- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-1429-220/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01276-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Gintautas Balseraitis
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jos atstovui advokatui Gintautui Balseraičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, dirbančios geodezininke (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2016-05-25, apie 06.15 val., vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), priklausantį Ž. R., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė KET 5, 14 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnyje 1 dalyje .
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kaltinamas tuo, kad jis vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės ją vairuoti, tačiau ir vairavo būdamas neblaivus, tai yra jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 129 straipsnį. Dėl vairavimo transporto priemonės neblaivia J. P. kalta neprisipažino, o tik sutiko su tuo, kad ji transporto priemonę vairavo neturėdama teisių ją vairuoti. Ji paaiškino, kad 2016-05-25 vakare su kitais asmenimis miškelyje ir vėliau pas pažįstamą Ž. R., gyv. (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Ji baigė gerti alų tos dienos vakare, nes ryte reikėjo važiuoti į darbą kariniame miestelyje esančiame Tauragės rajone, kur ji dirba. Ji alų baigė gerti 22 val. ir per tą laikotarpį išgėrė 1 ar 1,5 litro alaus. Kadangi jos ryte niekas nevežė į dalinį, tai ji paprašė Ž. R. jo automobilio raktelius ir su savo bendradarbiu T. K., apie 5 val. ryto, išvažiavo į savo karinį dalinį. Automobilį vairavo ji, nors ir neturi teisų vairuoti transporto priemones. Bevažiuojant T. K. paskambino mergina su kuria jie visi gėrė ir pasakė, kad automobilį grąžintų atgal, tačiau jie toliau važiavo. Nesupranta, kodėl vėliau buvo iškviesta policija ir aiškinamasi dėl automobilio vagystės, nes jai raktelius Ž. R. buvo davęs. Prie karinio dalinio atvažiavo apie 6 val. T. K. nuėjo, o ji išgėrė dvi skardines alaus. Jai darbas prasideda nuo 8 val. Alų išgėrė dėl to, kad mergina ( D.), kuri paskambino T. K. pradėjo grasinti draugui, kad iškvies policiją dėl automobilio paėmimo. Po to sužinojo, kad jų ieško policija. Atvažiavusiems policininkams prie karinio dalinio ji su T. K. pūtė į alkotesterį ir jai buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Ji nesakė policininkams iš kur tas neblaivumas, nes su bendradarbiu T. K. buvo susitarę, kad jis sakys, jog automobilį vairavo jis. Po to, praėjus apie porą valandų, jie buvo nuvežti į ligoninę ir jai girtumas nebuvo nustatytas. Ji jau 2016-06-02 vadui rašė paaiškinimą ir nurodė, kad prie karinio dalinio išgėrė 2 skardines alaus. Pripažįsta, kad ji vairavo automobilį, o ne T. K., tačiau ji vairavo automobilį blaivi, o girtumas buvo nustatytas dėl to, kad ji po grįžimo prie karinio dalinio išgėrė dvi skardines alaus.
Kaip matyti iš J. P. paaiškinimų, ji nurodo, kad automobilį vairavo blaivi, nes iki 22 val. buvo išgėrusi apie 1,5 ltr. alaus, o po to negėrė maždaug iki 5-6 val. ryto, kada ji su automobiliu išvažiavo į savo karinį dalinį, esantį Tauragėje. Teismui nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada J. P. išvyko su automobiliu iš Ž. R. namų, esančių Jurbarko rajone, Lybiškių km, nes savo apklausoje, (ikiteisminio tyrimo medžiaga b.l. 62) teigia, kad ji pas Ž. R. dar buvo 6 val., o teismo posėdžio metu teigė, kad prie karinio dalinio buvo atvykusi apie 6 val. ir dar pora valandų buvo likę iki darbo pradžios ( b.l. 30). J. P. teigia, kad ji miškelyje su draugais gėrė tik alų, o pas Ž. R. taip pat gėrė alų ir jo, iki išvažiavimo su automobiliu, išgėrė apie 1ar 1,5 ltr. Byloje apklausti liudytojai T. K. ir I. R. negali tiksliai pasakyti ką ji gėrė, kaip ir kiek išgėrė alkoholinių gėrimų, nes patys buvo neblaivūs. O liudytoja D. Z. taip pat tiksliai negali pasakyti kiek miškelyje išgėrė J. P., tik nurodo, kad pas Ž. R. ji gėrė ne alų, o degtinę, kurią jos gėrė praleisdamos eilę, tačiau negali pasakyti kiek išgėrė J. P.. Šios aplinkybės rodo, kad byloje nėra paneigiančių duomenų, paneigiančių J. P. parodymus, kad ji išgėrė apie 1 ar 1,5 ltr. alaus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, apklausiant J. P. kaip įtariamąją, ji nurodė, kad jie visi gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau kiek išgėrė nenurodo, taip pat teigia, kad supranta, jog negerai padarė, jog vairavo automobilį neturėdama teisės jį vairuoti, o be to dar buvo šiek tiek išgėrusi( b.l. 63). Pagal tokius jos paaiškinimus galima teigti, kad ji pripažįsta, jog automobilį vairavo neblaivi, nes ji tiesiogiai taip nesako, o teigia, kad buvo „šiek tiek išgėrusi“. Kaip jau buvo minėta J. P. neneigia, kad buvo išgėrusi iki išvažiavimo apie litrą ar pusantro litro alaus iki 22 val., o po to negėrė. Šių jos nurodytų aplinkybių, kad ji vėliau negėrė liudytojai I. R. ir T. K. negali patvirtinti, o taip pat negali patvirtinti jos veiksmų, kad ji pylė degtinę ant žemės, nes buvo patys neblaivūs. Tačiau liudytoja D. Z. parodė, kad J. P., kai jai ateidavo eilė gerti, degtinės ant žemės nepylė. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. teigė, kad ji degtinę ant grindų pylė kai niekas nematė, todėl negalima absoliučiai teigti, kad yra įrodyta, jog tikrai ji degtinės, niekam nematant, ant grindų nepylė. Be to, ir pati liudytoja D. Z. teigia, kad jai buvo nustatytas didesnis negu viena promilė neblaivumas. Todėl vertinant šias nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nėra paneigta J. P. parodymas, kad ji gėrė alų, o ne degtinę ir jo išgėrė ne daugiau kaip litrą ar pusantro bei, kad ji nuo 22 val. vakaro jau negėrė. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų , patvirtinančių, kad J. P. gėrė degtinę ir alų bei gėrė jį iki išvykimo su automobiliu, todėl negalima paneigti jos iškeltos versijos, kad ji gėrė tik alų iki 22 val. o po to išvis alkoholinių gėrimų negėrė. Teismas negali vadovautis prielaidomis, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
J. P. teigia, kad ji parvažiavusi į karinį dalinį prie jo iš nervų ir pykčio dėl D. Z. veiksmų, kad ji paskambino į policiją ir pranešė apie automobilio vagystę, išgėrė dvi skardines 0,5 ltr. talpos alaus. Šias aplinkybes ji pirmiausiai nurodė rašydama paaiškinimą LDK Kęstučio MPB SGK PB vadui 2016-06-02 ( b.l. 66) . Prieš tai ji davė rašytinius paaiškinimus karo policijai 2016-05-25, kuriame neužsimenama apie jos gėrimus, o tik nurodo, kad automobilį vairavo jos bendradarbis T. K. ( b.l. 61), bei ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-01 ( b.l. 63) kur ji nurodė, kad ji vairavo automobilį, o eidami pasitikrinti pas atvykusius į batalioną policijos pareigūnus buvo su T. K. susitarę sakyti, kad ne ji, o jis vairavo automobilį. Šioje apklausoje ji nenurodė aplinkybių, kad grįžusi prie karinio dalinio išgėrė dvi skardines alaus. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad tuo metu buvo pasimetusi ir nežinojo ką reikia pasakoti. Liudytoja J. N. teigia, kad kai ji su kitu studentu- policijos praktikantu, atvyko į karinį dalinį aiškintis dėl automobilio vagystės, tai ji patikrino alkotesteriu ir J. P. bei dar vieną vyrą, kuriems nustatė girtumus. Jai J. P. nesakė dėl ko pas ją yra nustatytas girtumas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad eidami J. P. ir T. K. susitarė sakyti, kad automobilį vairavo ne ji, o jis, negalima laikyti, kad tokiu atveju J. P. turėjo aiškinti policininkams dėl aplinkybių dėl ko jai atsirado girtumas. Įvertinant visas nustatytas aplinkybes susijusias su J. P. paaiškinimu dėl to, jog ji grįžusi į karinį dalinį išgėrė prie jo dvi skardines alaus, laikytina, kad byloje nėra pakankamai surinkta duomenų paneigiančių jos šiuos aiškinamus. Tai, kad teismo posėdžio metu ji sakė, jog apie tai, kad išgėrė prie karinio dalinio dvi skardines alaus pasakiusi ir kuopininkui V. S., o pastarajam teismo posėdžio metu paneigus jos aiškinamus, negalima teigti, jog tai absoliučiai paneigia jos aiškinimą apie alaus išgėrimą prie karinio dalinio, nes, kaip matyti, pasitvirtino jos paaiškinimas, kad apie tai, jog prie karinio dalinio buvo išgėrusi dvi skardines alaus ji rašė ir LDK Kęstučio MPB SGK PB vadui 2016-06-02 ( b.l. 66). Vadinasi ši aplinkybė nebuvo išaiškėjusi tik 2016-06-17 nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės ( b.l.10-13), arba teisme, bet anksčiau. Nors ir yra prieštaravimas tarp jos parodymų ir liudytojo V. S. parodymų apie alaus išgėrimą prie karinio dalinio, tačiau įvertinus kitas nustatytas aplinkybes galutinai nepaneigia jos pateiktos versijos, kad ji grįžusi išgėrė prie karinio dalinio dvi skardines alaus, kurio išgėrimas ir įtakojo jos girtumo nustatymą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010). Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes mano, kad įvertinus surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavus byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų patvirtinančių, jog J. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Byloje nepakanka duomenų paneigti jos versiją, kad ji gėrė įvairius alkoholinius gėrimus iki pat ryto, o ne iki 22 val. ir, kad ji iki šio laiko buvo išgėrusi apie litrą ar pusantro litro alaus. Jeigu vertinti aplinkybes pagal jos pasakymą, tai be jokių specialių žinių yra aišku, kad išgėrus litrą ar pusantro litro alaus, praėjus atitinkamam laikotarpiui nuo 22 val. vakaro iki 6-7 val. ryto, girtumo požymių neliks. J. P. girtumas buvo nustatytas 2016-05-25 7 val. 55 min.( b.l. 8). Taip pat, byloje nepakanka duomenų, paneigiančių jos paaaiškinimą, kad ji grįžusi prie karinio dalinio viena išgėrė dvi skardines alaus. Byloje nėra tiksliai nustatyta, kada J. P. atvyko į karinį dalinį ir kiek praėjo laiko nuo jos išgėrimo alaus iki girtumo nustatymo, be to jai ligoninėje girtumas nebuvo nustatytas ( b.l. 27), todėl nėra galimybės byloje skirti medicininę ekspertizę dėl atitinkamo išgerto kiekio alkoholio pasišalinimo iš organizmo per atitinkamą laikotarpį. Asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybės dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam, jeigu yra surinkta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai surinkta tokių įrodymų, pagrindžiančių J. P. kaltę, kad ji iš Lybiškių km. Jurbarko raj. iki karinio dalinio esančio Tauragėje vairavo transporto priemonę neblaivi, todėl vadovaujantis nuostata, kad visos abejonės aiškinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai (in dubio pro reo), J. P. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 129 straipsnį. Kadangi yra įrodyta, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama teisių ją vairuoti, todėl pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą J. P. atsižvelgiama į teisės pažeidimo pobūdį, į jos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jai skirtina sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 -288 straipsniais, teismas
nutaria:
J. P. nubausti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir paskirti 300 Eur ( trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16060165889.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.