Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 40 dienų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 34 parų arešto bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto bausme. 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu ir skirta terminuoto laisvės atėmimo 9 mėn. 9 d. bausmė. 2023 m. liepos 11 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. rugsėjo 11 d. L. P. protokole – pareiškime nurodyta, kad apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras trenkė per rankas, išmušė iš rankų telefoną, po to spyrė į krūtinę ir su buteliu trenkė per galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir kairiojo smilkinio srityje virš dešinės ausies padarydamas muštinę 4 cm žaizdą (1 t., el. b. l. 1-8).

2023 m. rugsėjo 11 d. apklausos protokole L. P. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. po darbo, apie 16:50 val., eidamas link (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad į kiemą atvažiavo automobilis BMW (duomenys neskelbtini), sedanas, tamsios spalvos, valstybinių numerių nežino, iš kurio išlipo (duomenys neskelbtini) jam nepažįstamas vaikinas. Tuo pat metu dideliu greičiu iš paskos BMW atvažiavo automobilis Volvo (duomenys neskelbtini) universalas, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių dabar neatsimena, iš kurio išlipo 4 jam nepažįstami vaikinai ir vairuotojas su subintuota ranka. Minėti keturi jam nepažįstami vaikinai užpuolė BMW vairuotoją ir apstojo jį ratu. Suprato, kad nori sumušti. Jis jiems šūktelėjo „ką čia darote, iškvies policiją“ ir įsijungė savo telefoną bei pradėjo juos filmuoti. Tuomet jie pamatė, kad jis filmuoja ir vienas iš jų greitu žingsniu pradėjo artintis link jo. Priėjęs trenkė jam per rankas, per telefoną, kurį jis pradėjo gaudyti, kad nenukristų ant žemės. Jam sugavus telefoną, šis vaikinas iškarto spyrė vieną kartą jam į krūtinę. Jis nuo smūgio pasilenkė į priekį ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į galvą stikliniu skaidriu buteliu. Butelis nesudužo, bet jis nuo smūgio apsvaigo ir pajuto, kad iš galvos bėga kraujas. Praradęs sąmonę nebuvo, jam stipriai skaudėjo galvą. Jis atsitraukė ir pradėjo bėgti link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Vaikinai pradžioje ėjo link jo, bet paskui apsisuko ir pasišalino. Jį mušusį vaikiną jis spėjo nufilmuoti. Praeivė – nepažįstama moteris iškvietė policiją ir jis atvykusiems policijos pareigūnams pateikė vaizdo įrašą bei parodė minėtą automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) universalą, tamsiai mėlynos spalvos, su kuriuo minėti asmenys buvo atvažiavę. Po to atvyko GMP medikai ir jį pristatė į ligoninę, kur jam nustatė virš dešinės ausies 4 cm muštinę žaizdą (1 t., el. b. l. 16-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūno apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis: 1. L. P. nustatyta muštinė žaizda kairio užausio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu, tame tarpe ir su buteliu. Sužalojimai atitinka apie 3-7 parų laikotarpį. 2. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau fizinio skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu į kairio momens sritį ties ausimi. 4. Sužalojime nėra specifinių požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą ar sužalojimo padarymo aplinkybes. 5. Sužalojimas nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties. 6. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, tačiau negalint identifikuoti žalojusio objekto, neatmetamos ir kitokios aplinkybės (1 t., el. b. l. 55-58).

2023 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokole V. S. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 16.53 val. jai būnant namuose, ji išgirdo pro langą triukšmą ir nusprendė nueiti į balkoną pasižiūrėti, kas vyksta. Būdama balkone pamatė, kad kieme buvo paliktas stovėti jos draugo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovėjo pats draugas, aplink jį matė apie keturis jai nepažįstamus vyrus (kurių apibūdinti negali), tarpusavyje garsiai bendravo, ką tiksliai vieni kitiems sakė, nurodyti negali, kadangi negirdėjo, gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Ji pamatė, kad link stovėjusios kompanijos ateidinėjo dar du jai nepažįstami vyrai (kurių apibūdinti negali). Ji pagalvojo, kad minėti nepažįstami vyrai galimai muša jos draugą J., tačiau ji to nematė, kadangi vaizdą užstojo lapuotis medis, todėl ji pradėjo šaukti „Ką jūs darote“, tačiau jokio atsakymo negavo. Ji nusprendė išeiti į lauką, ten kieme pamatė nepažįstamą vyrą (apibūdinti asmens negali, apie (duomenys neskelbtini) - metų amžiaus), kuris buvo kruvinas, t. y. sumušta galva, iš kurios liejosi kraujas. Šalia jo buvo nepažįstama moteris (kurios apibūdinti negali), kuri jam suteikė pagalbą. Tuo metu ji paskambino savo draugui J., kuris jai nurodė, kad jisai tuo metu buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, ir nuo jos eina namo. Vėliau susitikus su J., pastarasis nurodė, kad vairuodamas automobilį, pamatė gale važiuojančią kitą transporto priemonę, kurios vairuotojas pradėjo jam signalizuoti, jis pagalvojo, kad galimai kažkas atsitiko ir nusprendė sustoti. Jam sustojus (duomenys neskelbtini), namo kieme paskui jį sustojo ir kita transporto priemonė (kurios duomenų nežino) iš kurios išlipo 4 galimai visi neblaivūs vyrai ir visi apsupo jos draugą ir jam pradėjo reikšti pretenzijas dėl jo vairavimo, jis kažką jiems atsakė, ką nurodyti negali, ir po to jis nuo jų pabėgo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau apie šį įvykį jis jai nieko nepasakojo (1 t., el. b. l. 50-53).

2023 m. rugsėjo 18 d. 1iudytojo apklausos protokole S. S. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. tarp 16.00 val. ir 17:00 val. jai einant (duomenys neskelbtini) gatve nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pastebėjo, kad ant važiuojamosios dalies stovi Volvo ir BMW automobiliai, kurie buvo tamsios spalvos. Valstybinių automobilių numerių ji neužfiksavo. Iš „Volvo“ automobilio buvo išlipęs vienas (duomenys neskelbtini) su sugipsuota kaire ranka, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris konfliktavo su BMW vairuotoju, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje. Tuomet BMW pradėjo važiuoti, o lauke likęs stovėti (duomenys neskelbtini) pribėgo prie Volvo ir įsėdo galinę keleivio vietą, tada ji išgirdo, kaip jis garsiai pasakė: „davai za nim“. Maždaug už 100 metrų abu automobiliai pasuko į dešinę, įvažiuodami į namų kiemus prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji išgirdo stabdančio automobilio garsą ir nusprendė nueiti pažiūrėti kas vyksta. Įėjus į kiemą, priešais namą adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip jau kitas vaikinas maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs pilku džemperių kažką aiškinasi su BMW vairuotoju, kuris jau buvo išlipęs. Nusprendė įvykį nufilmuoti telefono kamera, tačiau to padaryti nespėjo, nes maždaug už 20 metrų nuo jos stovėjo vyras, kuris įvykį jau tikriausiai buvo pradėjęs filmuoti. Tai pamatęs (duomenys neskelbtini) priėjo prie jo ir paklausė: „što ty tut snimaješ?“, vyras jam atsakė: „ja nečevo ne snimaju“ ir tada (duomenys neskelbtini) iš permatomo butelio, kurį jis turėjo rankose, trenkė vyrui per galvą. Po smūgio vyras pasilenkė ir laikėsi už galvos. Įvykį pamatęs (duomenys neskelbtini) pažįstamas su gipsu pribėgo prie jo ir pasakė: „Ty što durnoj, začem ty jego stuknul?“ po šio draugo klausimo (duomenys neskelbtini) pradėjo bėgti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jis nubėgo toliau ji nežino. Tuomet prie jos priėjo vyras, kuriam buvo trenkta iš butelio ir ji jam pasisiūlė iškviesti medikus bei policiją, nes jam iš galvos srities tekėjo kraujas. Tuomet atsisukus į (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kaip minėtas (duomenys neskelbtini), kuris trenkė buteliu, ramiu žingsniu eina link (duomenys neskelbtini) stotelės, o su juo trečias (duomenys neskelbtini), kurio prieš tai nematė. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos pateikti neturi (1 t., el. b. l. 63-66).

2023 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID_20230907_165232 U puolikai“. Vaizdo įrašo takelio trukmė 00.21 min. Paleidus vaizdo įrašą jame matyti, kaip už paliktų stovėti transporto priemonių stovi keturi vyrai. 00.07 min. matyti ateinantis vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos batus. Vaizdo įrašo metu girdimas vyriškas balsas, kuris sako: „aš mentus tuoj iškviesiu“, „aš policiją kviečiu, ką čia darai“ (1 t., el. b. l. 73-75).

2023 m. spalio 4 d. įtariamojo apklausos protokole D. L. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neprisipažįsta. Parodymus duoti sutinka. Apie įtarime minimą įvykį jis tiksliai visko nebeprisimena. Tyrėjai parodžius vaizdo įrašą iš įvykio jis atpažino save, ten tikrai buvo jis. Prisimena, kad įtarime nurodytą dieną buvo įtarime nurodytu adresu, ten gyvena keli jo draugai. Jis atvažiavo pas draugą, neprisimena su kokiu automobiliu jis buvo, kokie draugai buvo kartu su juo jis irgi pasakyti negali. Sustojus (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis matė, kad toliau stovi vyras, kuris jam nepažįstamas, jis jį pirmą kartą matė. Jis rankose laikė telefoną nukreiptą į jį su draugais ir jis pamanė, kad šis juos filmuoja. Kiek prisimena, jis jam dar būdamas iš tolo pasakė, kad nefilmuotų, tuomet priėjęs prie jo trenkė per rankas, kuriose laikė telefoną, nes nenorėjo kad jį filmuotų. Vyrui telefonas iš rankų iškrito ir jis apsisukęs nuėjo atgal pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) aukštų name, tikriausiai jo numeris (duomenys neskelbtini). Jis, kiek prisimena, rankose neturėjo jokio butelio, todėl negalėjo jam buteliu trenkti. Kiek vaizdo įraše matosi, rankose jis neturėjo jokio butelio, kuris yra minimas įtarime, todėl vyrui buteliu trenkti negalėjo. Į krutinę vyrui jis irgi neprisimena kad būtų spyręs, kaip ir minėjo, jis tikrai prisimena, kad trenkė per rankas, kad nefilmuotų, nukritus telefonui ant žemės, jis apsisuko ir nuėjo. Matė, kad aplink buvo žmonių, kurie stebi, todėl jis nenorėjo trenkti, nes būtų matę kiti. Tą dieną alkoholio jis nevartojo, prisimena, kad buvo labai susinervinęs, nes susipyko su drauge. Daugiau apie įvykį šiuo metu pasakyti neturi ką (1 t., el. b. l. 99-102).

2023 m. lapkričio 22 d. įtariamojo apklausos protokole D. L. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pilnai pripažįsta. Anksčiau duotus parodymų nori pakeisti, įtarime minimą dieną jis, pamatęs, kad nepažįstamas vyras atsukęs mobilųjį telefoną į jį ir galimai filmuoja, supyko, nenorėjo, kad jį filmuotų, todėl priėjo prie jo, ranka jam iš rankų išmušė telefoną ir tuomet vieną kartą rankoje laikydamas stiklinį butelį (koks tiksliai butelis buvo jis nebeprisimena), sudavė jam į galvos sritį. Kur tiksliai pataikė neprisimena, po jo suduoto smūgio vyriškis liko stovėti vietoje, o jis nuėjo pas draugą. Ant vyro jokių sužalojimų ar kraujo dėmių nematė. Kas kartu su juo buvo tą dieną jis neprisimena, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, „Volvo” automobilio jis taip pat nežino ir iš jo draugų tokio automobilio niekas neturi. Nori paminėti, jog jei žmogus, jo mobiliuoju telefonu nebūtų filmavęs ar fotografavęs, jis fizinio smurto nebūtų naudojęs. Aplink buvusių pašalinių asmenų jis taip pat nepastebėjo. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi ir neketina daryti kitų teisės pažeidimų (1 t., el. b. l. 99-102).

2024 m. sausio 10 d. įtariamojo apklausos protokole D. L. nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Parodymus duoti sutinka. Lieka prie anksčiau duotų parodymų, jų laikosi ir nekeis. Gali tik dar kartą patvirtinti, jog įtarime minimą dieną jis sudavė vyrui per rankas norėdamas išmušti telefoną, tuomet koja vieną kartą spyrė į krutinę ir po ko jam stovint, vieną kartą rankoje laikydamas stiklinį butelį, (koks tiksliai butelis buvo, jis nebeprisimena) sudavė jam į galvos sritį. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi ir neketina daryti kitų teisės pažeidimų (2 t., el. b. l. 82-85).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad įtarime minimą dieną jis sudavė vyrui per rankas norėdamas išmušti telefoną, tuomet koja vieną kartą spyrė į krutinę po ko jam stovint, vieną kartą rankoje laikydamas stiklinį butelį, sudavė jam į galvos sritį L. P. D. L. kaltę pagrindžia ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai – L. P. protokole – pareiškime, apklausos protokole, duoti paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad keturi jam nepažįstami vaikinai užpuolė BMW vairuotoją ir apstojo jį ratu, suprato, kad nori sumušti, jiems šūktelėjo „ką čia darote, iškvies policiją“ ir įsijungė savo telefoną bei pradėjo juos filmuoti. Vienas iš asmenų pamatęs, jog jis filmuoja priėjo ir trenkė jam per rankas, per telefoną, kurį jis pradėjo gaudyti, kad nenukristų ant žemės, sugavus telefoną, vaikinas iškarto spyrė vieną kartą jam į krūtinę. Jis nuo smūgio pasilenkė į priekį ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į galvą stikliniu skaidriu buteliu. Tai, kad D. L. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, įrodo liudytojų apklausos protokolai – liudytojos V. S. apklausos protokole užfiksuota, jog jai būnant namuose, ji išgirdo pro langą triukšmą ir nusprendė nueiti į balkoną pasižiūrėti, kas vyksta pamatė, kad kieme buvo paliktas stovėti jos draugo BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovėjo jos draugas, aplink jį matė apie keturis jai nepažįstamus vyrus, tarpusavyje garsiai bendravo, link stovėjusios kompanijos ėjo dar du asmenys ji pagalvojo, kad minėti nepažįstami vyrai galimai muša jos draugą, pradėjo šaukti „Ką jūs darote“, išėjusi į lauką, kieme pamatė nepažįstamą vyrą, kuris buvo kruvinas, su sumušta galva, iš kurios liejosi kraujas. Liudytojos S. S. apklausos protokole užfiksuotos analogiškos įžūlaus elgesio ir nepagarbos visuomenei demonstravimo aplinkybės, moteris eidama iš parduotuvės, pamatė, kaip kieme prie filmuojančio vyro priėjo kaltinamasis paklausė, kodėl šis filmuoja, tuomet kaltinamasis iš permatomo butelio, kurį jis turėjo rankose, trenkė vyrui per galvą. D. L. kaltę patvirtina ir 2023 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas D. L. Nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina specialisto išvada Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad D. L., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. bendrais bruožais numatė, kad dėl menkavertės priežasties viešoje vietoje sudavęs per rankas, spyrus į krūtinės sritį, po ko stikliniu buteliu trenkus nukentėjusiajam, neteisėtus veiksmus vykdant viešojoje vietoje – daugiabučio namo, matant kitiems asmenims demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina D. L. pareikštą kaltinimą, t. y., kad D. L. 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 16.50 val., pažeidė viešąją tvarką, būdamas viešoje vietoje – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties, t. y. nukentėjusiojo L. P. išsakytos pastabos nepulti kito asmens, priėjęs prie L. P., jam ranka vieną kartą sudavė per rankas, spyrė į krūtinės sritį, po ko stikliniu buteliu vieną kartą trenkė į kairio momens sritį ties ausimi, padarydamas L. P. muštinę žaizdą kairio užausio srityje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Nukentėjusysis L. P. apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas 2024 m. sausio 10 d. pranešimu (2 t., el. b. l. 104-105)

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. L. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti trumpesnį arešto laiką (2 t., el. b. l. 91-95).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę D. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. L. (duomenys neskelbtini), „Sodros“ duomenimis nedirba (1 t., el. b. l. 124-125), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., el. b. l. 66). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. praeityje buvo teistas, paskutiniai teistumai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pažymėtina, jog kaltinamasis yra ankščiau teistas pagal BK 284 straipsnį (2 t., el. b. l. 47-65). Baustas administracine tvarka, už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., el. b. l. 126-153). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Vertinant kaltinamojo ankstesnius teistumus ir administracinius nusižengimus, darytina išvada, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys jam pakankamos įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas švelnesnių rūšių bausmes nesusijusias laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, maksimalaus dydžio 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Arešto bausmės dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė D. L. ir yra skirtina.

D. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

D. L. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 103 - 106) buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.

- (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 136,25 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo L. P. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., el. b. l. 14-18);

- Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 283,12 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl L. P. ligos išmokos (2 t., el. b. l. 37-39).

2024 m. sausio 10 d. kaltinamasis D. L. įsipareigojo atlyginti civilinius ieškinius (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 136,25 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondui 283,12 Eur išėjęs iš įkalinimo įstaigos (2 t., el. b. l. 100).

2023 m. lapkričio 23 d. pranešime L. P. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš (2 t., el. b. l. 9).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Civiliniai ieškovai (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl 136,25 Eur ir 283,12 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinių ieškinių dydis atitinka D. L. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P. ir su juo gydymu susijusias išlaidas bei nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. išmokėtą ligos išmoką t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinių ligonių kasų turtinės žalos atlyginimo 136,25 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriaus 283,12 Eur – civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir civiliniams ieškovams iš kaltinamojo D. L. priteisiamos (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 136,25 Eur, Valstybiniam socialiniam draudimo fondui (duomenys neskelbtini) skyriui 283,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašas, peržiūrėtas 2023 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. (D. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. skirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. L. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktus civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš D. L. priteisti civiliniams ieškovams:

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasoms – 136,25 Eur (šimtas trisdešimt šešis eurus, dvidešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo,

Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriui – 283,12 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, dvylika euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vaizdo įrašą, peržiūrėtą 2023 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajai per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.