- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-312-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06069-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- Panevėžio pataisos namų
- Atsakovas
- UAB „Kredora“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų ieškinį atsakovei UAB „Kredora“ dėl avansinės nuomos mokesčio įmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės avansinę nuomos mokesčio įmoką. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis ir pagal susitarimą dėl nuomos sutarties ieškovė sumokėjo 23 648,00 Lt pradinį nuomos mokestį ir mokėjo kas mėnesį sutartą 2 135,53 Lt ir PVM nuomos mokestį. Teigė, jog iš sumokėtos avansinės nuomos mokesčio įmokos turėjo atsakovė išskaityti mėnesinius nuomos mokesčius. Nutraukus automobilio nuomos sutartį, atsakovė negrąžino avansinės nuomos mokesčio dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu atmetė ieškinį. Konstatavo, kad nuomos sutarties šalys susitarė dėl nuomos mokesčio iš dviejų sudedamųjų dalių – avansinio 20 040,68 Lt ir PVM nuomos mokesčio ir, sumokėjus pradinį nuomos mokestį, nustatyto 2 135,53 Lt ir PVM nuomos mokesčio. Atsakovė įvykdė savo pareigą – perdavė automobilį, o ieškovas toliau mokėjo nuomos mokestį iki sutartis buvo nutraukta. Nurodė, kad pradinė įmokėta piniginė suma yra vieno iš nuomos mokesčio sudedamųjų dalių ir nėra jokio teisinio pagrindo ją grąžinti. Pažymėjo, kad liudytojų J. A., G. B., A. G., R. S. parodymai vertintini atsargiai dėl jų ryšio su ieškovu ir prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams. Liudytojų A. B. ir D. P. paaiškinimai patvirtino rašytinius įrodymus, kad vienkartinė įmokama pinigų suma yra nuomos mokestis, kuris negrąžinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Panevėžio pataisos namai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują – patenkinti ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį, neatsižvelgė į sutarties sąlygų sisteminį ryšį, tikruosius šalių ketinimus. Pažymi, jog nuomos sutartyje, susitarime ir atsakovės pasiūlyme ta pati piniginė suma įvardijama skirtingai, todėl esminė teismo užduotis buvo nustatyti tikrąją šalių valią. Nurodo, kad dviejų nuomos mokesčių negali būti, nes to nenumato LR CK normos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl šalių susitarimo turinį, pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis, nuomos sutartį sudarė prisijungimo būdu ir jam turėjo būti taikomos normos kaip vartotojui (CK 1.39 str., 6.681 str. 4 d.). Teigia, kad nagrinėjant bylą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė buvo stipresnė šalis, pasinaudojo ieškovo nepatyrimu ir akivaizdžiai suklaidino ieškovą pradiniame pasiūlyme nurodydama 23 648,00 Lt sumą kaip avansinį mokėjimą, o sutartyje ir susitarime ši suma buvo įvardinta kaip pradinė nuomos mokesčio įmoka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo liudytojų paaiškinimai vertintini atsargiai ir negali būti priimti dėl jų prieštaringumo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Bylos nagrinėjimo metu minėti liudytojai patvirtino tikrąją šalių valią, vienodai suprato įmokos tikslą, kaip garantą įvykus nenumatytam atvejui. Liudytojų A. B. ir D. P. parodymai vertintini kritiškai dėl jų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kredora“ prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas dvejopai traktuoja 23 648,00 Lt sumą – kaip avansu sumokėtą įmoką, kuri turėjo būti įskaitoma į mėnesinį mokestį ir kaip garantą, įvykus nenumatytam įvykiui. Paaiškina, kad minėta suma negali būti laikoma avansu, nes avansui netaikomas PVM mokestis. Tuo atveju, jei būtų sutarta dėl avanso, pats ieškovas galėtų taikyti įskaitymą pagal kas mėnesį jam išrašomas sąskaitas už nuomą. Nurodo, kad garantas atsakovei nėra reikalingas, kadangi nuomotas automobilis draudžiamas KASKO draudimu ir neabejoja, kad nuomininkas pajėgus atlyginti nuostolius atsitikus nedraudžiamajam įvykiui. Pažymi, kad atsakovės poziciją geriausiai patvirtina nuomos mokesčio paskaičiavimai. Nesutinka su ieškovo teiginiu dėl dviejų mokesčių nebuvimo ir nurodo, kad LR CK 6.487 str. 4 d. numato galimybę šalims susitarti dėl mišraus nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo ar nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą. Teigia, kad nuomos mokesčio išskaidymas buvo padarytas paties apelianto prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio pataisos namai, atlikę viešąjį automobilio nuomos paslaugos pirkimą apklausos būdu, su UAB „Kredora“ 2008-12-29 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. PPN2008/17 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo už nuomą mokėti kas mėnesį 2 135,53 Lt ir PVM nuomos mokestį ir 386,66 Lt ir PVM priežiūros mokestį (b. l. 4, 14). 2008-12-29 Susitarimu dėl automobilio nuomos sutarties Nr. PPN2008/17 (toliau – Susitarimas) šalys sutarė pakeisti nuomos mokestį ir nustatė, kad Panevėžio pataisos namai sumoka pradinį 20 040,68 Lt ir PVM nuomos mokestį ir, sumokėjus pradinį nuomos mokestį, kas mėnesį moka 2 135,53 Lt ir PVM nuomos mokestį už pagal sutartį nuomojamą automobilį (b. l. 12). 2010-10-06 sutartis buvo nutraukta (b. l. 20) ir Panevėžio pataisos namai pareikalavo iš UAB „Kredora“ grąžinti sumokėtą 23 648,00 Lt sumą, kuri gauta nepagrįstai praturtėjus (b. l. 4).
LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniai reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio nuomos Sutarties bei Susitarimo turinio ginčijamais klausimais, nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo Susitarimo turinį, rėmėsi lingvistiniu Susitarimo sąlygų aiškinimu, t. y. remdamasis ginčo Susitarimo 1 punktu, konstatavo, kad ieškovas įsipareigojo sumokėti pradinį nuomos mokestį ir, jį sumokėjus, mokėti nustatytą kasmėnesinį nuomos mokestį. Aiškindamas Susitarimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sutarties šalių tikslą, t. y. įvertino, kad ieškovas viešojo pirkimo būdu ketino išsinuomoti automobilį už mažiausią pasiūlytą kainą, o atsakovė – išnuomoti ieškovo poreikius atitinkantį automobilį už pasiūlyme nurodytą nuomos mokestį. Taip pat įvertino šalių elgesį. Teismas nustatė, kad, sudarant Sutartį bei Susitarimą, ieškovui buvo žinomas nuomos mokesčio mokėjimo būdas, kadangi atsakovės pasiūlymas buvo vertinamas ieškovo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje (b. l. 41). Taip pat teismas įvertino, jog po Sutarties ir Susitarimo pasirašymo ieškovas vykdė savo pareigą, t. y. sumokėjo pradinį nuomos mokestį ir toliau mokėjo Susitarime nurodytą nuomos mokestį. Tokiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ginčo šalys susitarė dėl nuomos mokesčio iš dviejų sudedamųjų dalių.
Vertinant piniginės įmokos, nurodytos Susitarimo 1 punkte, reikšmę bei paskirtį, pastebėtina, jog ieškovas procesiniuose dokumentuose minėtą įmoką įvardija dvejopai – kaip avansą ir kaip garantą/užstatą. Kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, esą pradinis nuomos mokestis laikytinas užstatu, skirtu galimų nuomininko veiksmais padarytų nuostolių, kurių neatlygina draudikas (Sutarties 28 punktas), užtikrinimui, kurio dalis gali būti kas mėnesį įskaitoma į mėnesinį mokestį. Šalys nei Sutartyje nei Susitarime nėra numatę užstato, o ir Sutarties 28 punkte nėra numatyta piniginė įmoka kaip užstatas (b. l. 14). Liudytojų R. S., J. A., G. B., A. G., R. S. paaiškinimai nepaneigia (b. l. 79, 105-106) Susitarimo 1 punkte nurodytos pradinio nuomos mokesčio reikšmės, kadangi pagal CK 6.156 straipsnį, ginčo šalys išreiškė savo valią niekieno neverčiami ir nustatė tokią Susitarimo sąlygą, kurios privalu laikytis.
Avansu įprasta laikyti pinigų sumą, kurios paskirtis yra apmokėti pagrindinį mokėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (LAT 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Iš pirmosios instancijos teismui pateiktos nuomos mokesčio apskaičiavimo lentelės (b. l. 86) matyti, kad iš Susitarime nurodyto pradinio nuomos mokesčio, lentelėje pavadinto „užstatu“ kiekvieno mokėjimo metu išskaičiuotina tam tikra dalis, atitinkamai suformuojant galutinį kasmėnesinį nuomos mokestį. Tai, kad minėta lentele buvo vadovautasi sudarant Sutartį ir Susitarimą, patvirtina atsakovės direktorius D. M., darbuotojas A. K. (b. l. 78, 80), kurių paaiškinimų ieškovas nepaneigė. Šiuo atveju atsakovės pasiūlyme (b. l. 27) 20 040,68 Lt ir PVM suma pagrįstai nurodyta kaip avansinis mokėjimas, o Susitarime kasmėnesinis 2 135,53 Lt ir PVM nuomos mokestis nustatytas jau įskaičius dalį avanso. Tokiu būdu, atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo pageidavimus, pateikė avanso dydį ir galutinį nuomos mokestį (b. l. 81), su kuo ieškovė sutiko. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą pradinį nuomos mokestį nepagrįstas.
Atmestini ieškovo argumentai ieškovą laikyti silpnesniąja Sutarties šalimi ir pačią Sutartį aiškinti kaip vartotojo naudai. LR Civilinis kodeksas vartotoją apibrėžia kaip fizinį asmenį, kuris su tiekėju sudaro sutartį prekėms ar paslaugoms įsigyti su verslu ar profesija nesusijusiems tikslams (CK 1.39 str. 1 d.). Esamu atveju, Sutarties, kartu ir Susitarimo, šalys yra juridiniai asmenys, todėl Sutarties, Susitarimo sąlygos negali būti aiškinamos ieškovo, kaip vartotojo, naudai. Praktikoje silpnesnioji šalis laikytina ta šalis, kuri sandorį sudarė prisijungimo būdu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Sutarties ir Susitarimo tekstas buvo parengtas atsakovo darbuotojų ir iš esmės ieškovas nesutinka su Susitarimo 1 punktu, numatančiu dvejopą nuomos mokesčio mokėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog ginčo Susitarimo minėto punkto sąlyga buvo aptarta ieškovo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, ji yra aiški ir nedviprasmiška, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos contra proferentem taisyklės. Kritiškai vertintinas ieškovo argumentas, esą atsakovė, kaip profesionalė automobilių nuomos srityje, pasinaudojo ieškovo nepatyrimu ir pareikalavimo pasirašyti Susitarimą. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties ir Susitarimo pasirašymo ieškovui buvo žinomas nuomos mokėjimo būdas, nepaneigti atsakovo darbuotojų paaiškinimai dėl ieškovo direktoriaus prašymo išskirti pradinį nuomos mokestį, sudarant Susitarimą.
Vertinant ieškovo darbuotojų R. S., J. A., G. B., A. G., R. S. paaiškinimus dėl atsakovo pasiūlyme nurodyto avansinio mokėjimo reikšmės nustatymo, akivaizdu, jog galutinė avansinio mokėjimo reikšmė buvo nustatyta Susitarime, kuris yra Sutarties sudėtinė dalis, turinti įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtų liudytojų paaiškinimai prieštarauja Sutarčiai ir Susitarimui, kaip rašytiniams įrodymams, kuriems įstatymas suteikia didesnę įrodomąją galią.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 800,00 Lt, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 126-127).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Panevėžio pataisos namų ( juridinio asmens kodas 188721848) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų ) bylinėjimosi išlaidų UAB „Kredora“ ( juridinio asmens kodas 148228566) naudai.