Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas sustabdyti bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3249-901/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos NT investicijų grupė“ ieškinį atsakovams R. I. ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl teisinių santykių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis J. P., V. I. ir M. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Baltijos NT investicijų grupė“ pateikė ieškinį atsakovams R. I. ir AB SEB bankui dėl teisinių santykių pripažinimo, juo prašė pripažinti, kad ieškovei 2015 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas 41 355,88 Eur reikalavimas į atsakovą R. I. yra užtikrintas buto, esančio Duomenys neskelbtini hipoteka, ieškovę pripažįstant 2006 m. gruodžio 8 d. hipotekos lakšto šalimi – kreditore, kartu su kreditore AB SEB bankas, nustatant, jog ieškovės reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka kreditorės - AB SEB banko atžvilgiu. Trečiasis asmuo M. B. pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1164-460/2017. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams antstoliui J. P., AB SEB bankas, M. B. dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir kt., trečiasis asmuo - V. I.. Šioje byloje vienas iš ieškovo R. I. reikalavimų yra pripažinti, jog buto su rūsiu, esančio Duomenys neskelbtini, hipoteka pasibaigė 2015 m. sausio 29 d. iš antstolio J. P. depozitinės sąskaitos pervedus 41 355,88 Eur hipotekos kreditoriui AB SEB bankui ir tuo pagrindu taikyti restituciją - grąžinti R. I. varžytinių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, įpareigojant antstoli J. P. už šio turto pardavimą į antstolio depozitine sąskaitą įmokėtą sumą grąžinti M. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-24 nutartimi tenkino trečiojo asmens prašymą bylą sustabdyti ir nutarė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos NT investicijų grupė“ ieškinį atsakovams R. I. ir AB SEB bankui dėl teisinių santykių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis J. P., V. I. ir M. B., sustabdyti iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1164-460/2017 ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1164-460/2017 priimtas sprendimas turės prejudicinę galią šios bylos nagrinėjimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sujungti civilines bylas prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos bylos prijungti Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamą bylą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla turės prejudicinę galią Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamai bylai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė LRCPK 163 straipsnio 3 punktą, kadangi nenustatė privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimo. Vien tas faktas, kad šios bylos tarpusavyje susijusios, sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo, ne o jų sustabdymo, vadovaujantis civilinio proceso ekonomiškumo principu. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla gali būti sprendžiama kartu su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla, kadangi joje sprendžiamas klausimas dėl asmenų teisių modifikavimo, o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla dėl asmenų teisių pripažinimo pasibaigusiomis. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad nors Klaipėdos apygardos teismui pripažinus hipoteką pasibaigusia, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas netektų prasmės, tačiau šių bylų ryšys nėra toks, kad dėl jo nebūtų galima išnagrinėti abiejų bylų. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, atsakovas R. I. turėjo pateikti priešieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje. Tai jog Klaipėdos apygardos teismo sprendimas negali turėti jokios prejudicinės galios Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamai bylai, įrodo ir tai, kad ieškovas UAB „Baltijos investicijų grupė“ Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nedalyvauja jokiomis procesinėmis teisėmis. Atsakovas R. I. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašydama pripažinti, kad ieškovei 2015-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas 41 355,88 Eur reikalavimas į atsakovą R. I. yra užtikrintas buto hipoteka, ieškovę pripažįstant 2016-12-08 hipotekos lakšto šalimi – kreditoriumi, kartu su kreditoriumi AB SEB bankas, nustatant, jog ieškovės reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka kreditoriaus AB SEB bankas atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas R. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad buto hipoteka pasibaigė 2015-01-29 iš antstolio J. P. depozitinės sąskaitos pervedus 41 355,88 Eur hipotekos kreditoriui AB SEB bankui; pripažinti varžytines, per kurias už maksimalią kainą buvo parduotas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausantis skolininkui R. I., neteisėtomis; pripažinti negaliojančiu 2017-03-07 Turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo antstolis J. P. iš vykusių varžytinių pirkėjui M. B. pardavė skolininkui R. I. priklausantį turtą; taikyti restituciją – grąžinti skolininkui R. I. varžytinių aktu perleistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, įpareigojant antstolį J. P. už šio turto pardavimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą grąžinti M. B.. Taigi įvertinus abiejų ieškinių pagrindus, matyti, jog jeigu atsakovo ieškinys Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bus pripažintas pagrįstu ir tenkintu, bus konstatuota, kad buto su rūsiu hipoteka yra pasibaigusi, todėl ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė“ ieškinys negalės būti tenkintas, nes asmuo hipotekos kreditoriumi gali būti pripažintas tik tada, jei pati hipoteka egzistuoja. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla turės tiesioginės įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamam ieškovo ieškiniui, todėl bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas yra neįmanomas. Tai jog tenkinus R. I. ieškinį Klaipėdos apygardos teisme, bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme taps neįmanomas, pripažįsta ir pati ieškovė. Atsakovas R. I. taip pat nurodo, kad apeliantės reikalavimas sujungti civilines bylas į vieną atskirajame skunde yra negalimas, kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo išnagrinėti klausimai. Tuo tarpu šiuo atveju šis klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Be to ieškovė net nepateikė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui, kai tokią galimybę turėjo, teismui nustačius terminą pateikti atsiliepimus į trečiojo asmens prašymą dėl bylų sustabdymo. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą tenkinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Atsakovė visiškai sutinka su atskirojo skundo motyvais. Trečiasis asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, jog visiškai sutinka su atskirojo skundo argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla turės prejudicinę galią Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamai šiai bylai. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašydama pripažinti, kad ieškovei 2015-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas 41 355,88 Eur reikalavimas į atsakovą R. I. yra užtikrintas buto hipoteka, ieškovę pripažįstant 2016-12-08 hipotekos lakšto šalimi – kreditoriumi, kartu su kreditoriumi AB SEB bankas, nustatant, jog ieškovės reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka kreditoriaus AB SEB bankas atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas R. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad buto hipoteka pasibaigė 2015-01-29 iš antstolio J. P. depozitinės sąskaitos pervedus 41 355,88 Eur hipotekos kreditoriui AB SEB bankui; pripažinti varžytines, per kurias už maksimalią kainą buvo parduotas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausantis skolininkui R. I., neteisėtomis; pripažinti negaliojančiu 2017-03-07 Turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo antstolis J. P. iš vykusių varžytinių pirkėjui M. B. pardavė skolininkui R. I. priklausantį turtą; taikyti restituciją – grąžinti skolininkui R. I. varžytinių aktu perleistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, įpareigojant antstolį J. P. už šio turto pardavimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą grąžinti M. B.. Taigi įvertinus abiejų ieškinių pagrindus, matyti, jog jeigu atsakovo ieškinys Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bus pripažintas pagrįstu ir tenkintas, bus konstatuota, kad buto su rūsiu hipoteka yra pasibaigusi, todėl ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė“ ieškinys negalės būti tenkintas, nes asmuo hipotekos kreditoriumi gali būti pripažintas tik tada, jei pati hipoteka egzistuoja. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla turės tiesioginės įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamam ieškovės ieškiniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tą faktą, kad tenkinus R. I. ieškinį Klaipėdos apygardos teisme, bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme taps netikslingas, pripažįsta ir pati ieškovė. Taip pat nesutiktina su argumentu, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė nedalyvauja jokiomis procesinėmis teisėmis, todėl tai Klaipėdos apygardos teisme priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, matyti, kad ieškovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme, yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė LRCPK 163 straipsnio 3 punktą, kadangi nenustatė privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimo. Vien tas faktas, kad šios bylos tarpusavyje susijusios, sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo, ne o jų sustabdymo, vadovaujantis civilinio proceso ekonomiškumo principu. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas sustabdydamas civilinę bylą, paneigė proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus, nes esant privalomo bylos sustabdymo pagrindui, teismas bylą turi sustabdyti nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl bylos sustabdymo (CPK 163 str.). Civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/200). Taigi sustabdžius bylą, kai nustatomas CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas pagrindas, galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, todėl ir sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla gali būti sprendžiama kartu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla, kadangi nors Klaipėdos apygardos teismui pripažinus hipoteką pasibaigusia, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas netektų prasmės, tačiau šių bylų ryšys nėra toks, kad dėl jo nebūtų galima išnagrinėti abiejų bylų. Nagrinėjamu atveju byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo, kadangi toks reikalavimas pateiktas nebuvo. Be to teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas bylas sujungti ar ne. Šiuo atveju byloje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą LRCPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, šis argumentas netenka teisinės prasmės nagrinėjant atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, atsakovas R. I. turėjo pateikti priešieškinį byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme. LRCPK 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat asmuo turi teisę pasirinkti jo teisių gynimo būdą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas R. I. pateikdamas ieškinį Klaipėdos apygardos teismui piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertintino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį galioti nepakeistą.