Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. C. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 93-195 taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi 2003-05-01) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo - Fiurto žemės teismo 2007-02-07 nuosprendžiu paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-06-28 nutartimi suderinta su BK 129 str. 2 d. 9 p.; 138 str. 1 d. ir skirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 2002-10-29 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo“ Nr. IX-1162 10 str. 2 d., BK 71 str., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999-10-21 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d. - 1 metų paskirta ir neatlikta bausmė pakeista į baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (650,00 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma kartu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 93-195 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. C.“.

Be to skunde teigiama, kad teismas motyvuodamas, kaip nepakankamai pagrįstą, 2015-03-17 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 93-195, faktiškai diskreditavo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos kompetenciją. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistasis mano, kad nutartis nepagrįsta turi būti panaikinta.

Nuteistojo R. C. skundas netenkinamas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 ar 3 dalyse.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. C. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Aukštesnysis teismas susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertino visus lygtinio paleidimo kriterijus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį procesiniams sprendimams keliamus reikalavimus, yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis (BPK 362 str.).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis atlikdamas bausmę buvo 4 kartus skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. R. C. 6 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos taisyklių bei elgesio reikalavimus, paskutinį kartą – 2014-07-30. Nors paskutinė drausminė nuobauda panaikinta 2015-12-15, kitos drausminės nuobaudos negalioja, tačiau teismas tai vertina kaip nuteistojo polinkį nepaklusti vidaus tvarkos taisyklėms. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie nusikaltimą nuteistasis išsako apgailestavimo jausmus, tačiau savo kaltės pilnai nesuvokia, nusikaltimo pasekmes supranta siaurąja prasme.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių padarytas labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos – žmogaus mirtis. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo laipsnio vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neatsiejamai susijęs su bausmės paskirtimi ir tikslais, jog bausmė turi atitikti savo paskirtį nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl įstatymas ir suteikia teismui teisę vertinti ne tik formaliuosius kriterijus numatytus įstatyme, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą bei vykdydamas teisingumą teismas turi nepažeisti bendrųjų teisės principų ir jais vadovautis. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis atliko BVK 157 str. 2 d. 3 p. nustatytą bausmės dalį ir likusi bausmės dalis neturėtų būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Įstatyme nėra numatyta kokia likusi bausmės dalis yra per didelė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (50 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką). Smurtinio elgesio rizika, taip pat vidutinė, todėl daroma išvada, kad bausmės, paskirtos R. C. tikslai nebus pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

Bet to pažymėtina, kad nors nuteistasis pataisos namuose ir dirba, tačiau darbo pobūdžiui išrankus, todėl aukštesniajam teismui kelia abejonių R. C. planai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose. Aukštesniojo teismo nuomone, aplinkybės, kad nuteistasis nesiekia bent jau vidurinio išsilavinimo, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas, neleidžia daryti išvados, kad R. C. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad teismai vykdydami teisingumą klauso tik įstatymo, vadovaujasi bendraisiais teisės principais, todėl teismas netvirtindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo nediskredituoja Komisijos kompetencijos, kaip teigia nuteistasis savo skunde, o siekia teisėtumo principo įtvirtinto BVK 5 str. įgyvendinimo.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas analizuodamas nuteistojo duomenis ir spręsdamas dėl R. C. lygtinio paleidimo išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, nuosekliai išvardino visus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendė R. C. lygtinio paleidimo klausimą ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su kitais apylinkės teismo nutartyje įvertintais kriterijais ir išvardintais motyvais, jų papildomai nekartoja.

Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistasis R. C. ir atliko įstatymu reikalaujamos paskirtos bausmės dalį ir atitinka kitus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, taip pat socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbas pataisos namuose, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, teigiama linkme besikeičiantis požiūris į darbą bei draugus, nagrinėjamu atveju, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. C. skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.