29. Iš Rašto turinio galima spręsti, jog pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, savo veiksmais siekia, kad Vidaus reikalų ministerija, kuri patenka į LVĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą, imtųsi veiksmų ir spręstų pareiškėjo nurodytas problemas, t. y. keistų Aprašo taikymo praktiką. Pareiškėjas Rašte expressis verbis neprašė priimti teisės akto ar pakeisti jį, jis nepateikė konkretaus teisės akto projekto, neišdėstė siūlymo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą, tačiau pareiškėjo Rašte išdėstyta pozicija gali būti vertinama kaip jo nuomonė dėl teisėkūros.

30. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

31. Taigi, pagal LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, juridinio asmens nuomonė dėl teisėkūros yra priskirtina išimčiai, kai veikla nelaikoma lobistine veikla, tačiau yra nustatytos dvi situacijos, kai juridinio asmens nuomonė dėl teisėkūros yra laikoma lobistine veikla (išimties išimtys), t. y. 1) kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; ir 2) kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

32. 2018 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto „pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas“.

33. Iš byloje pateiktų pareiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 30-01 patvirtintų Įstatų 1.1 papunkčio matyti, kad „LINAVA“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Įstatų 2.1 papunktyje nustatyti Asociacijos tikslai ir uždaviniai – asociacija steigiama, siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti visų rūšių pervežimus. Įstatų 2.2 papunktyje nurodyti pagrindiniai asociacijos tikslai ir uždaviniai: siekti transporto verslo sąlygų ir asociacijos narių veiklos efektyvumo gerinimo, kelių eismo saugos didinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių vežimą automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, rūpintis asociacijos ir jos narių rinkodara, naujų rinkų paieška, pritraukti kuo daugiau narių, atstovauti asociacijos nariams santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis. Iš viešai asociacijos interneto svetainėje http://www.linava.lt/apie-asociacija/asociacijos- nariai/ skelbiamų duomenų matyti, kad asociacijos nariai yra juridiniai asmenys, vežantys kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiantys su kelių transporto veikla susijusias paslaugas (I t., b. l. 91–108).

34. Taigi pareiškėjas priskirtinas juridiniams asmenims, kurie patenka į LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos išimties išimtį, t. y. pareiškėjo pateikta nuomonė dėl teisėkūros bus laikoma lobistine veikla vien tik dėl to, kad jis vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.

35. Teisėkūros pagrindų įstatymo (2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teisėkūra – procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, teisėkūros iniciatyva – pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą, nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.

37. Lobistinė veikla yra, visų pirma, orientuota į teisės aktų priėmimą arba nepriėmimą (LVĮ 2 str. 3 d.), tačiau lobistinė veikla yra suprantama plačiau. Pvz., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. kovo 22 d. Rekomendacijoje CM/Rec(2017)2 bei aiškinamajame memorandume „Teisinis lobistinės veiklos reguliavimas viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo kontekste“ nurodoma, kad lobizmas reiškia konkrečių interesų propagavimą bendraujant su valstybės pareigūnais kaip struktūrinio ir organizuoto veiksmo, kuriuo siekiama paveikti viešą sprendimų priėmimą, dalis (a p.); „viešasis sprendimų priėmimas“ reiškia sprendimų priėmimą įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios sistemoje nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu (c p.). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarybos 2010 m. vasario 18 d. rekomendacijoje dėl lobistinės veiklos skaidrumo ir sąžiningumo pažymima, kad lobizmas – tai žodinis arba rašytinis bendravimas su viešuoju pareigūnu, siekiant paveikti teisės aktų leidybą, politiką ar administracinius sprendimus, dažnai yra nukreiptas į įstatymų leidybos instituciją tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Lobizmas vyksta ir vykdomosios valdžios srityje, pavyzdžiui, siekiant paveikti teisinio reguliavimo priėmimą ar projektų ir sutarčių kūrimą. Teisės doktrinoje lobizmas apibrėžiamas kaip neinstitucionalizuotus, neformalius ir / ar kitus metodus apimanti veikla, kuria visiškai ar iš dalies išoriški viešajai valdžiai asmenys siekia daryti jai įtaką (Ambrasaitė-Valentinavičienė, M., Lobizmo reglamentavimas: Lietuvos atvejis. Daktaro disertacija, 2017, p. 309).

38. Taigi LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamas nuomonės dėl teisėkūros terminas neturėtų būti suprantamas siaurai tik kaip nuomonė dėl teisės akto projekto ar jau pareikštos teisėkūros iniciatyvos, jis turėtų būti suprantamas plačiau, be kita ko, kaip tam tikro subjekto supratimo ar pažiūrų dėl teisėkūros dėstymas ar reiškimas, inter alia apimantis ir argumentus dėl teisinio reguliavimo pokyčių ar jo tobulinimo būtinybės.

39. Pagal LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto teisinį reguliavimą (išimties išimtį), juridinio asmens, vienijančio verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, pareikšta nuomonė dėl teisėkūros kiekvienu atveju per se (pati savaime) yra vertinama kaip lobizmas.

40. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis LVĮ nuostatomis juridiniai asmenys, vienijantys verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, buvo įpareigoti įsirašyti į lobistų sąrašą ir dėl jų reiškiamos nuomonės dėl teisėkūros, kuri yra vertintina kaip lobistinė veikla. LVĮ 10 straipsnyje yra reglamentuojama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos procedūra (lobisto pareiga deklaruoti lobistinę veiklą, pateikiant skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto; skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobisto privalomi nurodyti aspektai, be kita ko, teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio vykdyta lobistinė veikla, pavadinimas). LVĮ 14 straipsnyje yra reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus ir VTEK teisė skirti juridiniam asmeniui baudas. Kitaip tariant, 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis LVĮ nuostatomis juridiniams asmenims, vienijantiems verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, buvo nustatytos naujos pareigos, susijusios su jų veikla, reiškiant nuomonę dėl teisėkūros.

41. Išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar anksčiau aptartu LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte apibrėžtu teisiniu reguliavimu juridiniam asmeniui, vienijančiam verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, nėra nustatomas neproporcingas, lygiateisiškumo principo neatitinkantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantis saviraiškos laisvės ir asociacijų laisvės ribojimas.

42. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, „tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją“.

Dėl visų asmenų lygybės principo pažeidimo

43. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) – turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).

44. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia, nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas, juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio14 d., 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Šis principas taikytinas ir juridiniams asmenims (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d. nutarimai).

45. LVĮ 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant lobistinės veiklos sąvoką, be kita ko, nurodoma, kad lobistinė veikla reiškiasi tiek fizinio asmens, tiek juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmais.

46. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 str. 1 d.). Juridiniai asmenys savo forma ir dydžiu gali būti itin skirtingi, jie gali užimti skirtingą padėtį rinkoje, jų veikla gali daryti skirtingą poveikį įvairioms visuomenės gyvenimo sritims.

47. Didelę įtaką tam tikroje rinkos dalyje turinčių juridinių asmenų veiksmai, dalyvaujant teisėkūros procesuose, gali daryti didelį poveikį teisėkūros iniciatyvoms ir pačiam procesui. Taigi kyla klausimas, ar tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros iš esmės reikšmingai skiriasi nuo juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, reiškiamos nuomonės dėl teisėkūros ir ar toks juridinių asmenų, kurie atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, nevienodas traktavimas ir išskyrimas iš kitų juridinių asmenų gali būti objektyviai pateisinamas, kitaip tariant, ar tarp šių juridinių asmenų yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas gali būti objektyviai pateisinamas ir atitinkantis asmenų lygiateisiškumo principą.

48. Juridiniai asmenys, kurie atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, taip pat yra išskiriami ir iš kitų juridinių asmenų – specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla nurodyta kaip tenkinanti viešąjį interesą (pvz., Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai ir pan., LVĮ 7 str. 1 d. 7 p.). Toks atskyrimas motyvuojamas tuo, kad tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi (žr. Aiškinamąjį raštą). Tačiau išplėstinei teisėjų kolegija kyla klausimas, ar minėtų juridinių asmenų, kurie atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, išskyrimas yra objektyviai pateisinamas ir atitinka asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų) veikos tikslai, funkcijos ir įgaliojimai taip pat yra išviešinti jų įstatuose, kaip byloje nagrinėjamu atveju – pareiškėjo Įstatuose. Taigi kyla klausimas, ar tarp šių juridinių asmenų (tarp viešųjų juridinių asmenų, kurie atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, ir specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla nurodyta kaip tenkinanti viešąjį interesą) yra tokių skirtumų, kad jiems reikėtų taikyti skirtingo pobūdžio pareigas, reiškiant nuomonę dėl teisėkūros, ar toks nevienodas šių juridinių asmenų traktavimas, jiems reiškiant nuomonę dėl teisėkūros, yra objektyviai pateisintinas.

49. Papildomai pažymėtina, kad iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi LVĮ redakcija numatė, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą (7 str. 1 d. 7 p.). Taigi anksčiau galiojusiame teisiniame reguliavime buvo įtvirtinta galimybė įvertinti asociacijos įstatuose numatytą teisinį reguliavimą ir nustatyti, ar vykdoma veikla tenkina viešąjį interesą.

50. Išplėstinei teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek jame nustatyta išimtis dėl juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, ir lobistine veikla yra laikoma tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Dėl asociacijų veiklos laisvės ribojimo

51. Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymi, kad Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintose sąvokose „bendrija“, „politinė partija“, „asociacija“, taip pat šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintoje sąvokoje „kitos politinės ir visuomeninės organizacijos“ yra išreikšta susivienijimų, steigiamų savanoriškumo pagrindu jų narių poreikiams politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse tenkinti, įvairovė. Asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas).

52. Pažymėtina, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimas).

53. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad, pagal Konstituciją, riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai), pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (inter alia 2007 m. liepos 5 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai).

54. Sprendžiant, ar įstatymas, kuriuo ribojamas asmens teisių ir laisvių įgyvendinimas, nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, būtina įvertinti, ar įstatyme numatytos priemonės atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, ar šios priemonės yra būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir ar šios priemonės nevaržo asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

55. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte apibrėžiant išimtį dėl nuomonės dėl teisėkūros reiškimo, apribojimas reikšti nuomonę dėl teisėkūros de facto yra taikomas tik tokiam juridiniam asmeniui, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Todėl išplėstinei teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar tokiu būdu nėra neproporcingai apribojama asociacijų veiklos laisvė, nes juridiniam asmeniui, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, reiškiant nuomonę dėl teisėkūros, iš esmės yra nustatomos papildomos pareigos, kylančios iš LVĮ, o tai reiškia, kad yra apsunkinama tokio juridinio asmens teisė reikšti nuomonę dėl teisėkūros. Nors teisė reikšti nuomonę dėl teisėkūros gali būti būtina tam, kad būtų tenkinami asociacijos interesai ir realizuojamas Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinys.

56. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. kovo 22 d. Rekomendacijoje CM/Rec(2017)2 bei aiškinamajame memorandume „Teisinis lobistinės veiklos reguliavimas viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo kontekste“ nurodoma, kad lobistinės veiklos teisinis reguliavimas jokiu būdu neturėtų pažeisti demokratinės teisės asmenims: reikšti savo nuomonę ir teikti peticijas viešiesiems pareigūnams, institucijoms ir įstaigoms, tiek individualiai, tiek kolektyviai; vykdyti kampanijas, siekiant politinių pokyčių bei įstatymų, politikos ar praktikos pakeitimų teisėtų politinių veiklų rėmuose, tiek individualiai, tiek kolektyviai (4 p.).

57. Todėl išplėstinei teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek jame nustatyta išimtis dėl juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, ir lobistine veikla yra laikoma tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui ir konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamam proporcingumo principui.

Dėl teisės skleisti informaciją ribojimo

58. Siekiant veiksmingai įgyvendinti konstitucines teises ir laisves, inter alia numatytas Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, gali būti steigiami teisinių santykių subjektai (inter alia asociacijos, politinės partijos, ūkio subjektai), kurių teisinė forma yra juridinis asmuo ir kurių tikslai yra susiję su jų steigėjų interesų politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse įgyvendinimu. Tokios teisinės formos teisinių santykių subjektų – juridinių asmenų – specifiškumą atskleidžia inter alia tai, kad nuo teisinės registracijos jie įgyja teisnumą ir veiksnumą, turi savarankišką struktūrą, jų teises ir pareigas įgyvendina tam įgalioti vienasmeniai ar kolegialūs valdymo organai (Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas).

59. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo Asociacijos tikslas – siekti transporto verslo sąlygų ir asociacijos narių veiklos efektyvumo gerinimo, kelių eismo saugos didinimo, atstovauti asociacijos nariams santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis. Taigi informacijos skleidimas, į kurį patenka ir nuomonės dėl teisėkūros reiškimas, atstovaujant Asociacijos nariams santykiuose su valstybės valdžios institucijomis, yra vienas iš pareiškėjo veiklos būdų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus LVĮ nuostatoms, Asociacijai buvo nustatytos naujos pareigos (įsirašyti į lobistų sąrašą dėl reiškiamos nuomonės dėl teisėkūros ir kt.), kurios, be kita ko, gali būti vertinamos kaip ribojančios teisę skleisti informaciją (saviraiškos laisvę).

60. Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o, pagal 3 dalį, laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

61. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Ši laisvė – svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, kadangi asmuo gali visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

62. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytų saugomų konstitucinių vertybių sąrašas negali būti aiškinamas kaip išsamus, baigtinis, taigi kaip neleidžiantis laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas konstitucines vertybes (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

63. Pagal Konstituciją, riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę reikšti savo įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Tame pačiame nutarime nurodyta, kad, pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas turi įstatymu apibrėžti informacijos, kurią skleisti yra draudžiama arba kurios skleidimas yra ribojamas, turinį, taip pat būdus, kuriais tam tikros informacijos neleidžiama skleisti, bei kitas atitinkamos informacijos skleidimo sąlygas, jeigu tai bent kaip riboja informacijos laisvę. Įstatymų leidėjas taip pat turi įstatymu nustatyti: atsakomybę už minėtų draudimų ir ribojimų nepaisymą, įskaitant atsakomybę už informacijos, kurią skleisti draudžiama, skleidimą; subjektus, turinčius įgaliojimus prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų draudimų ir (arba) ribojimų skleisti tam tikrą informaciją; subjektus, taikančius atsakomybę už įstatymų nustatytų draudimų ir (arba) ribojimų skleisti tam tikrą informaciją nepaisymą; veiksmingas informacijos laisvės teisminio gynimo priemones.

64. Konstitucinis Teismas yra aiškinęs Konstitucijos 25 straipsnį ir juridinių asmenų veiklos kontekste (Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas).

65. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

66. Reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).

67. Šiame kontekste paminėtina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Pažymėtina, kad, pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos dėl inter alia visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises.

68. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad demokratija be pliuralizmo negalima; demokratijos klestėjimo pagrindas yra saviraiškos laisvė (pvz., 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo byloje M. ir kiti prieš Moldovą, peticijos Nr. 13936/02, 95 punktas, 1998 m. gegužės 25 d. sprendimo byloje Socialistų partija ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 21237/93, 41 punktas), ji yra ir vienas esminių demokratiškos visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos pažangos sąlygų (pvz., 1986 m. liepos 8 d. sprendimo byloje L. prieš Austriją, peticijos Nr. 9815/82, 41 punktas). Iš EŽTT praktikos matyti, kad Konvencijos 10 straipsnis saugo ir asociacijų saviraiškos laisvę (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 3 d. sprendimas byloje Women On Waves ir kiti prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 31276/05, 2012 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Mouvement ra?lien suisse prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 16354/06).

69. Vertinant juridiniam asmeniui, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, nustatytos išimties turinį, kyla klausimas, ar juridiniam asmeniui, vienijančiam verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, nustatytas ribojimas teikti nuomonę dėl teisėkūros, tik deklaravus lobistinę veiklą ir įsirašius į lobistų sąrašą, yra būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamam tikslui – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 str. 1 d.).

70. Išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek jame nustatyta išimtis dėl juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, ir lobistine veikla yra laikoma tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, inter alia jo 3 daliai, taip pat konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamam proporcingumo principui.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2021 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. 2020-15502 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta išimtis dėl juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, ir lobistine veikla yra laikoma tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, neprieštarauja Konstitucijos 25, 29 ir 35 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2021 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. 2020-15502 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta išimtis dėl juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, ir lobistine veikla yra laikoma tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, neprieštarauja Konstitucijos 25, 29 ir 35 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.