- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- AN2-214-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00229-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- L. Z.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria L. Z. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu L. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 20 d. 08.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatyta lengvas 0.83 promilių girtumas ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą L. Z. buvo paskirta 300 eurų bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. Z. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2019 m. kovo 15 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu L. Z. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir Institucijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantas teigia, jog kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti blaivumą ir pateikė institucijai specialisto išvadą, kad jo kraujyje rasta 0,33 etilo alkoholio (2018-10-20 09.06 valandą), o pakartotinai rasta 0,29 etilo alkoholio (2018-10-20 10.00 valandą) t. y., kad jis, pagal KET vairuoti gali, nes yra blaivus. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje akcentuojamas ne įstatymu leistinas transporto priemones vairuojančių vairuotojų neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), o neblaivumas pagal ligų kodų ir ligų aprašymų TLK-10 diagnozių klasifikatorių Y91, t. y. patvirtinantis alkoholio buvimą tiriamo žmogaus kūne. 2018-10-20 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 užfiksuota, kad matuojant alkotesteriu rezultatai buvo palankūs L. Z., tačiau šį įrodymą teismas atmetė kaip netinkamą dėl to, jog jo nuomone, L. Z. medicininė apžiūra buvo atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką. Vien iš tokių klaidingų išvadų galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino selektyviai ir paviršutiniškai, nors ir jie nepatvirtina, kad L. Z. vairavo būdamas neblaivus, kadangi turėjo būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.
3.2. Skunde nurodoma, jog prieš atliekant blaivumo testą, pareigūnai turėjo įsitikinti ar jis bent 15 minučių nieko nevalgė ir negėrė, bent 2 minutes nerūkė, priešingu atveju alkotesterio rodmenys nebuvo tikslūs, nes jo burnoje buvo likę skalavimo priemonės likučiai, kurie galimai iškreipė kelių policijos patrulių alkotesterio parodymus - šių instrukcijų pareigūnai nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, jog tarp policijos pareigūnų alkotesterio (Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220, 0844795) parodymų ir 2018-10-20 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13 duomenų yra esminių prieštaravimų bei neatitikimų, jie turėjo būti išspręsti iškviečiant į teismo posėdį specialistą (gydytoją) V. K. bei skiriant ekspertizę.
3.3. Skundo autoriaus nuomone, remiantis įvairių literatūros šaltinių duomenimis, etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis - varijuoja tarp 0,1 % per valandą ir 0,25 % per valandą. Vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 % per valandą. Nuo etanolio koncentracijos iškvepiame ore tyrimo policijos alkotesteriu (2018-10-20 08.00 valandą) iki tos pačios rūšies tyrimo (duomenys neskelbtini) SPS gydytojo V. K. priėmimo kabinete (2018-10-20 09.06 valandą) praėjo 1 valanda 06 minutės. Per šį laikotarpį, esant vidutiniam eliminacijos greičiui etanolio koncentracija iškvepiamame ore turėjo sumažėti vidutiniškai 0,19 %, tačiau realiai - nuo 2018-10-20 09.06 valandos iki 2018-10-20 10.00 valandos - sumažėjo tik 0,03 %. Pagal pateiktus bylos duomenis etanolio koncentracija apelianto iškvepiamame ore (kiek daugiau per vieną valandą) sumažėjo net 0,50 %. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad kažkuris iš dydžių yra netikslus: policijos alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija arba gydytojo V. K. tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys. Taigi, šie prieštaravimai, dėl alkotesteriais 3 (tris) kartus per 2 valandas atliktų L. Z. neblaivumo nustatymo testo rezultatų, administracinio nusižengimo byloje nebuvo pašalinti.
3.4. L. Z. atkreipia dėmesį į tai, jog prieš policijos patrulių patikrą alkotesteriu, jokių priemonių dėl iškvepiamo oro nesiėmė, o prieš gydytojo patikrą alkotesteriu - tik išsiskalavo burną šalto vandens stikline (gydytojo V. K. akivaizdoje). Gydytojas V. K., už kurio paslaugas sumokėjo (duomenys neskelbtini) PSPC, teisme, kaip liudytojas ar specialistas net nebuvo apklaustas.
Atsiliepimas
4. Institucijos viršininkas pateikė atsiliepimą į L. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. L. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs L. Z. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi L. Z., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
9. Apeliantas L. Z. ginčija jo nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodydamas, jog byloje iš esmės nebuvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis jo girtumo laipsnis, kadangi skiriasi administracinio nusižengimo protokole ir pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyti neblaivumo duomenys. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausiamas Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistas L. D. nurodė, jog sustabdė L. Z. vairuojamą automobilį, davė pūsti į bekontaktį alkotesterį, o parodžius galimai alkoholio vartojimo faktą, pakvietė vyriausiąjį patrulį P. Š. patikrinti alkotesteriu. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas P. Š. patvirtino liudytojo L. D. parodymus, nurodydamas, kad pakviestas specialisto L. D., ant alkotesterio uždėjo naują antgalį ir davė pūsti L. Z.. Pastebėjo vairuotojo neblaivumo požymius - paraudusios akys, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. L. Z. pasakė, kad vakar gėrė alkoholinius gėrimus. Su nustatytu pažeidimu pažeidėjas sutiko. Šiuos liudytojo P. Š. parodymus patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai. Iš 2018 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ties asmens paaiškinimais ir pastabomis, L. Z. nurodė: ,,sutinku, gailiuosi, buvau po vakarykščio“ ir pasirašė parašu (administracinio nusižengimo byla ROIK:18093431502, b. l. 15-16). Liudytojas P. Š. savo 2018 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausos teisme metu (administracinio nusižengimo byla ROIK:18093431502, b. l. 22). Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikros sertifikate nurodoma, jog jis yra tinkamas naudojimui ir galioja iki 2019 m. vasario 23 d. (administracinio nusižengimo byla ROIK:18093431502, b. l. 23). L. Z. įvykio metu, naudojant alkotesterį, buvo nustatytas 0,83 promilės neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad L. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,83 promilių neblaivumo laipsnis.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigiama apelianto skunde, buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis L. Z. girtumo laipsnis. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai nesilaikė instrukcijų dėl neblaivumo patikrinimo, kadangi turėjo įsitikinti ar apeliantas bent 15 minučių nieko nevalgė ir negėrė, bent 2 minutes nerūkė, priešingu atveju alkotesterio rodmenys nebuvo tikslūs, nes jo burnoje buvo likę skalavimo priemonės likučiai, tačiau šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, jog alkotesteris atitiko jam keliamus reikalavimus, kadangi nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Atkreiptinas dėmesys, kad L. Z. iškart po nusižengimo padarymo pripažino kaltę, nurodė, jog galisi ir iš vakaro gėrė bei neginčijo dėl nusižengimo padarymo. Versija, kad nusižengimo padarymo metu jo burnoje dar buvo skalavimo skysčio likučių, todėl turėjo būti jo klausiama, ar bent 15 minučių nieko nevalgė ir negėrė, atsirado tik apskundus Institucijos nutarimą. Be to, pažeidėją sustabdę policijos pareigūnai L. D. ir P. Š. nenurodė aplinkybės, kad po nusižengimo padarymo apeliantas būtų nurodęs aplinkybę dėl skalavimo skysčio. Tuo remiantis, apelianto versija, kad nusižengimo padarymo metu jo burnoje buvo skalavimo skysčio likučių, galėjusių iškreipti alkotesterio rodiklius, atmetama kaip nepagrįsta, vertinama kaip gynybinė, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, pats apeliantas nebuvo nuoseklus dėl jo neblaivumo priežasties, ši jo versija motyvuotai paneigta kitų byloje esančių įrodymų visuma. Tuo remiantis, byloje nėra duomenų, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis.
11. Apeliantas skunde nurodo, kad skiriasi neblaivumo duomenys, užfiksuoti policijos pareigūnų alkotesteriu ir jo pateiktoje medicininėje pažymoje, todėl turėjo būti pašalinamos abejonės, atliekant ekspertizę. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nėra pagrindo vadovautis apelianto pateikta 2018 m. spalio 20 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) SPS priėmimo kabineto medicinine apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 13, kadangi pagal 2017 m. lapkričio 20 d. Nr. V-1312 įsakymu „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką (toliau – Tvarka), medicininę apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas, o šiuo atveju tiriamoji medžiaga - kraujas paimta bei ištirta nebuvo, todėl medicininė apžiūra nebuvo atlikta pilnai. Be to, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tuo remiantis, kadangi 2018 m. spalio 20 d. Medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti buvo atlikta nepilnai, t. y. pažeidžiant Tvarką, todėl ja remtis nėra pagrindo.
12. Pažymėtina, kad, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis L. Z., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Institucijai ir teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl apelianto neblaivumo laipsnio, todėl nebuvo atliekama ekspertizė ar atliekami kiti veiksmai, siekiant išsklaidyti abejones. Ekspertizės skyrimas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo konkrečiu atveju nebuvo tikslingas, be to, toks imperatyvas įstatyme nesuformuluotas (ANK 569, 587, 640 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai administracinių nusižengimų bylose pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens blaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti neretai skiriamos teismo psichiatrijos ekspertizės nustatant, ar per tam tikrą laikotarpį iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39/2014, 2AT-51-746/2016). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti nesiėmė ir ekspertizės neskyrė pagrįstai, kadangi, minėta, jog tai nėra imperatyvas ir teismui abejonių nekilo. Tuo remiantis, nėra pagrindo sutikti su apelianto keliamomis abejonėmis dėl nustatyto jo girtumo laipsnio.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.